Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ ieškinį atsakovei D. M. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo DGKS-5982 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko. 2019 m. vasario 4 d. teismui pateikė prašymą atidėti teismo posėdį. Nurodė, jog ieškovės vadovė paskirtą teismo posėdžio dieną bus išvykusi į komandiruotę dėl Bendrovės veiklai itin svarbaus verslo susitikimo, susijusio su Bendrovės restruktūrizavimo procesu, todėl atvykti į teismo posėdį negalės. Prašo atidėti bylos nagrinėjimą, paskiriant kitą teismo posėdžio data arba netenkinus prašymo dėl bylos atidėjimo, bylą nagrinėti ieškovės atstovei nedalyvaujant.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

Nagrinėjamu atveju ieškovei tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Ieškovė pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi išvyksta į komandiruotę. Prideda įrodymus – įsakymą dėl komandiruotės. Tačiau teismas šią ieškovės neatvykimo į teismo posėdį priežastį nelaiko svarbia. Parengiamasis teismo posėdis byloje buvo paskirtas 2019 m.sausio 16 d. Šiame posėdyje ieškovės atstovas negalėjo dalyvauti dėl komandiruotės, vykusios analogišku tikslu. Tuomet teismas posėdį atidėjo 2019-01-22, manydamas, kad ieškovė iš tiesų pageidauja dalyvauti teismo posėdį, o prašyme buvo nurodyta, jog faktinės bylos aplinkybės geriausiai žinomos tik Bendrovės vadovei. 2019-01-21 ieškovė teismui vėl pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, paskiriant kitą teismo posėdžio datą, nurodydama, kad tą dieną laukia į įmonę atsvykstančių verslo partnerių. Tačiau teismas pakartotinai nepripažino nedalyvavimo posėdyję priežasties svarbia ir bylos nagrinėjimui pasirengė 2019-01-22 teismo posėdyje, ieškovės atstovui nedalyvaujant. Teismas pripažįsta, kad ieškovė iniciavusi civilinę bylą ir iš anksto žinodama apie vyksiančius teismo posėdžius turėjo galimybę iš anksto pasirūpinti tinkamu atstovavimu teisme arba verslo susitikimų laiką suderinti su teismo posėdžiais, todėl pakartotinius išvykimus į komandiruotę analogišku tikslu ir susitikimus nepripažino svarbia priežastimi. Be to, ieškovė teismui pateiktuose prašymuose dėl teismo posėdžių atidėjimo nurodė, jog netenkinus prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant.

Atsižvelgiant į aukščiaus išdėstytas aplinkybes, teismas nagrinėja byla ieškovės atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovę ir atsakovę nuo 2013 m. vasario 25 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. siejo darbo teisiniai santykiai. Tai patvirtina 2013-02-25 darbos sutartis Nr. 719 su pakeitimais, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės. Darbo sutartis su atsakove nutraukta 2018-08-31 pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo iniciatyva). Ieškovė, atleisdama iš darbo atsakovę, atleidimo dieną su ja neatsiskaitė, todėl atsakovė 2018 m. spalio 17 d. kreipėsi į DGK, prašydama išieškoti neišmokėtą darbo užmokestį už 2018 m. birželio – rugpjūčio mėnesius ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. 2018 m. lapkričio 6 d. DGK sprendimu Nr. DGKS-5982 atsakovės prašymas tenkintas visiškai ir iš ieškovės nuspręsta išieškoti atsakovei D. M. 674,40 Eur darbo užmokesčio, neatskaičiavus mokesčių už 2018 m. birželio mėnesį, 694,91 Eur darbo užmokesčio, neatskaičiavus mokesčių už 2018 m. liepos mėnesį; 1357,09 Eur darbo užmokesčio, neatskaičiavus mokesčių, už 2018 m. rugpjūčio mėnesį, į sumą esant įskaičiuotai kompensacijai už nepanaudotas atostogas. DGK, priimdama sprendimą dėl atsakovei išmokėtinų darbo užmokesčių sumų, rėmėsi Sodros informacinėje sistemoje esančiais duomenimis.

Ieškovė, nesutikdama su priimtu DGK sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama sumažinti priteistinas darbo užmokesčio sumas atsakovei, atsižvelgiant į išmokėtas sumas ir už atsakovę sumokėtus mokesčius.

