Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2006-06-09 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto bausme; 2) 2014-09-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį, 140 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme; 3) 2016-07-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams (nuosprendis įsiteisėjo 2016-08-18), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis S. P., 2016-08-21 apie 20.18 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 3,38 promilės girtumas), trenkdamas kumščiu į kairės pusės šoną sumušė savo žmoną E. R.-P., tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai E. R.-P. fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. P. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino. Jis paaiškino, jog tiksliai aplinkybių neprisimena, bet jis girtavo su savo žmona tą vakarą. Pas juos namie buvo ir daugiau žmonių. Tarp jo ir žmonos kilo konfliktas ir jis panaudojo smurtą, jai sudavė. Taip atsitiko ne pirmą kartą, jis už smurtą žmonos atžvilgiu jau buvo teistas. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi, prašo nukentėjusiosios atleidimo.

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios parodymais, tarnybiniu pranešimu, apžiūros protokolu, kitais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji E. R.-P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad S. P. yra jos vyras. Kartu gyvena 4 metus (duomenys neskelbtini). Bendrų vaikų neturi. 2016-08-21 buvo kartu su vyru pas save bute, vyras atsinešė alaus 2 l, turėjo dar butelį degtinės. Su vyru dviese girtavo, tada pradėjo šokti, po to nieko neatsimena. Neprisimena, dėl ko būtent kilo konfliktas ir dėl ko jos vyras pradėjo ją mušti. Galbūt dėl muzikos garsumo, kadangi vyras girtas mėgsta garsiai klausytis muziką, tiksliai atsakyti negali. Tiksliai negali pasakyti, kiek kartų jis trenkė ir kuo būtent, koja ar kumščiu. Tikrai trenkė į kairės pusės ausies sritį, taip pat yra mėlynių ir nubrozdinimų ant abiejų alkūnių, skauda kairės puses šoną. Nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Pati paskambino policijos pareigūnams, jie turbūt ir iškvietė medikus. Vyras smurtauja prieš jau antrą kartą (b. l. 10).

Policijos pareigūno J. L. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad 2016-08-21 apie 21.21 val. patruliuojant kartu su vyr. patruliu T. B. ir specialistu B. J., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją sumušė jos vyras. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė E. R.-P.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2016-08-21 apie 20.18 val. konflikto metu S. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., sumušė savo žmoną E. R.-P., gim. (duomenys neskelbtini) m., t. y. trenkė kumščiu į kairės pusės šoną, dėl to skundėsi šonkaulių skausmais. S. P. įvykio metu buvo neblaivus, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Buvo iškviesta GMP-0853 brigada, kuri išvežė nukentėjusiąją į RVUL. Smurtą patyrusi E. R.-P. paaiškino, kad trenkus kumščiu į kairės pusės šoną galimai sulaužytas šonkaulis, sukeltas fizinis skausmas. Tarnybiniame pranešime užfiksuoti smurtą įrodantys požymiai: kraujosruva dešinės pusės alkūnėje bei žaizda kairės pusės alkūnėje. S. P. buvo pristatytas į Vilniaus miesto 2 PK budėtojų dalį (b. l. 2, 3).

Iš neblaivumo nustatymo kvito Nr. 20458 matyti, kad S. P. 2016-08-21 21.58 val. nustatytas 3.38 promilės apsvaigimas nuo alkoholio (b. l. 33).

Apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro perklausa. Iš stenogramos matyti, kad E. R.-P. 2016-08-21 skambino Bendrajam pagalbos centrui ir nurodė, kad yra mušama vyro (b. l. 20-22).

Teismas mano, kad kaltinamojo S. P. kaltė sukeliant fizinį skausmą nukentėjusiajai, suduodant smūgį į kairės pusės šoną, įrodyta aptartais įrodymais ir jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis sudavė savo žmonai kumščiu, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suprato, jog dėl jo veiksmų gali būti sukeltas skausmas nukentėjusiajai ir to norėjo, todėl jo veiksmai, kuriais buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai, kvalifikuotini kaip padaryti tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė 1 nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas, trauktas administracinėn atsakomybėn, nedirba), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, ankščiau buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą – skausmo sukėlimą E. R.-P., taip pat 2014 m. buvo teistas už smurtinį nusikaltimą panaudojant peilį. Šių aplinkybių visuma rodo, kad S. P. išvadų nepadarė, ankstesnės bausmės savo prevencinės paskirties nepasiekė – S. P. toliau smurtauja artimoje aplinkoje, todėl BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus tik sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, jog nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad kaltinamasis ankščiau teistas. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja S. P.. Kita vertus, teismas atsižvelgia ir į pačios nukentėjusiosios rizikingą elgesį, kadangi jis, žinodama, kad S. P. išgėręs yra pavojingas, teistas už smurtinius nusikaltimus, kartu su juo girtuokliavo. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam skirtina bausmė, kurios dydis mažesnis nei laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, S. P. elgesys (nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, prieš tai dar buvo teistas už smurtinį nusikaltimą) leidžia teismui daryti išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 75 straipsnio nuostatos S. P. atžvilgiu dar kartą netaikytinos.

Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl S. P. atžvilgiu yra taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas S. P. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016-08-21 iki 2016-08-22 (viena diena) ir nuo 2017-01-17 iki 2017-01-19 (dvi dienos).

Kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinamajam naikintina ir iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios S. P. skirtina karomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), taip pat uždrausti jam lankytis nukentėjusiosios E. R.-P. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme kaltinamasis negalėjo savarankiškai gintis, kadangi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis teismas padarė išvadą, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjant šią baudžiamąją bylą yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje bei jį nubausti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. P. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2016-07-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme ir paskirti S. P. subendrintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti S. P. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016-08-21 iki 2016-08-22 (viena diena) ir nuo 2017-01-17 iki 2017-01-19 (dvi dienos).

S. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

S. P. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti ir S. P. paleisti teismo posėdžių salėje.

Iki S. P. sulaikymo vykdant šį nuosprendį, paskirti jam kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus vykdyti nuosprendį, kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą