- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-21
- Bylos Nr.
- N-62-1369-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-633-00138-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 42.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarties N. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s tatė:
I.
VĮ Šilutės miškų urėdijos (toliau – ir Institucija) įgalioto pareigūno 2010 m. kovo 23 d. nutarimu N. B. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 3500 Lt baudą, taip pat pasiūlyta solidariai su A. G., M. U. ir D. P. atlyginti laukinei gyvūnijai padarytą 8152,20 Lt žalą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda N. B. skirtai už tai, jog šis, nebūdamas medžiotoju, 2010 m. vasario 23 d., apie 20.20 val., profesionalios medžioklės ploto vienete Kintai-Svencelė, kartu su A. G., M. U. ir D. P., medžiojo draudžiamu įrankiu ir draudžiamu būdu bei laiku (apšviečiant šaudė iš važiuojančio visureigio Opel Frantero valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Medžioklės metu nušautos dvi vaikingos danielio patelės. Tokiais veiksmais N. B. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau - Medžioklės taisyklės) 60.1, 60.9, 60.14, 60.21, 60.28 ir 60.30 punktų reikalavimus.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs N. B. skundą, 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi jo netenkino. Teismas nurodė, jog įvertinus byloje nustatytus faktinius duomenis, konstatuotina, kad N. B. veika pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį kvalifikuota teisingai ir pagrįstai. Teismas pažymėjo, jog liudytojais byloje apklaustų D. P. ir A. G. parodymai vertinami kaip iš esmės patvirtinantys faktines pažeidimo aplinkybes, susijusias su tuo, kada, kur ir kaip buvo padarytas pažeidimas, kas dalyvavo pažeidime ir kokia priemonė (automobilis) bei įrankiai pažeidimui padaryti buvo panaudoti, tačiau šių liudytojų argumentai ir (ar) tvirtinimai, kad tai jie padarė pažeidimą, neįrodo, kad N. B. veiksmuose nėra pažeidimo sudėties. N. B. argumentai, kad važiavo su draugais į mišką išbandyti automobilio, vertinami kaip jo bandymas išvengti administracinės atsakomybės visa apimtimi, nes iš faktinių bylos aplinkybių ir duomenų (visureigis priklauso UAB „Netsva“, jį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo valdo savo reikmėm nuo šių metų pradžios, šaltas metų laikas, tamsus paros metas, vyko keturiese, medžiotojams būdinga apranga, medžioklinis ginklas, peiliai automobilyje ir kt.) akivaizdu, kad N. B. bei kartu buvę asmenys vyko brakonieriauti. Teismas pabrėžė, jog veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, kam priklauso draudžiamas medžioklės įrankis. Medžiojama buvo 2010 m. vasario 23 d., t. y. draudžiamu laiku, nes medžioti danielių pateles galima tik nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d., be to, medžiojama buvo iš važiuojančio automobilio, šviečiant prožektoriais, kas yra draudžiama. Tačiau iš N. B. reiškiamo kaltinimo šalintinas Medžioklės taisyklių 60.9 punktas, draudžiantis medžioti neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmenims, nes tokios aplinkybės neįrodo jokie faktiniai bylos duomenys. Teismas akcentavo, jog nagrinėjamo pažeidimo esmės nekeičia ir tai, ar šaudė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 punktą medžioklė – medžiojamųjų gyvūnų apsauga ir racionalus naudojimas vadovaujantis šiuo Įstatymu, kitais medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais bei atsižvelgiant į ekologines medžioklės plotų sąlygas, etikos normas bei šalies medžioklės kultūros tradicijas; o to paties straipsnio 9 punkte nurodyta, kad medžiojimas – laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant. N. B. nėra medžiotojas ir vien ši faktinė aplinkybė jo veiką daro neteisėta. Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotų aplinkybių ir duomenų, patvirtinančių pažeidėjo kaltę, objektyvumu ir teisingumu.
Dėl parinktos nuobaudos teismas nurodė, jog vertinant N. B. padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismui nėra pagrindų naikinti skundžiamą aktą, administracinės nuobaudos neskirti ar paskirtąją nuobaudą sumažinti.
III.
Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi, N. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog jis nemedžiojo, o į mišką važiavo tik pasivažinėti džipu ir jokio medžioklės įrankio neturėjo, apie draugų ketinimus medžioti jis nežinojo. Pažymi, jog nors jis ir vairavo automobilį, tačiau žalingos pasekmės atsirado ne dėl jo kaltės, todėl tokia veika negali užtraukti atsakomybės pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti palaikydama Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarties motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog N. B. kaltė, padarius ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizavo tinkamai.
N. B. jam inkriminuotą pažeidimą neigia tvirtindamas, jog jis nemedžiojo, o pirmosios instancijos teismas jo kaltę nustatė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė liudytojais D. P., A. G., kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykių versija. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja.Pabrėžtina, jog akcentuodamas savo nekaltumą apeliantas vis pabrėžia, jog į mišką važiavo tik pasivažinėti, tačiau pasiaiškindamas dėl pažeidimo administracinio teisės pažeidimo protokole su juo sutiko (b. l. 18 – 19), dėl pažeidimo gailėjosi (b. l. 20), o savo versijos kardinalaus pakeitimo niekaip nemotyvavo. Taigi, įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, jog pastarojo paaiškinimai visiškai pagrįstai apygardos administracinio teismo buvo atmesti kaip gynybiniai.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
N. B. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.