Į bylą ieškovės pateiktas atlyginimo žiniaraštis, iš kurio matyti, jog atsakovei D. M. priskaičiuotas darbo užmokestis už 2018 m. birželio mėn. yra 674,40 Eur, išskaičiuotina suma: Sodra 60,70 Eur, pajamų mokestis 64,74 Eur, kiti 70,20 Eur, iš viso išskaičiuota 195,64 eur, išmokėti 478,76 Eur.; už 2018 m. liepos mėn. yra 694,91 Eur, išskaičiuotina suma: Sodra 62,54 Eur, pajamų mokestis 69,35 Eur, kiti 65,33 Eur, iš viso išskaičiuota 197,22 eur, išmokėti 497,69 Eur.; už 2018 m. rugpjūčio mėn. yra 1357,09 Eur, išskaičiuotina suma: Sodra 122,14 Eur, pajamų mokestis 203,56 Eur, kiti 84,99 Eur, iš viso išskaičiuota 410,69 Eur, išmokėti 946,40 Eur. Duomenų, kad šios priskaičiuotos ir išmokėtinos sumos atsakovei būtų išmokėtos, ieškovė nepateikė. Prie išskaičiuotinų iš atsakovės darbo užmokesčio sumų ieškovė priskaičiavo ir sumas, už atsakovės įsigytą produkciją iš ieškovės. Ieškovė teismui pateikė PVM sąskaitas faktūras, kurios išrašytos atsakovės vardu ir kurios patvirtina šias sumas.

Dėl darbo ginčo nagrinėjimo ir neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 4 ir 5 dalyje nurodyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, o teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Pagal DK 231 straipsnio 3 dalį, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Todėl nagrinėjamu atveju teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nesprendžia dėl darbo ginčų komisijos sprendimo galiojimo, o nagrinėja darbo ginčą iš esmės, t. y. išsprendžia šalių ginčą, kilusį darbo teisinių santykių srityje, ir nustato materialines šalių teises ir pareigas dėl neišmokėto darbo užmokesčio.

Ieškovė, reikšdama teismui ieškinį, nurodė, jog DGK nagrinėdama atsakovės D. M. prašymą pažeidė procedūrines taisykles, tai yra tinkamai neinformavo ieškovės apie gautą prašymą ir bylos nagrinėjimą, todėl ieškovei nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus ir įrodymus, susijusius su D. M. prašymu bei galimybė ginčą išspręsti taikiai. Teismas pažymi, jog DGK sprendime nurodyta, kad byla išnagrinėta ieškovės atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, vadovaujantis DK 226 straipsnio 2 dalimi. Kaip jau buvo minėta, teismas nesprendžia dėl DGK sprendimo galiojimo, o nagrinėja darbo ginčą iš esmės, t. y. išsprendžia šalių ginčą, kilusį darbo teisinių santykių srityje. Apie teismo posėdžius ieškovė buvo tinkamai informuota, todėl buvo suteikta galimybė pateikti visus įrodymus ir paaiškinimus, susijusius su atsakovės D. M. nagrinėtu prašymu DGK, buvo suteikta galimybė užbaigti ginčą taikiu būdu, tačiau kaip paaiškino teismo posėdžio metu atsakovės atstovas, ieškovė su atsakove nei karto nesusisiekė ir nesiūlė išspręsti ginčą taikiai. Taigi, ieškovei buvo suteiktos visos galimybės, ko negalėjo padaryti ginčą nagrinėjant DGK, tai padaryti bylą nagrinėjant teisme.

Atsakovė D. M. kreipėsi į DGK, prašydama išieškoti darbo užmokestį už 2018 m. biržellio, liepos ir rugpjūčio mėnesius ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

DK 146 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų; darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė 2018 m. rugpjūčio 31 d. atleisdama atsakovę iš darbo, nei atleidimo dieną, nei vėliau visiškai su ja neatsiskaitė. Byloje kilo ginčas tik dėl priskaičiuoto ir neišmokėto darbo užmokesčio sumų dydžio.

DGK, priimdama sprendimą dėl atsakovei išmokėtinų darbo užmokesčių sumų, rėmėsi Sodros informacinėje sistemoje esančiais duomenimis, pagal kuriuos atsakovei už 2018 m. birželio mėnesį priskaičiuotas darbo užmokestis, neatskaičiavus mokesčių sudarė 674,40 Eur, už 2018 m. liepos mėnesį – 694,91 Eur, už 2018 m. rugpjūčio mėnesį su priskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas – 1357,09 Eur.

Ieškovė, nesutikdama su priteistomis darbo užmokesčio sumomis, pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad ieškovė už atsakovę yra sumokėjusi socialinio draudimo mokestį už 2018 m. birželio mėn. – 60,70 Eur, gyventojų pajamų mokestį už 2018 m. birželio – liepos mėnesius – 134,09 Eur, taip pat nurodė, kad atsakovė iš ieškovės yra įsigijusi produkcijos už 70,20 Eur birželio mėn., už 65,33 Eur liepos mėn., už 84,99 Eur rugpjūčio mėn. ir šias sumas ieškovė išskaičiavo iš atsakovės darbo užmokesčio.

