Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2014-01-09 · Byla Nr. ATP-15-557/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-01-09
Bylos Nr.
ATP-15-557/2014
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00452-2013-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-15-557/2014Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00452-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 45.4.; 52.5.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. S. ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. 2013-07-08 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. vasario 22 d. 20.40 val. Tauragės r., Skaudvilėje, Liaudies a. vairuodamas automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė pavojingą situaciją, t. y. automobilių stovėjimo aikštelėje susukęs vairą ir užtraukęs stovėjimo stabdį, stipriai spausdamas akseleratoriaus pedalą apsisuko ir slydo šonu. Vairavo automobilį pavojingai bei sukėlė pavojų ir grėsmę pėstiesiems ir kitiems eismo dalyviams. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 28 p. reikalavimus. Tokie D. S. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 124² str. 2 d.

Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyrius 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu D. S. pripažino kaltu padarius ATPK 124² str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė jam 1600 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėnesių. Šį nutarimą D. S. apskundė apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 31 d. nutarimu D. S. skundą tenkino iš dalies, panaikino Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą, kuriuo D. S. nubaustas pagal ATPK 124² str. 2 d., ir paskyrė D. S. nuobaudą už ATPK 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą – 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. S. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka, nes teismas sprendimą priėmė vienašališkai, neišsiaiškinęs įvykio aplinkybių, pasikliaudamas vien policininkų parodymais, nekreipdamas dėmesio į jo, jo mamos, kitų įvykį mačiusių liudytojų nurodytas aplinkybes. Jis niekaip negali pripažinti to, ko tikrai tyčia nepadarė. Yra įsitikinęs, kad Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas, neteisingas ir nepagrįstas, nesurinkti visi galimi įrodymai, neteisingai įvertinti surinkti įrodymai, neapklausti visi su šiuo įvykiu susiję liudytojai, neatsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, kitas faktines aplinkybes. Teismas išskirtinai vadovavosi tik dviejų pareigūnų parodymais, kurie yra nenuoseklūs, neatitinkantys realybės. Dėl šių priežasčių Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimas turi būti panaikintas.

Nurodo, kad jam įvažiavus į aikštelę prie parduotuvės „Maxima“, joje stovėjo vienintelis automobilis. Į šią aikštelę galima įvažiuoti ir iš kitos pusės, tačiau šis įvažiavimas, jam įvažiavus į automobilių stovėjimo aikštelę, buvo tuščias. Policijos pareigūnų aiškinimu, jie įvažiavo į aikštelę antruoju įvažiavimu, t. y. priešais jo judėjimo kryptį, tačiau jo automobilio sumėtymo jie negalėjo matyti, nes jiems užstojo šalia įvažiavimo esantis gaisrinės pastatas. Nuo policijos automobilio įvažiavimo iki jo sustojusio automobilio buvo mažiausiai 50 metrų, todėl policininkai negalėjo matyti besisukančių ratų, kaip jie parodė posėdžių metu. Jo automobiliui sustojus ir besiruošiant iš jo išlipti, tik tada priėjo policijos pareigūnas, reiškia jie įvažiavo jau jo automobiliui pasisukus, nes jam įvažiuojant į aikštelę, jų automobilio dar nebuvo aikštelės prieigose.

Antra, buvo žiema, vasario 22 d., beveik 21 val. vakaro. Tokiu vėlyvu ir šaltu metu aikštelėje stovėjo vienintelis automobilis, joje nebuvo ir žmonių. Aikštelė neapšviesta, buvo tamsu, todėl vienintelių pareigūnų parodymai, kad jie matė, kaip jis tyčia užblokavo rankiniu stabdžiu galinius ratus, kurie privertė automobilį pavojingai suktis, yra niekiniai, jie negalėjo to fiziškai matyti. Nėra surinkta jokių įrodymų, kad buvo spaustas akseleratoriaus pedalas, nėra priekinių padangų vėžių, prasisukimo duobių, sniego liekanų, kaip paprastai būna spaudžiant akseleratoriaus pedalą ir kada buksuojama priekiniais ratais, niekas iš liudytojų neparodė, kad girdėjo padidintas (aukštas) variklio apsukas. To negalėjo matyti ir girdėti policijos pareigūnai, kurie tuo metu sėdėjo savo tarnybiniame automobilyje ir tik artėjo prie jo automobilio.

