Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas atmestas.

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. nuosprendžiu J. B. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteistosios gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo kaltinama apgaule įgijusi didelės vertės svetimą turtą bei teisę į turtą. Jai buvo inkriminuojama tai, kad, siekdama apgaule neatlygintinai įgyti valstybei nuosavybės teise priklausančią žemę, ji sudarė nusikalstamą planą ir jį realizavo: žinodama, kad K. P. iki 1940 metų nacionalizacijos Hrybiški kaime Vilniaus valsčiuje žemės neturėjo, 2001 m. sausio 18 d. Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, esančiam Vilniuje, Gedimino pr. 37, pateikė žinomai suklastotus, t. y. savo pačios, J. B., pagamintus netikrus dokumentus:

- T. V. 2001 m. sausio 18 d. prašymą atkurti T. V. bei jos seserims E. P. ir I. M. nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – K. P. žemę;

- Lietuvos valstybinio archyvo 1994 m. vasario 3 d. pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad Vilniaus vaivadijos valdybos archyviniame fonde, Vilniaus apskrities Vilniaus valsčiaus žemės sklypų savininkų 1925 m. sąraše įrašytas K. P., Hrybiški kaime turėjęs 0,47 dešimtinės žemės, ir kuriame dar nurodyta, kad Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos žmonių surašymo 1942 m. gegužės 27 d. žiniose, Vilniaus (duomenys neskelbtini) gyventojo K. P. buto – ūkio lape įrašyti šeimos galva K. P., žmona A., vaikai A., T., I.;

- Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2000 m. liepos 26 d. mirties pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad K. P. mirė (duomenys neskelbtini).

Suklastotų dokumentų (Lietuvos valstybinio archyvo 1994 m. vasario 3 d. pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2000 m. liepos 26 d mirties pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, paveiktas apgaulės, 2001 m. sausio 25 d. išdavė pažymas Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad E. P., I. M. ir T. V. turi nuosavybės teisę į 0,171 ha K. P. nuosavybės teisėmis valdytą žemę.

2001 m. sausio 23 d. J. B. pateikė Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui, esančiam Vilniuje, Sodų g. 9, E. P. pasirašytą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad K. P. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,5 ha žemės sklypą Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), ir pateikė žinomai suklastotą Lietuvos valstybinio archyvo 1994 m. vasario 3 d. pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Veikdama pagal E. P. 2001 m. sausio 30 d. išduotą įgaliojimą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), žinodama, kad J. B. teismui pateiktas 1994 m. vasario 3 d. archyvo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra suklastotas ir jame esantys duomenys yra neteisingi, 2001 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto 3-iąjame apylinkės teisme Vilniuje, Sodų g. 9, teismo posėdžio metu melagingai patvirtino, kad K. P. iki 1940 metų žemės nacionalizacijos Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), turėjo 0,47 dešimtines žemės. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas, paveiktas apgaulės, civilinėje byloje Nr. 2-1249-06/01 priėmė 2001 m. vasario 5 d. sprendimą, kuriuo nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. P. senelis K. P. iki 1940 m. įvykusios žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 0,5 ha žemės sklypą Vilniaus m., (duomenys neskelbtini).

Tęsdama nusikalstamą veiką, siekdama vietoj 3 gautinų sklypų (T. V., E. P., I. M.) gauti 5 sklypus, J. B. 2001 m. sausio mėnesį pasiūlė G. V. ir Z. V. neva užsidirbti ir paaiškino šioms, kad jos turės nupirkti teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą, o po to gautą žemę parduoti, ir kad visus formalumus tvarkys ji pati, o G. V. ir Z. V. reikės tik pasirašinėti dokumentus.

Vilniaus rajono notarų biure, esančiame Vilniuje, Rinktinės g. 50, J. B. dalyvaujant ir jai sumokėjus už notaro paslaugas, 2001 m. sausio 26 d. sutartimis E. P. perleido G. V. ir Z. V. (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą (G. V. į 200 m² žemės sklypą, Z. V. į 500 m² žemės sklypą), T. V. perleido G. V. (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą į 700 m² žemės sklypą, I. M. perleido Z. V. (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą 500 m² žemės sklypą. Tą pačią dieną (2001 m. sausio 26 d.) ir tame pačiame notarų biure G. V. įgaliojo J. B. (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruoti G. V. pagal Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžintą žemės sklypą Vilniaus mieste, priklausiusį buvusiam savininkui K. P., gauti pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį, naudotis, valdyti ir disponuoti šiuo žemės sklypu, atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Tą pačią dieną (2001 m. sausio 26 d.) ir tame pačiame notarų biure Z. V. įgaliojo J. B. (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruoti Z. V. pagal Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžintą žemės sklypą Vilniaus mieste, priklausiusį buvusiam savininkui K. P., gauti pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį, naudotis, valdyti ir disponuoti šiuo žemės sklypu, atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Tą pačią dieną (2001 m. sausio 26 d.) prašymu G. V. kreipėsi į Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydama atkurti jai ir Z. V. nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą K. P. žemę 0,5 ha, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

