Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. D. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Ukmergės rajono savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. R. D, jo atstovė advokatė V. Bradulskienė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį patenkinti. Pastatą įsigijo aukcione, 1993 metais Vidiškių apylinkės agrarinės reformos tarnyboje. Sumokėjo 80400 talonų, kuriuos pervedė per banką. Pareiškėjas laikė veršidėje gyvulius, buvo pasidaręs gardus grūdams laikyti. Veršidę tvarko ir šiuo metu, dabar ji stovi tuščia. Kitų savininkų nėra, veršidė priklauso jam vienam.

Liudytoja A. J. teisme paliudijo, kad pareiškėjas nusipirko penktą fermą, netoli ežero R., po to laikė ten gyvulius.

L. V. R teisme paliudijo, susitikus R. D. paprašė statybinių atliekų, jis pirko ir tvarkėsi veršidę vienas.

Suinteresuotas asmuo Ukmergės rajono savivaldybė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie posėdį jiems pranešta tinkamai, iš jų negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Ukmergės rajono Vidiškių apylinkės agrarinės reformos tarnybos protokolu Nr. 37 , 1993 m. birželio mėn. 12 d. pareiškėjui R. D. parduotas veršidės kompleksas už 80400 talonų (el. b.l. 32) Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr.44/2341547 matyti, kad buvo atlikti veršidės, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai (el. b.l. 14-31). Iš VĮ Registrų centro sprendimo matyti, kad atsisakyta įregistruoti daiktines teises nekilnojamojo turto registre į nekilnojamąjį daiktą- veršidę, esančią (duomenys neskelbtini)., kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtą plane 1Ž1/b, su priestatais, pažymėtais plane 1ž¹/b, 1ž¹/p. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas R. D. veršidę, esančią (duomenys neskelbtini)., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įgijo sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė daugiau nei dešimt metų, todėl teismas mano, kad pareiškėjas R. D. įgijo nuosavybės teisę į šį daiktą. Tai patvirtino ir liudytojai A. J. ir V. R.. Minėtas pastatas – veršidė yra nesuformuotame valstybinės žemės sklype.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalies, 4.70 straipsnio 1 dalies, 4.71 straipsnio 1 dalies nuostatas fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 10 (dešimt) metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo pareiškimas yra pagrįstas. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad pastatas – veršidė pareiškėjo yra įgytas sąžiningai. Teismas neturi duomenų, kurie paneigtų, jog visą valdymo laikotarpį pareiškėjas sąžiningai valdė pareiškime nurodytą daiktą. Byloje taip pat nėra duomenų apie asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į šį pastatą negu pareiškėjas, ar patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų atsisakęs valdymo ar kad minėtą pastatą būtų užvaldęs kas nors kitas, ir pareiškėjas būtų praradęs galimybę paveikti daiktą pagal savo valią (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas įrodė aplinkybes, jog, nors ir nebūdamas pareiškime įvardinto pastato savininku, visą laikotarpį sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai jį valdė, todėl pareiškimas tenkintinas, nustatant faktą, kad pareiškėjas pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į pastatą – veršidę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis, 4.71 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 bei 530-533 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad R,D. asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į pastatą – veršidę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 1Ž1/b, su priestatais, pažymėtais plane 1ž¹/b, 1ž¹/p esančią (duomenys neskelbtini)

Faktas nustatytas tam, kad būtų įregistruotas daiktas ir daiktinės teisės į jį.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.