Trečia, tą vakarą buvo lengvai pasnigę, buvo slidu, ko neneigia ir policijos pareigūnai. Jų užfiksuotose nuotraukose įvykio vietoje matosi automobilių padangų vėžės, tačiau nei jie, nei teismas neanalizavo, kad tai ne jo automobilio priekinių ratų žymės, o kitų anksčiau čia stovėjusių ir išvažiavusių automobilių padangų vėžės. Jeigu jo automobilio priekiniai varomieji ratai būtų sukęsi (kasęsi), turėjo likti visai kito pobūdžio padangų žymės.

Ketvirta, teismas nekreipė dėmesio į tai, kad jis pateikė pažymą iš Tauragės techninių apžiūrų centro, kur nurodyta, kad iš viso nestabdo galinis dešinės pusės ratas užtraukus rankinio stovėjimo stabdį. Esant tokiai situacijai, tyčinis automobilio galinių ratų blokavimas rankiniu stabdžiu yra neįmanomas.

Penkta, teismas konstatavo, kad jo veiksmuose yra sunkinanti aplinkybė - jis per paskutinius metus vieną kartą baustas už tos pačios rūšies pažeidimą. Jo nuomone, tai neatitinka tikrovės, nes už 2011-12-31 padarytą pažeidimą 2012-01-13 buvo baustas pagal ATPK 187 str. l d., o tai nėra tos pačios rūšies pažeidimas. 2013-02-22 buvo užfiksuotas minimas pažeidimas, už jį nubaustas 2013-03-04. Ir tik po 2013-02-22 padaryto ginčijamo pažeidimo 2012-04-19 jis padarė dar vieną teisės pažeidimą, už kurį baustas 2012-05-28, o tai negalėtų būti fiksuojama kaip pakartotinumas, padarytas per paskutinius metus.

Šešta, teismas nustatė, kad jis padarė kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus – sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, asmenų ar jų turto saugumui (KET 9, 28 punktai), nepasirinko saugaus greičio pagal esamas važiavimo sąlygas (KET 172 punktas). Tačiau nėra jokių įrodymų, kokius konkrečiai Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis padarė - jo automobilio važiavimo greitis nenustatytas, asmenys, kiti eismo dalyviai, kuriems arba kurių turtui jis sukėlė pavojų, nenustatyti ir neapklausti. O remtis vien policijos pareigūnų parodymais ir prielaidomis, be konkrečių asmenų, kuriems grėsė realus pavojus jų sveikatai ir gyvybei, jų turtui, parodymų negalima.

Septinta, teismo posėdžių metu jis, jo mama D. S. bei jo atstovas įrodinėjo, kad jį su šiais policininkais ir su jų vadovais sieja asmeniškumai, jie jam keršija, tačiau teismas į tai nekreipė dėmesio. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. birželio 21 d. nutartyje reziumavo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo skundą, turėjo būti aktyvus ir nurodytas aplinkybes nustatyti. Dėl šių priežasčių Tauragės apskrities VPK 2013-03-04 nutarimas ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-04-30 nutartis buvo panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta tirti iš naujo. Tačiau 2013-07-08 Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Analizės ir administracinės veiklos grupės vyresnysis specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė tas pačias pažeidimo aplinkybes ir esmę bei vėl konstatavo, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 28 punktuose numatytus reikalavimus, ir jo veika vėl buvo kvalifikuota pagal ATPK 124² str. 2 d. Po Klaipėdos apygardos teismo nutarties nebuvo atliekami jokie papildomi veiksmai, jokie tyrimai, jokie papildomi įrodymai nerinkti, nerasta asmenų, kuriems grėsė jo sukeltas pavojus, jis nebuvo supažindintas su naujai surinktomis aplinkybėmis, tai patvirtinančiais dokumentais. Be to, Tauragės apskrities VPK pareigūnų skirta bausmė buvo paskirta neproporcinga, jam buvo paskirta 1600 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 20 mėnesių, t. y. daugiau negu vidurkiai, nors toks pažeidimas konstatuojamas pirmą kartą.