2001 m. sausio 30 d. Vilniaus rajono notarų biure, esančiame Vilniuje, Rinktinės g. 50, E. P. įgaliojo J. B. (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruoti E. P. pagal Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžintą žemės sklypą Vilniaus mieste, priklausiusį buvusiam savininkui K. P., gauti pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį, naudotis, valdyti ir disponuoti šiuo žemės sklypu, atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Tą pačią dieną (2001 m. sausio 30 d.) ir tame pačiame notarų biure T. V. įgaliojo J. B. sugyventinį V. J. (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruoti T. V. pagal Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžintą žemės sklypą Vilniaus mieste, priklausiusį buvusiam savininkui K. P., gauti pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį, naudotis, valdyti ir disponuoti šiuo žemės sklypu, atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Tą pačią dieną (2001 m. sausio 30 d.) ir tame pačiame notarų biure l. M. įgaliojo J. B. sugyventinį V. J. (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruoti I. M. pagal Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžintą žemės sklypą Vilniaus mieste, priklausiusį buvusiam savininkui K. P., gauti pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį, naudotis, valdyti ir disponuoti šiuo žemės sklypu, atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos, esančios Vilniuje, Gedimino pr. 14, viršininkas A. K. 2001 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), paveiktas apgaulės, atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko K. P. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 0,1 ha žemės, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ribose, atkuriant nuosavybės teises į T. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,073 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,073 ha 13 112,62 Lt vertės žemės sklypą individualiai statybai, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) skl. Nr. 5, ir atkuriant nuosavybės teises į T. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,027 ha žemės 1296 Lt vertės, atlyginant vertybiniais popieriais. Vilniaus apskrities viršininko administracijos, esančios Vilniuje, Gedimino pr. 14, viršininkas G. A. P. 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pirmiau minėtą sprendimą Nr.01-1348 iš dalies pakeitė, atkuriant nuosavybės teises į T. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0840 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,084 ha 15 088,50 Lt vertės žemės sklypą individualiai statybai, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). skl. Nr. 5.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos viršininkas A. K. 2001 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), paveiktas apgaulės, atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko K. P. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 0,1 ha žemės, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ribose, atkuriant nuosavybės teises į Z. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0693 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0693 ha 12 448,01 Lt vertės žemės sklypą individualiai statybai, esantį (duomenys neskelbtini) skl. Nr. 8, ir atkuriant nuosavybės teises Z. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0307 ha žemės 1473,60 Lt vertės, atlyginant vertybiniais popieriais.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos viršininkas A. K. 2001 m. gegužės 7 d sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), paveiktas apgaulės, atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko K. P. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 0,09 ha žemės, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ribose, atkuriant nuosavybės teises į G. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,0793 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0793 ha 14244,26 Lt vertės žemės sklypą individualiai statybai, esantį (duomenys neskelbtini) skl. Nr. 6, ir atkuriant nuosavybės teises G. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0107 ha žemės 513,60 Lt vertės, atlyginant vertybiniais popieriais.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos viršininkas A. K. 2001 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), paveiktas apgaulės, atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko K. P. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 0,11 ha žemės, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ribose, atkuriant nuosavybės teises į I. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,1054 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1054 ha 18932,47 Lt vertės žemės sklypą individualiai statybai, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) skl. Nr.7, ir atkuriant nuosavybės teises I. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0046 ha žemės 220,80 Lt vertės, atlyginant vertybiniais popieriais.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos viršininkas A. K. 2001 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), paveiktas apgaulės, atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko K. P. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 0,1 ha žemės, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ribose, atkuriant nuosavybės teises į E. P. tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,0853 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0853 ha 8732,59 Lt vertės žemės sklypą individualiai statybai, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) skl. Nr. 1, ir atkuriant nuosavybės teises E. P. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0147 ha žemės 705,60 Lt vertės, atlyginant vertybiniais popieriais.

