Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio, Nerijaus Meilučio,

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. R. (V. R.) (toliau – V. R.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria nuteistojo V. R. skundas dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lytinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. R. 2003 m. spalio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 206 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi nuteistas galutine 20 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2002 m. rugpjūčio 5 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 5 d.

3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, V. R. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo V. R. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau be šio formalaus reikalavimo, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo pataisos namuose vykdyti jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Iš byloje esančios 2019 m. rugsėjo 27 d. pažymos „Dėl nuteistojo V. R. socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistasis, priešingai, nei teigia savo skunde, neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Nors atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis dalyvavo „Asmenų rengiamų paleidimui iš laisvės atėmimo vietos teisinio ir socialinio švietimo programoje“, individualiose tikslinėse konsultacijose su resocializacijos skyriaus specialistais, individualiuose pokalbiuose apie sveiką gyvenimo būdą, jo privalumus bei narkotikų žalą, mokėsi technologijų ir verslo mokykloje, įgijo pynėjo ir baldų apmušėjo specialybes, dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų tiekimo ir gamybos cecho siuvimo bare, darbininko vietininko pareigose, palaiko ryšius su artimaisiais, yra lankomas pasimatymų metu, su juo kalbėta apie gero elgesio prasmę ir įtaką bausmės atlikimui, apie alkoholio ir narkotikų žalą, tačiau daug kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir jam buvo skirtos drausminės nuobaudos, dalis jų vis dar galioja. Pažymėtina, kad minėta pažyma patvirtina, jog viena iš nuteistajam sudarytame individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių - nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tačiau iš 2019 m. rugsėjo 27 d. pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistasis net 47 kartus pažeidė vidaus tvarką, 41 kartą jam buvo skirtos drausminės nuobaudos, dvi iš jų Komisijos rekomendacijų vykdymo laikotarpiu (paskutinė skirta 2019 m. birželio 28 d.), jos vis dar galioja.

8. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad be aptartų formalių reikalavimų, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja ne tik žema nusikalstamo elgesio rizika, bet ir (ar) pažanga ją mažinant, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

8.1. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 81 balą, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, tačiau balas yra artimesnis aukštai rizikos grupei (100-168 balai). Be to, šis balas nuo paskutinio vertinimo padidėjo nuo 72 balų iki 81 balo, iš kurių net 41 balas yra kintantis, t. y. priklausantys nuo nuteistojo dedamų pastangų. Nusikalstamo elgesio rizikos didėjimui įtaką turėjo nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu bei požiūris į priežiūrą ir apribojimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės neleidžia teigti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

8.2. Be to, 2019 m. rugsėjo 27 d. Socialinio tyrimo išvadoje, vis dar išskiriami net trys V. R. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – emocinė gerovė (autoagresyvus elgesys frustruojančioje aplinkoje), mąstymas ir elgesys (negebėjimas valdyti savo agresyvaus elgesio ir veiksmų bei nepakankamas pasekmių suvokimas, menki problemų sprendimo įgūdžiai), nuostatos (asmuo gali klaidingai vertinti aplinkinių ketinimus ir veiksmus, dažnai pasireiškia negatyvios nuostatos į darbuotojus, priešiškumas pareigūnų ir medikų atžvilgiu), kurie neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad praeityje V. R. teistas du kartus, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už keturių nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, sukėlusi negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį). Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis, negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia V. R. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Nagrinėjamu atveju nuteistojo padarytų veikų pobūdis, kiekis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei teisminio nagrinėjimo metu, nei šiuo metu atlikęs jau daugiau kaip ¾ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nuteistasis kaltės neprisiima. Teisėjų kolegijos vertinimu, asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Taigi, nesuvokiant savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuojant, negalvojant apie padarinius, bausmės paskirtis ir tikslai negali būti tinkamai įgyvendinami.