Akivaizdu, kad buvo slidu, netolygiai stabdė automobilio ratai, todėl, jam paspaudus stabdžių pedalą, paslydo jo vairuojamas automobilis, tačiau tai padaryti tyčia jis nenorėjo, to nesiekė, vairo nesusuko, rankinio stabdžio netraukė ir akseleratoriaus pedalo, siekdamas apsisukti, nespaudė. Nėra jokių įrodymų, išskyrus nekompetentingus policininkų parodymus, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, vienu metu ar paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, arba padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Nagrinėjamu atveju nuosekliai, nuo pat administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo jis tvirtino, kad automobilio pavojingai ar chuliganiškai nevairavo, kad automobilis paslydo jam paspaudus stabdžio pedalą, to tyčia nesiekiant ir nesistengiant taip padaryti. Buvo vėlus ir šaltas metas, aikštelėje nebuvo žmonių ir automobilių (išskyrus vieną), jis visiškai neturėjo galimybės pasipuikuoti prieš kažką, nes nebuvo ir tokio tikslo. Apklausti liudytojai tiksliai nurodė įvykio aplinkybes jo naudai, o liudytojai, kuriems neva grėsė pavojus, nenustatyti ir neapklausti. Nei policija, nei teismas į posėdį nekvietė kitų galimų įvykio liudytojų ir jų neapklausė, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Teismas tradiciškai rėmėsi tik pareigūnų parodymais, neanalizavo, netyrė įvykio aplinkybių, neatliko jokių tyrimų, eksperimentų, labai klaidinančios ir neinformatyvios įvykio vietos nuotraukos ir pan., to nenurodė padaryti ir policijos pareigūnams. Teismo padaryta išvada yra abstrakti, neparemta faktinėmis bylos aplinkybėmis. Pažymi, kad ir policininkų parodymai prieštaringi. Vieno teismo posėdžio metu jie aiškino, kad jo vairuojamas automobilis apsisuko 180? kampu, kitame posėdyje jau dėstė, kad negali pasakyti, koks konkrečiai buvo apsisukimo kampas.

Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Šioje byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, kad jis vairavo automobilį pavojingai, nėra įrodyti jo tyčiniai veiksmai padarant šį teisės pažeidimą, kurio iš tikrųjų jis ir nepadarė. Kadangi visos abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, ši byla turi būti nutraukta nesant jo veikoje jam inkriminuojamo teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 nutarimą, D. S. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 2 d. ir paskirti jam administracinę nuobaudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole buvo surašytas kaltinimas, kad D. S. sukėlė pavojingą situaciją atlikdamas veiksmus - susukęs vairą ir užtraukęs stovėjimo stabdį, stipriai spausdamas akseleratoriaus pedalą apsisuko ir slydo šonu. Tokie vairuotojo veiksmai buvo vertinami kaip keliantys grėsmę eismo saugumui plačiąja prasme. Tačiau jo pats pažeidimas kvalifikuojamas buvo kaip chuliganiškas vairavimas. Chuliganiško vairavimo ir pavojingo vairavimo kvalifikavimas skiriasi tik vairuotojo veiksmais, kokios paskatos buvo. Vairuotojo, kuris spaudžia greičio pedalą, užtraukia stovėjimo stabdį, taip automobiliui slystant šonu, turėtų būti vertinami kaip tyčiniai veiksmai, o pažeidimas turėtų būti kvalifikuojamas pagal ATPK 124² str. 2 d. Byloje esantys duomenys - fotonuotraukos, pareigūnų tarnybiniai pranešimai - patvirtina, kad automobilis slydo šonu. Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose yra užfiksuota, kad vairuotojas tyčia ir sąmoningai atliko veiksmus su automobiliu. Kiekvienas vairuotojas supranta, kad spaudžiant greičio pedalą ir užtraukus stovėjimo stabdį automobilis slysta šonu, juolab, pažeidimas padarytas automobilių stovėjimo aikštelėje.

Motyvuojamoji dalis

D. S. apeliacinis skundas tenkintinas. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinis skundas atmestinas.

Kadangi D. S. ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliaciniai skundai paduoti dėl to paties įvykio, abiem atvejais ginčijamas D. S. kaltės klausimas, tik vienu atveju prašoma bylą nutraukti, o kitu – pažeidėją nubausti už sunkesnį pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas, iš naujo vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, siekdamas išvengti pasikartojimų, dėl abiejų apeliacinių skundų argumentų pagrįstumo pasisako bendrai.

D. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 124² str. 2 d. už tai, kad vairuodamas automobilį sukėlė pavojingą situaciją, t. y. automobilių stovėjimo aikštelėje susukęs vairą ir užtraukęs stovėjimo stabdį, stipriai spausdamas akseleratoriaus pedalą, apsisuko ir slydo šonu, tuo būdu vairavo automobilį pavojingai bei sukėlė pavojų ir grėsmę pėstiesiems bei kitiems eismo dalyviams. Tauragės rajono apylinkės teismas, atkreipęs dėmesį į tai, kad nei skundžiamame nutarime, nei D. S. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyta, kad D. S. automobilį vairavo chuliganiškai, tačiau nustatęs, kad D. S. vairuojamu automobiliu prie parduotuvės ,,Maxima” esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje pavojingai slysdamas šonu apsisuko, tuo būdu padarydamas kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus (sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, asmenų ar jų turto saugumui, nepasirinko saugaus greičio pagal esamas važiavimo sąlygas, KET 9, 28 172 punktai) konstatavo, kad D. S. veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 1 d., sudėtį.

Iš D. S. apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis savo kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo nepripažįsta, kategoriškai neigia tyčia pavojingai ar chuliganiškai vairavęs, nurodo, kad jam įvažiavus į automobilių stovėjimo aikštelę ir pasukus vairą, jo vairuojamas automobilis dėl slidžios kelio dangos pradėjo slysti, o jam spaudžiant darbinį stabdį automobilis apsisuko, todėl prašo jo atžvilgiu bylą nutraukti. Tuo tarpu Tauragės rajono apskrities VPK prašo D. S. veiksmus (greičio pedalo spaudimą ir stovėjimo stabdžio užtraukimą siekiant, kad automobilis slystų šonu) vertinti kaip chuliganišką vairavimą ir jį nubausti pagal ATPK 124² str. 2 d.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga bei įvertinęs įrodymus sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad D. S. padarė ATPK 124² str. 1 d. ar 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 124² str. 1 d. atsakomybė numatyta už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Tuo tarpu pagal ATPK 124² str. 2 d. atsakomybė kyla už chuliganišką vairavimą, t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Teismo posėdžio metu (b. l. 124) liudytojas policijos pareigūnas A. Č. paaiškino, kad patruliuodami įvažiavo į „Maxima“ aikštelę. Išvažiavę iš už gaisrinės kampo, pamatė kairėje pusėje visą aikštelę ir pastebėjo dideliu greičiu atvažiuojantį priešais automobilį, kuris prieš juos staiga ėmė suktis. Atstumas tarp jų galėjo būti apie 20 metrų. Akivaizdžiai matėsi, kad automobilio ratai užblokuoti, automobilis apsisuko 180° kampu. Įvykio vietoje, kur apsisuko D. S. automobilis, buvo daug automobilių bei daug žmonių, todėl jiems grėsė pavojus. Automobilis slydo sukdamasis ratu į įkalnę. Mano, kad veiksmai buvo padaryti tyčia. Matėsi, kad galinis ratas nesisuko, buvo užblokuotas. Nurodo, kad buvo kažkiek tai iškritęs sniegas, turėjo būti kiek tai sudėtingesnės vairavimo sąlygos.