Dėl to J. B. buvo kaltinama apgaule įgijus didelės (69 458,83 Lt) vertės valstybei priklausantį turtą – 0,0840 ha 15 088,50 Lt vertės žemės sklypą individualiai statybai, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) skl. Nr. 5; 0,0693 ha 12 448,01 Lt vertės žemės sklypą individualiai statybai, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) skl. Nr. 8; 0,0793 ha 14 244,26 Lt vertės žemės sklypą individualiai statybai, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) skl. Nr. 6; 0,1054 ha 18 932,47 Lt vertės žemės sklypą individualiai statybai, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) skl. Nr. 7; 0,0853 ha 8732,59 Lt vertės žemės sklypą individualiai statybai, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) skl. Nr. 1 bei teisę į 4209,60 Lt vertės vertybinius popierius.

Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Prokuroras nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius prokuroro skundo argumentus, taigi nevisiškai išnagrinėjo prokuroro apeliacinį skundą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus - įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito, tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, dėl to neteisėtas ir nepagrįstas pirmosios instancijos teismo nuosprendis nebuvo panaikintas ir nebuvo priimtas naujas teisėtas bei pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis. BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vidinis teismo įsitikinimas apie nusikalstamos veikos padarymą gali susiformuoti tik kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją, palyginus ją su informacija, gauta iš kitų šaltinių. Tai reiškia, kad bet kuri teismo padaryta išvada byloje turi būti grindžiama tik įrodymų visuma, kiekvieną įrodymą analizuojant ne tik atskirai, bet ir visus kartu.

Anot prokuroro, apeliacinės instancijos teismas nutartyje iš esmės tik atkartojo apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytus motyvus, apeliaciniame skunde nurodytų J. B. kaltinančių įrodymų neanalizavo, nenurodė motyvų, kodėl juos atmetė, apsiribodamas teiginiais, kad prokuroro argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kaltinimas, remiantis vienu ar kitu įrodymu, nepasitvirtino, liudytojų parodymai kaltinamosios kaltės nei patvirtino, nei paneigė. Tokie teismo argumentai yra niekiniai, nes parodymai atmesti be motyvų.

Teismas nutartį grindė tik ta liudytojų parodymų dalimi, kurie sutapo su kaltinamosios J. B. parodymais, tačiau kurie iš esmės nebuvo reikšmingi tiriant nusikalstamą veiką. Teismas visiškai nekreipė dėmesio į visą tų pačių liudytojų parodymų turinį, jų kontekstą. Kodėl šiuos įrodymus vertino kaip J. B. teisinančius, o ne kaip jos dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme patvirtinančius įrodymus, teismas visiškai neargumentavo. Be to, teismas šiuos parodymus vertino atskirai nuo kitų byloje esančių faktinių duomenų ir tai teismui sutrukdė priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Byloje nėra kaltinamosios prisipažinimo, tačiau jos kaltę patvirtina tyrimo metu surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtintų duomenų visuma. Prokuroras nurodo, kad kaltė gali būti grindžiama duomenų ir įrodymų visuma, jei jais nustatomi tarpiniai faktai ir išvados, kurie papildo vienas kitą ir yra tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Šiuo atveju byloje esantys faktiniai duomenys tarpusavyje susiję, vieni kitus papildo ir parodo, kad J. B. savo veiksmais nuosekliai siekė nusikalstamo rezultato bei jį įgyvendino. Tai, kad J. B. klastojo ir pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui kaltinime nurodytus dokumentus ir tik dėl jos nusikalstamų veiksmų buvo apgaule įgyti valstybinės žemės sklypai bei teisė į vertybinius popierius, patvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetas. Faktą, kad K. P. nekilnojamojo turto Vilniuje niekada neturėjo ir išvis niekaip nebuvo susijęs su Vilniaus miestu, patvirtina Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2004 m. rugpjūčio 3 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Kad K. P. gimė, susituokė ir mirė (duomenys neskelbtini), patvirtina Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007 m. vasario 22 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007 m. kovo 23 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2007 m. kovo 23 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojos T. V. ikiteisminio tyrimo metu pateiktos Lietuvos centrinio metrikų archyvo 2000 m. rugsėjo 6 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jos senelio K. P. mirties ir tėvo A. P. gimimo.