10. Vertinant V. R. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis neretai veikia impulso pagautas, linkęs provokuoti, negeba kilusias problemas spręsti konstruktyviais būdais, linkęs kartoti tas pačias klaidas, neįvertina ankstesnio patyrimo. Nuteistojo agresyvus elgesys siejasi tiesiogiai su noru įrodyti savo tiesą, priversti tenkinti jo norus. Nuteistasis turi savitvardos problemų, lengvai praranda savikontrolę, ne iki galo atskiria problemines sritis, susidūręs su problemomis jas paprastai sprendžia destruktyviu būdu, atmeta jam siūlomas problemų sprendimo alternatyvas. V. R. nuostatos į jį prižiūrinčius pareigūnus negatyvios, rodo akivaizdų nusistatymą bei priešiškumą, jis nemato jokių bendravimo su priežiūrą vykdančiais pareigūnais ir medikais privalumų. Nuteistasis priežiūrą suvokia kaip baudžiamąjį procesą, neduodantį jokių rezultatų. Šiame kontekste pažymėtina, kad aplinkybę, jog V. R. yra konfliktiška asmenybė, linkusi į grasinimus, pareigūnų nurodymų nevykdymą, patvirtina ir tai, kad bylos duomenimis jis net 47 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, iš kurių 41 kartą jam buvo skirtos drausminės nuobaudos. Paskutinė nuobauda skirta 2019 m. birželio 28 d., kuri vis dar galioja. Jo pažeidimų pobūdis yra draudžiamų daiktų laikymas, grubus elgesys, pareigūnų nurodymų nevykdymas. Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistojo elgesio korekcija nėra nuosekli, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis negeba, todėl tai neabejotinai gali lemti ir pakartotinį jo nusikalstamumą jam būnant laisvėje.

11. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės. Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis dirbo, dengė žalą, įgijo vytelių pynėjo ir baldų apmušėjo specialybes, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, 10 kartų skatintas už gerą darbą ir elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, pozityviai leidžia laisvalaikį (piešia, karpo, lanksto dėžutes). Neabejotina, jog sprendžiant V. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, šios aplinkybės yra svarbios, tačiau, aukštesniojo teismo įsitikinimu, jos tik įrodo, jog analizuojamu atveju nuteistasis kartais elgiasi ir taip, kaip pataisos įstaigoje privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau įvertinus jas aukščiau aptartų duomenų kontekste, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistojo skundo argumentas dėl laisvės atėmimo vietos ligoninės administracijos abejingumo ir sąlygų lankyti įvairius užsiėmimus ir programas, nesudarymas, yra nepagrįstas. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, atsižvelgiant į nuteistojo prašymą, adresuotą Laisvės atėmimo vietos ligoninės administracijai, jam buvo sudarytos sąlygos užsiimti menine veikla, nuteistasis buvo aprūpintas reikiamomis priemonėmis įstaigos lėšomis, su juo yra vykdomi individualūs Resocializacijos skyriaus specialistų pokalbiai ir psichologinės konsultacijos. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad Laisvės atėmimų vietos ligoninėje atliekama laisvės atėmimo bausmė pasižymi tam tikra specifika, kadangi pagrindinė šios įstaigos paskirtis yra teikti sveikatos priežiūros paslaugas nuteistiesiems, o ne vykdyti jų resocializaciją. Sudarant galimybę nuteistiesiems naudotis resocializacijos programomis, padedančiomis mažinti jų kriminogeninę riziką, turi būti atsižvelgiama ir į nuteistųjų sveikatos būklę, ligų indikacijas, infekcijas, užkrečiamų ligų prevenciją, todėl šioje įstaigoje grupiniai užsiėmimai nėra organizuojami, tačiau yra užtikrinamos individualios mokytojų konsultacijos, individualūs susitikimai pagal nuteistųjų prašymus, sudaroma galimybės skaityti knygas, periodinę spaudą, domėtis teisės aktais, užsiimti menine veikla ir sportuoti.

12. Atmetant nuteistojo skundą taip pat pažymėtina, kad išskirtine aplinkybe, galinčia lemti lygtinio paleidimo instituto taikymą V. R., nelaikytina jo sveikatos būklė bei nustatytas nedarbingumas. Nors nuteistasis teigia, jog būnant laisvėje jis galėtų gauti geresnį gydymą, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad V. R. Laisvės atėmimų vietos ligoninėje nėra užtikrinamos tinkamos sveikatos priežiūros sąlygos, savalaikė medicininė pagalba ir priežiūra. Šiame kontekste pažymėtina, kad BVK 174 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog tiek Komisijos nutarime, tiek ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, o jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. R. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo V. R. skundą dėl 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo V. R. (V. R.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.