Liudytojas policijos pareigūnas Š. P. teismo posėdžio metu (b. l. 124-125) taip pat parodė, kad patruliuodami prie prekybos centro „Maxima“ Laisvės aikštėje pastebėjo dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį „Audi A6“, kuris staigiai pradėjo suktis į šoną ir apsisuko 180° kampu. Automobilis sukosi tarp kitų stovinčių automobilių. Aikštelėje vaikščiojo pėstieji, stovėjo nemažai transporto priemonių, tačiau žmonės, kuriems grėsė realus pavojus, nebuvo nustatyti. Įvykio metu jie buvo apie 10-15 metrų atstumu. D. S. automobilio galiniai ratai nesisuko, tad nusprendė, kad jie buvo užblokuoti. Jeigu užblokavo ratus, tai jis darė tyčinius veiksmus. Buvo šiek tiek pasnigę. Slysdamas įkalnėje jis negalėjo važiuoti tik 20 km/h.

Iš aptartų policijos pareigūnų parodymų matyti, jog jie nurodo, kad įvykį stebėjo atvažiuodami priešais su tarnybiniu automobiliu, būdami maždaug 10-20 metrų atstumu matė, kad D. S. automobiliui slystant šonu galiniai ratai nesisuko, buvo užblokuoti.

Policijos pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 11, 12) taip pat buvo nurodę, kad automobilis „Audi A6 Avant“ į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiavo dideliu greičiu, kai automobilis pradėjo slysti matėsi, jog užsiblokavo automobilio galiniai ratai, vairuotojas galinius ratus užblokavo užtraukdamas automobilio stovėjimo stabdį. Slysdamas automobilis apsisuko 180° kampu, po slydimo sustojo šalia pėsčiųjų tako, kuriuo vaikščiojo žmonės. Automobilių aikštelėje taip pat buvo daug kitų transporto priemonių. Sustabdžius vairuotoją jam buvo paaiškinta, jog jis, automobilių stovėjimo aikštelėje susukdamas vairą ir užtraukdamas stovėjimo stabdį bei stipriai spausdamas akseleratoriaus pedalą, apsisuko ir slydo šonu.

Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat buvo inkriminuota, kad D. S., susukęs vairą ir užtraukęs stovėjimo stabdį, stipriai spausdamas akseleratoriaus pedalą, apsisuko ir slydo šonu. Tačiau pastebėtina, jog policijos pareigūnai nei teismo posėdyje, nei savo tarnybiniuose pranešimuose nenurodė, kad būtų matę, jog D. S. prieš apsisukimą staigiai susuko vairą, nepatvirtino ir to, kad būtų tiesiogiai matę, jog jis užtraukė rankinį stabdį ir stipriai spaudė greičio pedalą. Tokias prielaidas pareigūnai padarė iš to, kad, kaip jie teigia, matė užblokuotus galinius D. S. automobilio ratus.

Tuo tarpu D. S. nuo pat įvykio pradžios neigė apsisukimo manevrą atlikinėjęs tyčia, teismo posėdžio metu (b. l. 123) paaiškino, kad įvažiavęs į aikštelę suko į kairę pastatyti mašiną, tačiau jį užnešė. Tą vakarą buvo pasnigę, pašalę ir labai slidu. Jį užnešė, nes sumėtė mašinos galą. Stabdant automobilį, akseleratoriaus pedalo nespaudė. Savo pirminiame paaiškinime (b. l. 15) D. S. taip pat buvo nurodęs, kad jam pasukus į automobilių stovėjimo aikštelę, jo automobilis tapo nevaldomas, pradėjo slysti šonu, ko pasekoje jis pradėjo stabdyti darbiniu automobilio stabdžiu ir automobilis sustojo.

Pastebėtina, jog D. S. teismo posėdyje (b. l. 123) taip pat nurodė, kad su Tauragės apskrities VPK policijos pareigūnais jį sieja asmeniškumai, su jais anksčiau yra turėjęs reikalų, dėl neaiškių priežasčių yra pastoviai jų stabdomas. Byloje esantis Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nutarimas (b. l. 50-51) patvirtina, kad D. S. 2012-01-13 buvo nubaustas už policijos pareigūnų, tarp jų ir Š. P., teisėtų reikalavimų nevykdymą, jų išvadinimą necenzūriniais žodžiais. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kad nepaneigtas tarp D. S. ir Tauragės apskrities VPK pareigūnų galimai esantis interesų konfliktas, apeliacinės instancijos teismas policijos pareigūnų parodymais šiuo atveju remiasi tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys.