Anot prokuroro, kad suklastotus dokumentus, kurių pagrindu buvo atkurta nuosavybės teisė į K. P. žemę, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė būtent J. B., patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007 m. gegužės 10 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad T. V. vardu surašytame 2001 m. sausio 18 d. prašyme Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui rankraštinius įrašus įrašė J. B., o šiame prašyme esantis T. V. parašas yra suklastotas. Be to, nurodoma, kad šį dokumentą su suklastotu T. V. parašu kaltinamoji J. B. užpildė keisdama savo rašysenos požymius, t. y. rašydama žodžius supaprastinta rašysena. Tokią J. B. rašyseną 2001 m. sausio 18 d. T. V. vardu rašytame prašyme, nuosekliai analizuojant bylos faktinius duomenis, galima paaiškinti tik tuo, kad tokiu būdu J. B. siekė, kad nebūtų nustatytas tikrasis asmuo, kuris kartu su prašymu pateikė suklastotus dokumentus. Be to, J. B. parodymus, kad 2001 m. sausio 18 d. prašymą ji užpildė T. V. prašymu ir po to grąžino, paneigia tas faktas, kad parašas prašyme yra suklastotas, t. y. dokumentas pasirašytas ne pačios T. V.. Prokuroras pažymi, kad jeigu J. B. užpildytą prašymą būtų gavusi ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikusi T. V., parašas šiame dokumente būtų tikras. Be to, liudytojos T. V., kuri yra J. B. sugyventinio V. J. motinos T. J. kaimynė, parodymai dėl šios aplinkybės nėra nuoseklūs. Teismo posėdžio metu apklausiama kaip liudytoja T. V. pradžioje nurodė, kad nežino, kas galėjo jos vardu surašyti 2001 m. sausio 18 d. prašymą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, vėliau toje pačioje apklausoje nurodė, kad buvo prašiusi J. B. užpildyti prašymo blanką. Anot prokuroro, liudytojos parodymai, susiję su neva jos prašymu J. B. užpildyti prašymo blanką, yra atmestini, nes jie prieštarauja ne tik jos pirminiams parodymams, kad dokumentais dėl nuosavybės teisių atkūrimo pati asmeniškai nesirūpino ir jų negavo, bet ir nesutampa su kitais bylos faktiniais duomenimis.

Prokuroras nurodo, kad 2001 m. sausio 18 d. prašyme kaip nuosavybės teisės į turtą pagrindą J. B. įrašė archyvinę pažymą. Vienintelė archyvinė pažyma, esanti nuosavybės teisių atkūrimo byloje, – Lietuvos valstybinio archyvo 1994 m. vasario 3 d. pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Anot prokuroro, kad šis dokumentas suklastotas, akivaizdu iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005 m. rugsėjo 12 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 1994 m. vasario 3 d. archyvo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)Lietuvos centrinis valstybės archyvas nėra išdavęs. Be to, J. B. pateikė dar ir suklastotą Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2000 m. liepos 26 d. mirties pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodančią, kad K. P. mirė neva Vilniaus mieste. Tačiau iš byloje surinktų duomenų – Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2007 m. kovo 23 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) vienareikšmiškai išplaukia, kad K. P. iš tikrųjų gyveno, turėjo turtą ir mirė (duomenys neskelbtini). Anot prokuroro, tai, kad 2000 m. liepos 26 d. mirties pažyma yra suklastota, nustatyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2005 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduota 2000 m. rugpjūčio 30 d. kito asmens vardu. Tai, jog J. B. buvo žinoma, kad ši pažyma suklastota, ir kad šią pažymą suklastojo būtent ji, įrodo šios aplinkybės: ant suklastotos pažymos yra notaro atspaudas su 2000 m. spalio 24 d. data ir registro Nr. (duomenys neskelbtini); nustatyta, kad šis atspaudas yra nukopijuotas nuo kitos - 2000 m. spalio 24 d. mirties pažymos Nr. (duomenys neskelbtini); mirties pažymą, nuo kurios nukopijuotas atspaudas, pas notarę L. Š. tvirtino išteisintoji; kad mirties pažymą pas notarę tvirtino J. B. patvirtina įrašas, esantis notaro registre, ir notarės L. Š. parodymai. Minėtų duomenų visuma neabejotinai patvirtina, kad kaltinamosios J. B. nusikalstami veiksmai lėmė, jog neteisėtai buvo atkurtos K. P. nuosavybės teisės į žemę Vilniaus mieste ir tokiu būdu apgaule užvaldytas valstybės turtas.

Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad J. B. ir jos sugyventinis V. J. buvo gavę T. V., E. P., I. M., Z. V., notaro patvirtintus įgaliojimus, kuriais buvo įgalioti ne tik įregistruoti grąžintus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, bet ir naudotis, valdyti, disponuoti šiais žemės sklypais, gauti pinigus, t. y., T. V., E. P., I. M. J. B. ir V. J. įgaliojimais perdavė visas teises į žemę. Apklausta kaip liudytoja T. V. parodė, kad ji net nežinanti, kiek tiksliai buvo atgavusi žemės; pinigus už žemę – 30 000 Lt – jai atidavė voke V. J., pinigai buvo skirti jai ir jos dviem seserims. Viską tvarkė J. B., nors V. J. buvo davusi įgaliojimą „viską tvarkyti“, taip pat - parduoti žemę. E. P., apklausta 2007 m. gruodžio 11 d., parodė, kad už nieką nemokėjusi, net nežinanti, kiek ir už ką reikėjo mokėti; sesuo jai niekada nesakiusi, kad įgaliotam asmeniui reikia mokėti ar kad su tuo įgaliotu asmeniu reikės atsiskaityti pardavus žemę; atgautoje žemėje niekada nėra buvusi, kiek tiksliai žemės buvo, nežinanti: ar kiekvienai 0,5 ha, ar visoms trims 0,5 ha, - jai tai buvo neįdomu ir ji tuo neužsiiminėjo; kiek kainuoja atgauta žemė, nesidomėjo; kam pardavė žemę, nežinanti, pinigus gavo T. V., žmonių, kurie pirko žemę, nematė; E. P. už žemę gavusi 10000 Lt. Prokurorui apibendrinant, darytina išvada, kad T. V., E. P., I. M. nesidomėjo ir iš esmės nebuvo suinteresuotos domėtis J. B. veiksmais nuosavybės teisės atkūrimo byloje. Šią išvadą patvirtina ir faktas, kad 1992-2003 metais jokie fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų T. V., E. P. ir I. M., į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl K. P. turėtos nuosavybės nesikreipė (T. 3, b. l. 128-138). Liudytoja Z. V. negalėjo paaiškinti, kokius veiksmus, susijusius su nuosavybės teisės atkūrimu ir gauto žemės sklypo pardavimu, ji atliko. Be to, ji negalėjo paaiškinti nei savo atliktų veiksmų prasmės, nei turinio, tačiau patvirtino, kad tai, kokius dokumentus reikia gauti, kada kur važiuoti, jai pasakydavo J. B.. Dokumentus, suteikiančius teisę atkurti nuosavybę, jai taip pat nupirko J. B.. Taip pat iš G. V. parodymų matyti, kad liudytoja pripažįsta, jog nuosavybės teisės atkūrimo ir gauto žemės sklypo pardavimo procedūroje jos vaidmuo buvo tik už tam tikrą simbolinį atlygį pasirašinėti J. B. pateikiamus dokumentus, nes pati jokių dokumentų neturėjo ir nerinko, o valstybės suteiktame žemės sklype nėra buvusi. Nei Z. V., nei G. V. neprisimena, už kiek įgijo nuosavybės teises į žemę, neprisimena ir negali nurodyti apytikslės sumos, už kiek pardavė žemės sklypą.

Anot prokuroro, įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad teismai išsamiai ir nešališkai neištyrė baudžiamojoje byloje surinktų faktinių duomenų, jų neanalizavo, taip padarydami esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą. Dėl to buvo priimtas neteisėtas bei nepagrįstas išteisinamasis nuosprendis.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų pažeidimo

BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo. BPK 332 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad apeliacinio skundo atmetimo atveju nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu.

Bylos medžiaga rodo, kad pirmosios instancijos teismas išteisino J. B. dėl to, kad įrodymais nenustatyta, jog ji būtų veikusi išankstine tyčia apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą ar teisę į turtą (T. 7, b. l. 113-114). Anot teismo, nei liudytojų parodymai, patvirtinantys, kad būtent J. B. tvarkė žemės grąžinimo klausimus, nei rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui buvo pateikti netikri dokumentai, neįrodo jos kaltės dėl sukčiavimo.