Nagrinėjamu atveju DGK surinkti duomenys iš Sodros duomenų bazės sutampa su ieškovės teismui pateiktuose atlyginimo žiniaraščiuose pateiktais atsakovės darbo užmokesčio duomenimis. Nors ieškovė teigia, kad neturi įsiskolinimo Sodros biudžetui bei yra sumokėjusi mokesčius už atsakovę Valstybinei mokesčių inspekcijai, ši aplinkybė nesudaro pagrindo mažinti atsakovei priteistino paties darbo užmokesčio dydžio. Gyventojų pajamų mokestį ir Sodros mokestį privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą darbdavys, šiuo atveju ieškovė. DGK sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad iš ieškovės išieškotinos darbo užmokesčio sumos atsakovei, neatskaičius mokesčių, t.y. ieškovei išmokėtina suma, nuo išieškotinos sumos atskaičius mokesčius, kuriuos ieškovė privalo sumokėti (kai kuriuos kaip pati teigia jau yra ir sumokėjusi) į valstybės biudžetą.

Dėl išskaitos iš darbo užmokesčio už atsakovės įsigytą produkciją

DK 150 straipsnis reglamentuoja išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio. Šio straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad išskaitos gali būti daromos šiais atvejais:

1) grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms;

2) grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų;

3) atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui;

4) išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (šio kodekso 55 straipsnis) arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva (šio kodekso 58 straipsnis).

Atsakovės iš ieškovės įsigyta produkcija, už kurią atsakovė liko skolinga ieškovei, ką pripažįsta ir atsakovė, nepatenka į darytinų išskaitų iš darbuotojo darbo užmokesčio kategoriją, todėl darbdavys šių sumų negali išskaityti iš atsakovės darbo užmokesčio be pastarosios sutikimo, nesant įstatyminiam pagrindui. Ieškovė teismui nepateikė atsakovės rašytinio sutikimo dėl minėtų išskaitų iš darbo užmokesčio. Atsakovė taip pat nesutinka, kad iš jos darbo užmokesčio būtų išskaitytos minėtos sumos. Atsakovė sutinka atsiskaityti su ieškove už minėtą produkciją po to, kai ieškovė atsiskaitys su ja už darbą. Teismas iš esmės sutinka su atsakovės atstovo nuomone, kad reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu turėtų būti sprendžiamas atskira tvarka ne nagrinėjamoje darbo byloje.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, išmokėdama atsakovei darbo užmokestį turi įstatyminę pareigą išskaičiuoti mokėtinus gyventojų pajamų ir Sodros mokesčius, ir atsakovei išmokėti jai priklausančias sumas, likusias atskaičius minėtus mokesčius, pagrindo mažinti ar perskaičiuoti atsakovei priteistinas darbo užmokesčio sumas už 2018 m. birželio – rugpjūčio mėnesius nėra, todėl atsakovei D. M. už 2018 m. birželio mėnesį iš ieškovės priteistina 674,40 Eur, neatskaičius mokesčių, už 2018 m. liepos mėnesį – 694,91 Eur, neatskaičius mokesčių ir už 2018 m. rugpjūčio mėnesį – 1357,09 Eur, neatskaičius mokesčių.

CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, jog teismas nukreipia skubiai vykdyti teismo sprendimus dėl darbo užmokesčio priteisimo – sprendime nustatyta dalis neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendimo dalis dėl vieno vidutinio atsakovės darbo užmokesčio priteisimo vykdytina skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atmestus, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos atsakovei iš ieškovės kaip šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 ir 282 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Kretingalės mėsa“, juridinio asmens kodas 163712994:

674,40 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 40 ct) darbo užmokesčio, neatskaičiavus mokesčių už 2018 m. birželio mėnesį;

694,91 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 91 ct) darbo užmokesčio, neatskaičiavus mokesčių už 2018 m. liepos mėnesį;

1357,09 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt septynis eurus 9 ct) darbo užmokesčio, neatskaičiavus mokesčių, už 2018 m. rugpjūčio mėnesį, į sumą esant įskaičiuotai kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Sprendimo dalį dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio – 674,40 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt keturių eurų 40 ct), neatskaičiavus mokesčių, priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjus šiam sprendimui, Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2018 m. lapkričio 06 d. sprendimas Nr. DGKS-5982 darbo byloje Nr. APS-108-20734/2018 netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.