Teismo posėdyje (b. l. 58-73), kai byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pirmą kartą, buvo apklausti D. S. nurodyti įvykio liudytojai T. B., T. L. bei V. G.. Nors šie liudytojai bylą nagrinėjant iš naujo apylinkės teisme apklausiami nebuvo, proceso dalyviai sutiko, kad byla būtų nagrinėjama be šių liudytojų (b. l. 123-126), apeliacinės instancijos teismas, bylą nagrinėdamas rašytinio proceso tvarka, patikrina ir įvertina visą bylos medžiagą, todėl remiasi ir šių liudytojų parodymais, duotais bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant pirmą kartą.

Liudytojas T. B. teismo posėdyje (b. l. 65-66) nurodė, kad sėdėjo automobilyje prie parduotuvės. Matė, kai D. S. pro „Maximą“ važiavo link jų. Greičio didelio nebuvo ir jį kažkaip užmetė. Dėl ko užmetė, nežino, galimai per staigiai susuko vairą, buvo slidu. Vairą D. S. suko, galimai norėdamas pasukti ir nueiti į parduotuvę. Jie stovėjo ant kalniuko, toje pačioje aikštelėje, apie 10 metrų atstumu. Kiek automobilių buvo, neskaičiavo, bet jų buvo. Žmonių taip pat buvo, sėdėjo mašinose. Kai D. S. automobilį užnešė, garso nebuvo. Galimai nieko negirdėjo, nes buvo užsidarę langus.

Liudytojas T. L. teismo posėdyje (b. l. 67-68) nurodė, kad stovėjo aikštelėje ir matė, kaip D. S. parvažiavo ir jį užnešė. Kad būtų buvę užblokuoti ratai, nematė. Galimai per staigiai D. S. pasuko vairą ir jį užnešė. Jis buvo netoliese, toje pačioje aikštelėje. Aikštelėje toliau dar buvo automobilių. Žmonių tuo momentu jis nematė, nepastebėjo. Atkreipė dėmesį, kad įkalnė pastoviai būdavo slidi.

Liudytojas V. G. teismo posėdyje (b. l. 68-69) nurodė, kad kai D. S. parvažiavo, jis tuo metu išėjo iš parduotuvės, buvo apie 30 metrų atstumu. Matė, kad D. S. sukosi prie parduotuvės, ir jį užnešė. Mano, kad D. S. veiksmas nebuvo tyčinis, nes staigiau susukus užmeta galą. Niekada neužsuks, jei neslidu. Negirdėjo, kad D. S. būtų spaudęs akseleratoriaus pedalą, garso nebuvo. Prie parduotuvės galimai vienas automobilis stovėjo, žmonių jis nematė, eidamas iki savo automobilio, jų taip pat nematė ir su jokiais pėsčiaisiais neprasilenkė. Kokiu greičiu D. S. važiavo, nežino, tačiau negreitai.

Liudytoja D. S. (D. S. mama) teismo posėdyje (b. l. 123-124) parodė, kad vasario 22 d. vakare buvo labai blogos oro sąlygos, buvo labai slidu. Buvo susitarusi, kad sūnus atvažiuos ją parvežti. Stovėdama prie privačios parduotuvės matė, kaip sukant D. S. į kairę link parduotuvės, mašina slystelėjo. Įvykio vietoje buvo viena mašina. Prie parduotuvės „Maxima“ laukė jos du vaikai, o prie kitų parduotuvių, toliau buvo žmonių, buvo D. S. draugas. Draugo mašina stovėjo gerokai toliau, o žmonės sėdėjo mašinoje.

