- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-09
- Bylos Nr.
- 1N-24/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Rūta Mickevičienė, Kęstutis Jucys (pran.)
- Nuteistasis
- G., G. M., A. T.
- Advokatai
- Aurimas Mieželaitis
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo G. M. (G. M.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria pakeista Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 12 d. baudžiamojo įsakymo rezoliucinė dalis ir nurodyta, kad automobilis „XXX XX“ valst. Nr. XXX XXX nėra konfiskuojamas, o iš nuteistųjų G. M. ir A. T. (A. T.) solidariai konfiskuojama turto vertę atitinkanti pinigų suma 5 700 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
G. M. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 12 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. T., 2010 m. balandžio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 0795 ir Nr. 0796, esančių (duomenys neskelbtini) rajone, bei ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu iš nenustatyto asmens, įgijo akcizais apmokestinamas prekes, t. y. 5 500 pakelių cigarečių „XXXX XXX“ nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 39 128,74 Lt, ir jas gabeno automobiliu „XXX XX“, valst. Nr. XXX XXX, kol 200 m atstumu nuo valstybės sienos ženklo Nr. 0800, buvo sulaikytas. Šiais veiksmais G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje.
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 12 d. baudžiamuoju įsakymu G. M. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskirta 120 MGL (15 600 Lt) bauda.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. balandžio 23 d. iki 2010 m. gegužės 25 d. ir G. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė 54 MGL (7 020 Lt) dydžio bauda.
Tuo pačiu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 12 d. baudžiamuoju įsakymu A. T. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskirta 160 MGL (20 800 Lt) bauda.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. balandžio 23 d. iki 2010 m. gegužės 25 d. ir A. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė 94 MGL (12 220 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 5 500 pakelių cigarečių „XXXX“, kaip nusikalstamos veikos rezultatą konfiskavo ir perdavė sunaikinti, o lengvąjį automobilį „XXX XX“ valst. Nr. XXX XXX, kaip nusikaltimo darymo priemonę, konfiskavo.
2010 m. gruodžio 15 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroras pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl neaiškumų pašalinimo priimtame Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 12 d. baudžiamajame įsakyme.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimu prokuroro pareiškimą tenkino ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 12 d. baudžiamojo įsakymo rezoliucinę dalį patikslino ir nurodė, kad lengvasis automobilis „XXX XX“ valst. Nr. XXX XXX nėra konfiskuojamas, o iš nuteistųjų G. M. ir A. T. solidariai konfiskuojama turto vertę atitinkanti pinigų suma 5 700 Lt.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. M. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti, kadangi buvo pažeistos BPK 326 straipsnio ir BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos.
Skunde nuteistasis nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas neteisingai nurodė konfiskuoto lengvojo automobilio „XXX XX“ valst. Nr. XXX XXX turto vertę atitinkančią 5 700 Lt sumą. Pasak nuteistojo, konfiskuoto lengvojo automobilio „XXX XX“ valst. Nr. XXX XXX vertė rinkoje šiuo metu yra iki 1 000 Lt.
Nuteistasis G. M. taip pat mano, kad nėra teisinga solidariai priteisti iš nuteistųjų 5 700 Lt sumą, nes minėtas lengvasis automobilis „XXX XX“ valst. Nr. XXX XXX priklauso jo tėvui, todėl nėra susijęs su padaryta veika.
Taip pat apeliantas prašo dėl skundžiamos nutarties skirti lietuvių kalbos ekspertizę, kuria būtų nustatyta, ar skundžiama teismo nutartis suprantama kalbine, teisine, lingvistine ir logine (skunde nurodoma – logistine) prasmėmis.
Gynėjas prašo nuteistojo G. M. skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. M. skundas tenkinamas iš dalies (BPK 364 straipsnio 8 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismo nutartis keistina dėl teismo išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių.
Apeliacinis teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso VII dalies nuostatos reglamentuojančios nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) ir nutarties vykdymą, taikomos sprendžiant klausimus nuosprendžių ir nutarčių vykdymo procese, t. y. po nuosprendžių (baudžiamųjų įsakymų) ar nutarčių įsiteisėjimo. BPK 361 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) vykdymo metu turi teisę išspręsti tik tokias dėl nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) kylančias abejones ir pašalinti tik tokius neaiškumus, jeigu juos išsprendus ir pašalinus nepakeičiama nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) esmė. Teismas gali priimti sprendimą dėl papildomai rasto nuteistojo iki nuosprendžio priėmimo įgyto turto, kurį pagal įstatymus reikia konfiskuoti, konfiskavimo; dėl daiktų ir reikmenų, kuriuos pagal teismo nuosprendį reikia konfiskuoti, sąrašo patikslinimo, jeigu nuosprendyje nurodyta, kad konfiskuojama nuteistajam priklausančio turto dalis, bei dėl kitokių neaiškumų ir pan.
