Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. E., gim. (duomenys neskelbtini) Kelmės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos BK 140str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. E. 2014m. gegužės 22d. apie 02val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), E. E. gyvenamojo namo, kuriame jis gyvena, kambaryje tyčia sugriebęs motiną E. E. išvertė iš lovos ant grindų, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, nes ši griūdama susitrenkė nugarą.

Taip pat kaltinamasis R. E. tuo pačiu metu, toje pat vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugriebęs motiną E. E. išvertė iš lovos ant grindų ir grasindamas kumščiu jai sakė „užmušiu“, taip nukentėjusiajai sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Taip pat kaltinamasis R. E. 2014m. gegužės 22d. apie 12val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), E. E. gyvenamojo namo, kuriame jis gyvena, kieme, sakė motinai E. E. „tuoj užmušiu“ ir užsimojo jai suduoti kombaino diržu, taip nukentėjusiajai sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas

Kaltinamasis R. E. kaltę pripažino faktiškai pilnai ir paaiškino, kad jis su motina E. E. daug metų dviese gyvena motinai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną, kurios datos nebeprisimena, vakare grįžo į namus stipriai girtas, nes išgėrė apie 0,5 ltr. degtinės. Neradęs pagaminto valgio supyko ir nuėjo į motinos kambarį, kur ji gulėjo lovoje. Iš pradžių jie pasiginčijo, po to supykęs sugriebė ją už rankos ir išvertė iš lovos ant grindų. Tada nusiramino ir nuėjo miegoti.

Patikslina neprisimenantis, už kur - rankos ar kojos - sugriebęs išvertė motiną iš lovos. Daugiau jokio smurto prieš ją nenaudojo. Ar jai sakė „užmušiu“ ir ar buvo prie veido prikišęs kumštį, neprisimena. Jei mama taip teigia, tuomet neginčija, kad galėjo taip būti, nes mama nemeluoja.

Sekantį rytą jis atsigėrė alaus ir vėl susipyko su mama. Abiems būnant kieme jis paėmė kombaino šlangelę, ja užsimojo ir galimai pasakė „tuoj užmušiu“, tačiau nesudavė. Mama nuo jo pabėgo, sėdo ant dviračio ir išvažiavo pas tetą. Po kurio laiko atvykę policininkai jį sulaikė.

Anksčiau prieš motiną smurto nėra vartojęs. Kodėl taip pasielgė tą kartą, paaiškinti negali, galimai dėl girtumo. Dėl savo veiksmų gailisi. Šiuo metu su mama yra susitaikęs ir gyvena kartu. Pasižada ateityje jos atžvilgiu smurto ir grasinimų nevartoti. Neginčija, kad jo grasinimų užmušti mama galėjo išsigąsti.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. E. paaiškino iš esmės analogiškai, tačiau nurodė, kad su mama susipyko, nes ji pradėjo priekaištauti, jog grįžo girtas. Apsižodžiavus jis nesusivaldė, griebė lovoje gulinčią mamą už kojos ir išvertė ant grindų. Po to prikišo jai prie veido sugniaužtą kumštį ir pasakė, kad užmuš. Ką tuo metu galvojo, negali pasakyti, nes buvo labai susinervinęs ir nesusivaldė. Pamatęs išsigandusią motiną nurimo ir išėjo iš kambario.

Sekantį rytą vėl įvykus konfliktui mamai pasakė „tuoj užmušiu tave“, pasigriebęs kombaino diržą užsimojo jai suduoti, tačiau nesudavė, nes ji nuo jo pabėgo / 33 l. /.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. E. kaltė įrodyta jo faktiniu prisipažinimu, nukentėjusiosios E. E. parodymais, baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji E. E. parodė, kad įvykio dienos vėlai vakare sūnus R. E. grįžo girtas, atėjo į kambarį, kuriame ji gulėjo lovoje ir rankomis sugriebęs ją su visa antklode numetė ant žemės. Griūdama ji užsigavo nugarą / šoną /. Po to jis prikišo jai prie veido kumštį ir vieną ar du kartus pasakė „užmušiu“. Ji išsigando, kad jis gali ją užmušti, nes taip agresyviai sūnus elgėsi pirmą kartą ir paklausė, kas jam darosi. R. apsiramino ir išėjo iš kambario, o ji nuėjo miegoti.

Sekančios dienos ryte R. vėl vartojo alkoholį, po to jos paprašė pinigų ir jie susiginčijo. Jis bandė suduoti jai su kažkokiu diržu ir sakė ‚užmušiu“ bei „primušiu“, bet ji nuo jo pabėgo ir su dviračiu nuvažiavo pas giminaitę, o vėliau iškvietė policiją.