Iš aukščiau aptarto matyti, kad D. S. ir jo nurodyti liudytojai pateikė kitokią, negu policijos pareigūnai, įvykio versiją, t. y., kad D. S., atvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelę prie parduotuvės „Maxima“, mėgino pastatyti automobilį, jam pasukus vairą į kairę, pradėjo slysti automobilio galiniai ratai, jis bandė stabdyti darbiniu automobilio stabdžiu, tačiau jo automobilis slysdamas apsisuko. Tiek D. S., tiek liudytojai T. B., T. L., V. G. bei D. S. parodė, kad įvykio metu buvo slidu, todėl D. S. automobilis, galimai per staigiai pasukus vairą kairėn, pradėjo slysti. Byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 13-14 bei kompaktinis diskas, esantis voke) patvirtina, kad įvykio metu aikštelėje buvo sniego, tačiau, kad po sniegu buvo ledas, patvirtinti arba paneigti, remiantis vien fotonuotraukomis, negalima. Nagrinėjamu atveju įvykio vieta tinkamai apžiūrėta ir užfiksuota (nustatant kelio dangos būklę) nebuvo, todėl byloje surinktais įrodymais paneigti D. S. ir jo liudytojų versijos, kad kelio danga buvo slidi, nėra galimybės. Kartu pastebėtina, jog ir liudytojai policijos pareigūnai neneigia, jog buvo pasnigę, todėl vairavimo sąlygos buvo sudėtingesnės.

Kaip aukščiau aptarta, D. S. neigė tyčia atlikęs apsisukimo manevrą, nurodė, kad jam pasukus vairą į kairę, jo automobilis pradėjo slysti. Taip pat neigia, kad slysdamas užtraukė stovėjimo stabdį bei spaudė greičio pedalą, nurodė, jog stabdydamas automobilį akseleratoriaus pedalo nespaudė. Apklausti liudytojai T. B., T. L., V. G. bei D. S. nenurodė, jog būtų matę, kad D. S. staigiai būtų susukęs vairą. Kad tokį D. S. veiksmą būtų tiesiogiai matę pareigūnai, jie nenurodė nei savo tarnybiniuose pranešimuose, nei apklausiami teismo posėdyje. Taip pat nei vienas iš liudytojų nenurodė, kad būtų matęs, jog D. S. slysdamas užtraukė rankinį stabdį, bei dėl spaudžiamo greičio pedalo girdėjęs variklio apsukų garsą. Kaip parodė liudytojas V. G., kuris tuo metu buvo lauke ir matė įvykį, jis negirdėjo, kad D. S. būtų spaudęs akseleratoriaus pedalą, garso nebuvo. Pastebėtina, jog rankinio stabdžio užtraukimo momento ir greičio pedalo paspaudimo pareigūnai taip pat nematė, jie to ir negalėjo matyti, nes buvo savo automobilyje. Išvadas, kad buvo užtrauktas rankinis stabdis ir spaudžiamas greičio pedalas jie padarė iš to, kad, kaip nurodė, matė užblokuotus D. S. automobilio galinius ratus. Tuo tarpu liudytojas T. L. teismo posėdyje nurodė nematęs, kad būtų buvę užblokuoti D. S. automobilio ratai. Kaip matyti, tarp proceso dalyvių parodymų dėl galinių ratų užblokavimo yra prieštaravimų, todėl, kad būtų galima patvirtinti arba paneigti pareigūnų nurodomą aplinkybę, jog D. S. automobilio galiniai ratai buvo užblokuoti, esminę reikšmę šiuo atveju įgautų objektyvūs įrodymai, tokie kaip, pavyzdžiui, automobilio salono fotonuotrauka, kurioje būtų užfiksuotas užrauktas rankinis stabdis, aikštelės teritoriją apimantis vaizdo įrašas, darytas šalia esančių parduotuvių apsaugai galimai naudojamų vaizdo kamerų, iš kurio būtų matyti automobilio sukimasis su užblokuotais ratais, eksperto paaiškinimai dėl automobilio ratų pėdsakų pobūdžio (ratai slydo, prasisuko ar pan.) ir techniniu požiūriu galimų automobilio sukimosi priežasčių nurodytoje situacijoje. Tačiau nagrinėjamu atveju jokie vaizdo įrašai prie bylos nepateikti, nors, kaip nustatyta remiantis proceso dalyvių paaiškinimais, įvykis buvo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie dviejų parduotuvių. Įvykio vieta, automobilio ratų pėdsakai taip pat tinkamai nefikstoti, kad užfiksuotų duomenų pagrindu būtų galima atlikti ekspertinį eismo įvykio ar trasologinį tyrimą. Pareigūnai, suprasdami, kad D. S. gali neigti savo kaltę, įvykio vietoje turėjo elgtis itin profesionaliai bei kvalifikuotai ir užfiksuoti visas esminės reikšmės bylai turinčias aplinkybes - nufotografuoti ne tik automobilį iš išorės, bet ir iš vidaus, fiksuojant rankinio stabdžio padėtį iš karto po įvykio, tačiau tai padaryta nebuvo.