BPK 361 straipsnio 3 dalies nuostata leidžianti teismui pašalinti po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo, tačiau yra procesinė kliūtis, nebeleidžianti teismams naujai vertinti ar aiškinti jau įvykdytą nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) dalį. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 12 d. baudžiamojo įsakymo rezoliucinę dalį, nurodydamas, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi lengvasis automobilis „XXX XX“, valst. Nr. XXX XXX nekonfiskuojamas, o iš nuteistųjų G. M. ir A. T. solidariai konfiskuojama šio turto vertę atitinkanti pinigų suma – 5 700 Lt, t. y. priešingai nei nurodoma skundžiamojoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje, pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 12 d. baudžiamojo įsakymo esmę. Akivaizdu, kad Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 361, 362 straipsniais negalėjo priimti nutarties, kuria buvo pakeista baudžiamojo įsakymo esmė, t. y. įpareigoti nuteistuosius G. M. ir A. T. solidariai atlyginti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Skundžiamosios nutarties priėmimo dieną, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 12 d. baudžiamasis įsakymas jau buvo įsiteisėjęs ir vykdomas (t. 2, b. l. 82-83, 86). Tokios naujai nustatytos aplinkybės nuteistajam A. T. nebuvo žinomos pagal aukščiau paminėtą baudžiamąjį įsakymą, nes iš jo joks turtas nebuvo konfiskuotas. Dėl to Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties dalis, kuria iš nuteistųjų G. M. ir A. T. solidariai konfiskuota turto vertę atitinkanti pinigų suma 5 700 Lt naikintina nepriklausomai nuo to, kad abu nuteistieji veikė bendrininkų grupe.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad turto konfiskavimo sąvoka, pagrindai ir tvarka nustatyti BK 72 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės baudžiamojoje teisėje suprantamos kaip įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina tokios veikos padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad nuteistasis G. M. savo tėvo J. M. (J. M.) automobiliu „XXX XX“, valst. Nr. XXX XXX, specialiai pasinaudojo turėdami tikslą kartu su nuteistuoju A. T. neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas 5 500 pakelius cigarečių „XXXX“. Pažymima, kad tokiomis aplinkybėmis apygardos teismas aukščiau minėtą automobilį pagrįstai pripažino nusikaltimo padarymo priemone (t. 2, b. l. 71-77). Apeliacinis teismas taip pat pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi pagrįstai nustatė, kad automobilis „XXX XX“, valst. Nr. XXX XXX priklauso trečiajam asmeniui, t. y. nuteistojo G. M. tėvui J. M. (t. 2, b. l. 37). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje nėra nustatyta, jog automobilio „XXX XX“, valst. Nr. XXX XX savininkas J. M. turėjo ir galėjo žinoti, kad automobilis gali būti panaudotas darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje. Todėl konfiskuoti tretiesiems asmenims priklausančią transporto priemonę nebuvo teisinio pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimas negalimas, tačiau pagal BK 72 straipsnio 5 dalį iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 20 d. nutartyje padarė techninę klaidą ir neteisingai nurodė BK 75 straipsnio 5 dalį, kuriuo tretiesiems asmenims priklausomas turtas neva nekonfiskuojamas. Apygardos teismas skundžiamojoje nutartyje turėjo nurodyti BK 72 straipsnio 5 dalį. Apeliacinis teismas šią klaidą ištaiso.
Nuteistasis G. M. skunde pažymi, kad apygardos teismas neteisingai nurodė konfiskuoto lengvojo automobilio „XXX XX“ valst. Nr. XXX XX rinkos vertę atitinkančią 5 700 Lt sumą, nes šio automobilio vertė šiuo metu yra iki 1 000 Lt, todėl prašo tikslinti jo vertę.
Apeliacinis teismas pažymi, kad Vilniaus apygardas teismas konfiskuotiną automobilį „XXX XX“, valst. Nr. XXX XX įvertino pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenų bazės „Rekomenduojamos automobilių rinkos kainos“ informaciją, atsižvelgiant į rinkos vertę 2010 metais, t. y. 5 700 Lt (t. 2, b. l. 33-34). Teisėjų kolegijos nuomone, šio automobilio vertės tokia skaičiavimo praktika ir metodika nepagrįsta ir neteisinga, nes kiekvienu atveju turi būti nustatyta jo reali rinkos vertė.
Apeliacinio teismo posėdžio metu nuteistojo G. M. gynėjas teismui pateikė turto vertinimo ataskaitą Nr. V 11-001, iš kurios matyti, kad automobilio „XXX XX“ valst. Nr. XXX XXX reali rinkos vertė yra 2 000 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas šį dokumentą nepripažinti tinkamu įrodymu neturi jokio pagrindo, nes minėto automobilio rinkos vertė apskaičiuota motyvuotai ir remiantis pagrįsta metodika. Kitų objektyvių duomenų dėl šio automobilio rinkos vertės byloje nėra. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, iš nuteistojo G. M. priteisiama 2 000 Lt valstybei, o automobilis „XXX XX“ valst. Nr. XXX XXX nekonfiskuojamas ir turi būti grąžintas nuteistojo tėvui J. M.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad atmetamas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarčiai reikalinga skirti lietuvių kalbos ekspertizę, siekiant nustatyta, ar nutartis suprantama kalbine, teisine, lingvistine ir logine prasmėmis. Remiantis BPK 208 straipsnio nuostatomis, ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Tai reiškia, kad ekspertizė yra skiriama tada, kai jos išvados reikalingos išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui, o ne siekiant nustatyti skundžiamosios nutarties prasmę.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį pakeisti:
Panaikinti nutarties dalį, kurią iš nuteistųjų G. M. ir A. T. solidariai konfiskuota turto vertę atitinkanti pinigų suma 5 700 Lt.
Iš G. M. priteisti konfiskuoto automobilio „XXX XX“ valst. Nr. XXX XX rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą 2 000 (du tūkstančius) Lt.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.