Anksčiau R. prieš ją nėra smurtavęs ar grasinęs. Kai išmetė iš lovos, ji griūdama užsigavo nugarą, kurią skaudėjo apie 2 savaites. Ji nusipirko vaistų, juos pavartojo ir skausmas praėjo, todėl į medikus nesikreipė. Šiuo metu jie susitaikė, ji jam atleido ir toliau gyvena kartu.

Iš esmės analogiškai apie įvykių aplinkybes ji parodė apklausta ikiteisminio tyrimo metu / 18, 19-20 l. /.

Dėl įvykio į Kelmės rajono PK nukentėjusioji E. E. kreipėsi 2014m. gegužės 22d. 19val. 14min. nurodydama, kad neblaivus R. E. konfliktuoja su mama, reikalauja pinigų, varo iš namų. Moteris bijo būti namuose ir prašo pareigūnų pagalbos / 5-10 l. /. Iš karto į įvykio vietą nuvykusio policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2014-05-22d. po 19val. apžiūros metu E. E. matomų sužalojimų nerasta; ji skundėsi, kad apie 02val. buvo sūnaus išmesta iš lovos, dėl ko į grindis susitrenkė nugarą bei apie 12val. jis grasino ją nužudyti / 12-13 l. /. Įvykio vietos apžiūros metu reikšmingų aplinkybių neužfiksuota / 16-17 l. /.

Iš šių įrodymų seka, kad kaltinamasis R. E. tyčia išversdamas lovoje gulinčią E. E. ant grindų, ko pasėkoje ji griūdama užsigavo nugarą, sukėlė nukentėjusiajai – kartu gyvenančiai motinai, t.y. artimajai giminaitei ir šeimos narei - fizinį skausmą. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl šio skausmo ji gydėsi apie dvi savaites ir vartojo vaistus, todėl kaltinamojo veika neabejotinai atitinka Lietuvos BK 140str. 2d. dispoziciją.

Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai apie šių įvykių aplinkybes bei baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nurodyti aptariant fizinio skausmo sukėlimą.

Neginčijamai nustatyta, kad apie 02val., išvertęs gulinčią E. E. iš lovos, R. E. prikišo jai prie veido kumštį ir vieną ar du kartus pasakė „užmušiu“, po to nuėjo miegoti.

Nukentėjusioji ir kaltinamasis teigia, kad R. E. anksčiau nėra vartojęs smurtą ar grasinęs E. E., nors jie kartu gyvena daug metų. Nukentėjusiosios nurodymas telefoniniame pranešime, jog jis dažnai būna agresyvus ir smurtauja / 5 l. / nėra paremtas jokiais kitais įrodymais, paneigtas pačios E. E. parodymais teisme, todėl pripažįstamas nepakankamu tokiai aplinkybei konstatuoti / nors neatmestina tikimybė, kad teisme nukentėjusioji gali nenorėti nurodyti sūnų neigiamai charakterizuojančių aplinkybių /. Nustatyta įvykių seka / girtas kaltinamasis išverčia motiną iš lovos, prikišęs kumštį prie veido pasako „užmušiu“, tačiau nieko nedaro, o jai paklausus, kas darosi, nurimsta ir nueina miegoti / formaliai pilnai atitinka grasinimo nužudyti sąvoką, tačiau, teismo nuomone, aiškiai vertintinas labiau ne kaip grasinimas nužudyti Lietuvos BK 145str. prasme, o kaip girto įpykusio žmogaus gąsdinimas, vargu ar duodantis nukentėjusiajam realaus pagrindo bijoti būtent nužudymo.

Nukentėjusioji E. E. parodė išsigandusi sūnaus grasinimo, tačiau jos veiksmai ir nustatyta įvykių seka patvirtina, kad ji labiau išsigando paties agresyvaus elgesio, o ne būtent grasinimo nužudyti – sūnui išėjus iš kambario ji nepabėgo, nesikreipė pagalbos nei į policiją, nei į kitus asmenis, o nuėjo miegoti; nei sekančią dieną po įvykusio konflikto atvykusiam policininkui apžiūros metu / 12 l. /, nei pareiškime / 11 l. / neužsiminė apie jokį grasinimą ir paminėjo tik vėlesnėje tos pačios dienos apklausoje / 18 l. /. Atsižvelgtina, kad ir telefoniniame pranešime ji taip pat skundėsi ne dėl grasinimo nužudyti, o dėl konfliktavimo, varymo iš namų ir reikalavimo pinigų / 5 l. /. Teismo vertinimu, tokia reakcija vargu ar būdinga asmeniui, kuris realiai bijo būti nužudytas.

Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnyje numatyta, jog padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme, t.y. jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, bet šie požymiai egzistuoja tik formaliai, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti.

Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad R. E. nusikalstama veika – grasinimas nužudyti 05-22d. 02val. - iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio Lietuvos BK 145str. numatyto nusikaltimo objektui, pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad ją vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų bei Lietuvos BK 37str. nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas šią veiką padariusiam asmeniui, todėl R. E. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, o baudžiamoji byla šioje dalyje jo atžvilgiu nutrauktina vadovaujantis Lietuvos BK 37str.