Savo apeliaciniame skunde prokuroras pateikė argumentus, kodėl, jo manymu, teismas neteisingai įvertino įrodymus, nurodė, kokios aplinkybės rodo, kad būtent J. B., pasinaudodama liudytojų T. V., E. P., I. M., Z. V. ir G. V. vardais, klastojo ir pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui netikrus dokumentus ir kad dėl jos panaudotos apgaulės buvo neteisėtai įgyti valstybės žemės sklypai. Apibendrintai išdėstant prokuroro apeliacinio skundo pateiktas aplinkybes, paminėtina:

2. 2001 m. sausio 18 d. prašyme kaip nuosavybės teisės į turtą pagrindą J. B. nurodė archyvinę pažymą, tuo tarpu vienintelė archyvinė pažyma, esanti nuosavybės teisių atkūrimo byloje, – netikras Lietuvos valstybinio archyvo 1994 m. vasario 3 d. pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Ant suklastotos Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2000 m. liepos 26 d. mirties pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl K. P. mirties vietos yra notaro atspaudas su 2000 m. spalio 24 d. data ir registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad šis atspaudas yra nukopijuotas nuo kitos 2000 m. spalio 24 d. mirties pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pas notarę L. Š. tvirtino būtent J. B.. Tą patvirtina įrašas, esantis notaro registre, ir notarės L. Š. parodymai.

4. Aktyvus J. B. vaidmuo inicijuojant bei tvarkant liudytojų nuosavybės teisės atkūrimo reikalus. Šios liudytojos nesidomėjo J. B. veiksmais jų nuosavybės teisės atkūrimo byloje bei nesuprato jų prasmės, jų vaidmuo iš esmės pasireiškė tik kaip J. B. parengtų dokumentų pasirašymas.

5. Liudytojos T. V., E. P., I. M. praktiškai visas teises į žemę notariškai patvirtintais įgaliojimais perdavė J. B. ir jos sugyventiniui V. J.. Būtent J. B. gavo didžiausią naudą iš neteisėtai suteiktų žemės sklypų.

6. J. B. parodymų prieštaravimas liudytojų parodymams ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams, jos iškeltos versijos, paaiškinančios jos dalyvavimą liudytojų nuosavybės atkūrimo procese, nepatikimumas.

Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro apeliacinį skundą, nesugebėjo motyvuotai paaiškinti, kodėl skunde pateiktos aplinkybės neįrodo, jog būtent J. B., aktyviai tvarkydama liudytojų nuosavybės teisių atkūrimo reikalus, naudodamasi jų vardais bei pateikdama suklastotus dokumentus, apgaule įgijo valstybei nuosavybės teise priklausančią žemę. Apeliacinės instancijos teismo pateikti argumentai yra neišsamūs ir nelogiški. Visiškai nepasisakyta dėl daugybės apeliacinio skundo argumentų, pagrindžiančių, kad dokumentus klastojo ir juos pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui niekas kitas, bet J. B.. Pabrėžtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje be jokios analizės pritariama pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje surinkti rašytiniai įrodymai tik patvirtina, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui buvo pateikti netikri dokumentai, tačiau nėra objektyvių duomenų, kad tai padarė J. B.. Turint galvoje, jog byloje nenuginčyti ir nepaneigti įrodymai, kad nuosavybės teisių atkūrimą inicijavo ir, išmanydama visus šio proceso aspektus, visus reikalus tvarkė J. B., kad būtent ji, keisdama savo rašysenos požymius, T. V. vardu surašė 2001 m. sausio 18 d. prašymą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir kad T. V. parašas jame yra suklastotas, kad atspaudas ant suklastotos K. P. mirties pažymos yra nukopijuotas nuo kitos mirties pažymos, kurią pas notarę tvirtino būtent J. B., ši apeliacinės instancijos teismo išvada nelaikytina motyvuota ir įtikinama. Turint galvoje, kad neteisėtai grąžinti žemės sklypai atsidūrė būtent J. B. žinioje, nėra motyvuota ir apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ji nebuvo labiausiai suinteresuota įgyti ir parduoti žemės sklypus. Byloje surinktų duomenų kontekste neįtikinami yra ir apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad J. B. nepasinaudojo Z. V. ir G. V., nes šios pasirašinėjusios sutartis pas notarą ir jokių pretenzijų neturinčios.

Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo prokuroro apeliacinį skundą ir neatsakė į esminius prokuroro skundo argumentus, nepateikė įtikinamų motyvų, kodėl skundas atmetamas, o išteisinamasis nuosprendis pripažįstamas teisingu. Taip buvo pažeisti BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimai. Šiuos pažeidimus kolegija pripažįsta esminiais, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis išteisintosios J. B. baudžiamojoje byloje naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 10 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.