Kartu pastebėtina, jog pareigūnai nurodo, kad įvykio vietoje buvo daug pašalinių asmenų, kuriems D. S. savo vairavimu kėlė pavojų. Tuo tarpu D. S. ir jo nurodyti liudytojai teikia priešingą versiją, nurodo, kad žmonių prie pat įvykio vietos nebuvo. Policijos pareigūnai konkrečiai nenurodė nei vieno asmens, kuris būtų buvęs įvykio vietoje, ir kuriam dėl susidarusios situacijos būtų kilęs pavojus, o taip pat kuris galimai patvirtintų arba paneigtų pareigūnų nurodomas aplinkybes – didelį D. S. automobilio greitį, staigų vairo susukimą, rankinio stabdžio užtraukimą, greičio pedalo paspaudimą, variklio apsukų didelį garsą. Šiuo atveju tik D. S. nurodė jam žinomus įvykio liudytojus, tačiau nei vienas iš jų nenurodė, kad dėl įvykio būtų pajutęs pavojų, netgi priešingai, įvykį įvardijo kaip netyčinį, įvykusį dėl slidžios kelio dangos.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau išdėstytu, laiko, jog nagrinėjamu atveju Institucija nesurinko pakankamai įrodymų, kurie paneigtų D. S. versiją, kad apsisukimo manevro jis neatliko tyčia, o jo vairuojamas automobilis pradėjo slysti dėl slidžios kelio dangos. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byloje nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad D. S. veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpastatant save prieš kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi likę neaiškumai, išnaudojus galimybes jiems pašalinti, traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Apeliacinio teismo vertinimu, byloje esančių prieštaravimų tarp proceso dalyvių parodymų pašalinti nėbėra galimybės, o bylą grąžinti Institucijai, kad būtų papildomai tiriamos įvykio aplinkybės, nustatinėjami galimi įvykio liudytojai, renkami papildomi įrodymai nėra tikslinga, kadangi, praėjus beveik vienerių metų laikotarpiui nuo įvykio, nėra jokios protingos galimybės surinkti naujų įrodymų.

Remdamasis aptartu, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog neįrodyta, kad D. S. padarė ATPK 124² str. 1 d. ar 2 d. numatytą pažeidimą. Pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje D. S. buvo inkriminuotas KET 9 ir 28 p. pažeidimas. KET 9 p. numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. KET 28 p. numato, kad transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui. Byloje surinktais įrodymais nenustatyta, kad šioje byloje nagrinėjamas incidentas – D. S. vairuojamo automobilio slydimas ir apsisukimas automobilių stovėjimo aikštelėje būtų sukėlęs pavojų kitų asmenų ar jų turto saugumui, aplinkai ar sudaręs kliūtis eismui, taipogi nenustatyta, kad automobilio slydimas ir apsisukimas įvyko dėl tyčinių D. S. veiksmų. Nepaneigta, kad automobilis sukosi ir slydo, sudėtingomis važiavimo sąlygomis D. S. dėl neatsargumo nepasirinkus tinkamo vairavimo būdo ir važiavimo greičio, todėl, nekilus KET 9 ir 28 p. numatytoms pasekmėms, nėra pagrindo D. S. veiksmus kvalifikuoti ir kaip ATPK 124¹ str. 7 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Remiantis išdėstytu, Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarimas bei Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas naikinami ir administracinio teisės pažeidimo byla D. S. atžvilgiu nutraukiama (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarimą bei Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą D. S. nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Linas Pauliukėnas