Surinktais įrodymais taip pat nustatyta, kad 05-22d. apie 12val., kad neblaivus R. E. motinai pasakė „užmušiu“ ir „primušiu“ ir užsimojo kombaino diržu ar šlangele, tačiau nesudavė, nes nukentėjusioji iš kiemo pabėgo, o vėliau iškvietė policiją. Ši kaltinamojo veika taip pat atitinka Lietuvos BK 145str. 1d. Tačiau šios situacijos skirtumas yra tas, kad analogiška veika buvo padaryta pakartotinai per trumpą laiką, kaltinamasis užsimojo suduoti / o ne bandė, kaip nurodoma kaltinime – 50 l., nes bandymas suduoti turėtų būti vertinamas kaip pasikėsinimas, o ne grasinimas, tačiau prokurorė prašymo pakeisti kaltinimą nepareiškė – Lietuvos BPK 256str. /, taip sudarydamas pakankamą pagrindą grasinimo realumui, dėl ko nukentėjusioji buvo priversta pabėgti iš namų. Šios aplinkybės rodo, jog ši kaltinamojo veika negali būti pripažįstama mažareikšme Lietuvos BK 37str. prasme.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamojo R. E. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi / Lietuvos BK 59str. 1d. 2p. /. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui / ką jis pripažįsta - Lietuvos BK 60str. 1d. 9p. /.

Kaltinamasis R. E. yra teistas, tačiau teistumas išnykęs / 36 l. /, girtas įvykdė tris nesunkius nusikaltimus / viena veika pripažįstama mažareikšme /, faktiškai pilnai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja, daugiau kaip prieš metus laiko baustas administracine tvarka / 37-38 l. /. Taip pat atsižvelgiama į nusikalstamų veikų aplinkybes ir pasekmes, kitą jį charakterizuojančią medžiagą / 40-45 l. /, todėl pripažįstama nesant pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos BK 38str. kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, jam skiriama prokurorės prašomos trukmės viešųjų darbų bausmė / Lietuvos BK 46str., 54str. ir 55str. /, kuri bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu / 49 l. / ir kaltinamajam pripažinus kaltę, tačiau surengus bylos nagrinėjimą teisme teisėjo iniciatyva / 54 l. / tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama 1/3 / Lietuvos BPK 64-1str. /. Vadovaujantis Lietuvos BK 65str., 66str. ir BPK 140str. į bausmės laiką santykiu 1:3 įskaitomas sulaikymo laikotarpis nuo 2014m. gegužės 22d. 20val. 50min. / 26, 27 l. / iki gegužės 24d. 12val. 10min. / 28 l. /, t.y. dvi paros, prilyginant jas 12 valandų viešųjų darbų.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti /34, 35 l. / R. E. paliktina galioti ir panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes - kaltinamasis su nukentėjusiąja gyvena jai priklausančiame name, yra susitaikę - taikyti smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones / Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nurodomo įstatymo 5str. 3d. / nėra pagrindo; prokurorė ir nukentėjusioji to neprašo. Iš visų surinktų įrodymų taip pat negalima daryti išvados, kad R. E. smurtą prieš šeimos narį būtų pavartojęs ne pirmą kartą, t.y. kad toks elgesys jam būdingas, todėl įpareigoti jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose pripažįstama nesant būtinumo / Lietuvos BK 72-2str. /.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. E. pripažinti kaltu ir nuteisti : pagal Lietuvos BK 140str. 2d. viešųjų darbų bausme devyniems / 9 / mėnesiams, pagal Lietuvos BK 145str. 1d. dėl grasinimo nužudyti E. E. 2014-05-22d. 12val. - viešųjų darbų bausme šešiems / 6 / mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos BK 63str. 4d. bausmes subendrinus, jas iš dalies sudedant, galutinę bausmę R. E. paskirti viešuosius darbus vieneriems / 1 / metams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po keturiasdešimt / 40 / valandų per mėnesį visuomenės labui.

Pritaikius Lietuvos BK 64-1str. paskirtąją bausmę sumažinti 1/3 iki aštuonių / 8 / mėnesių viešųjų darbų. Vadovaujantis Lietuvos BK 65str., 66str. ir BPK 140str. į bausmės laiką santykiu 1:3 įskaityti sulaikymo laikotarpį nuo 2014m. gegužės 22d. iki gegužės 24d., t.y. dvi paras, prilyginant jas dvylikai / 12 / valandų viešųjų darbų.

Baudžiamąją bylą prieš R. E. pagal Lietuvos BK 145str. 1d. dėl grasinimo nužudyti E. E. 2014-05-22d. 02val. nutraukti vadovaujantis Lietuvos BK 37str. dėl veikos mažareikšmiškumo.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. E. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.