Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant J. J. dalyvaujant pareiškėjui D. A., pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Vilmai Volkovienei, antstoliui Ričardui Kudrauskui, suinteresuotam asmeniui E. A., išvadą teikiančios institucijos atstovėms Alai Ivanovai, Birutei Brazienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. A. skundą ir patikslintą skundą dėl antstolio priimtų turto areštų aktų panaikinimo vykdomojoje byloje antstoliui Ričardui Kudrauskui, suinteresuotam asmeniui E. A., į procesą įtrauktai išvadą duodančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-11-08 Šiaulių miesto apylinkės teismui pateiktas 2011-11-03 antstolio Ričardo Kudrausko patvarkymas, kuriuo atmestas pareiškėjo D. A. skundas vykdomojoje byloje Nr.98-782/11 bei 2011-10-26 pareiškėjo D. A. skundas dėl antstolio veiksmų, pareikštas antstoliui ir suinteresuotam asmeniui E. A., kuriuo prašoma atnaujinti praleistą terminą pateikti skundui dėl antstolio veiksmų, panaikinti antstolio 2011-09-02 ir 2011-09-15 turto arešto aktus; pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones- sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0098/11/00782 (b.l.1-3; 44-45).

2011-11-03 patvarkyme antstolis konstatavo tokias faktines aplinkybes: 2011-08-30 pareiškėjas gavo antstolio raginimą įvykdyti sprendimą Nr. 2-5156-772/2007 dėl išlaikymo išieškojimo. 2011-08-23 išieškotoja antstoliui pateikė prašymą vykdyti teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo iš D. A. a.k. (duomenys neskelbtini) Prašyme išieškotoja nurodė, kad skolininkas išlaikymo nėra mokėjęs nuo priteisimo dienos t.y. 2007-10-01; atlikus paskaičiavimą nustatyta, jog įsiskolinimas yra 16049,00 Lt 2011-09-01. Kadangi skola didelė, išieškotoja prašė nukreipti išieškojimą į buto dalį adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kuri skolininkui priklauso pagal teismo sprendimą 2007-10-29 Nr. 2-5156-772/07. Vykdymo eigoje nustatyta, kad skolininko vardu yra registruotas turtas adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Kadangi skola išlaikymo yra didelė, išieškotojos prašymas nukreipti išieškojimą j skolininkui priklausantį turtą (butą) neprieštarauja LR CPK teisės normoms. 2011-09-02 surašytas turto arešto aktas, kuriuo apribotas disponavimas turtu ir turto vertė nenustatyta. 2011-09-15 surašytas patikslintas turto arešto aktas, kuriuo nustatyta vertė yra 35000,00Lt. Be to patvarkyme išdėstytos aplinkybės dėl antstolio veiksmų teisinio vertinimo: kad vadovaujantis LR CPK 586 str. antstolio kontoroje gautas tinkamai pateiktas vykdomasis dokumentas; vadovaujantis LR CPK 605 str., antstolio patvarkymai ir turto arešto aktas siųstas skolininkui registruota pašto siunta, ką patvirtina ir pats skolininkas. Išieškotojas dėl antstolio neteisėtų veiksmų nėra skundęs nė vieno veiksmo t.y. surašytų antstolio patvarkymų, turto arešto akto (ų). Vadovaujantis LR CPK 624 str., antstolis gali vykdyti išieškojimą taikydamas kelias priverstinio vykdymo priemones: LR CPK 624 str. 2d. 5p. ir 2d. l p. Be to skolininkas nurodo, kad turto arešto aktą gavo. LR CPK numato, kad skundas dėl turto įkainojimo ir/ar prieštaravimai dėl turto vertinimo gali būti pateikti per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią šalis gavo turto arešto aktą (LR CPK 681 str. 3d); tokiu būdu skolininkas šia teise nepasinaudojo ir termino atnaujinti dėl praleisto termino atnaujinti neprašo. Skolininkas nurodo, kad nesutinka su turto arešto mastu, kuris yra 19333 Lt, tačiau patvirtinančių įrodymų nepateikia. Todėl arešto mastas negali būti mažinamas, vadovaujantis vien skolininko pateiktais pridedamais prie skundo dokumentais, kurie liudija apie sumokėtos mokesčius įvairioms komunalinėms įmonėms. Kaip išlaikymo mokėjimą negalima vertinti ir dukros T. A. apdraudimo universaliuoju draudimu. Skolininko teikiami įrodymai kaip priedai prie skundo dėl antstolio veiksmų negali būti vertinami kaip išlaikymo mokėjimas, kadangi neįrodo išlaikymo mokėjimo ta apimtimi, kurią yra priteisęs Šiaulių miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-5156-772/07.

Teismo posėdyje antstolis taip pat paaiškino, kad pareiškėjas tinkamai nevykdė teismo sprendimo ir nesilaikė pareigos mokėti periodines išmokas vaiko išlaikymui į turto uzufruktorės E. A. atsiskaitomąją sąskaitą; skolininkas nepateikė jokių pakvitavimų ar kitų rašytinių duomenų apie išlaikymo mokėjimą po santuokos nutraukimo, išieškotoja teigė, kad skolininkas visiškai nemokėjo vaikui išlaikymo, todėl antstolio surašyti vykdomojoje byloje išlaikymo įsiskolinimo lentelės paskaičiavimai yra pagrįsti.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad iki bylos iškėlimo teisme skyrius nebuvo gavęs jokios neigiamos informacijos apie pareiškėjo ir suinteresuoto asmens šeimoje kilusius konfliktus, apie jų turimo nepilnamečio vaiko – T. A. teisių pažeidinėjimus; teismo nurodymu atliko nepilnamečio vaiko apklausą, kurios metu T. A. susijaudinusi pasakojo apie blogus santykius su tėvu, jo netinkamą elgesį šeimoje, pastarojo tvirtinimą, kad ji nėra dukra. Dėl to atstovės nuomone, darytina išvada, kad antstolio veiksmai teisėti, nes pareiškėjas tinkamai nevykdė pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

Pareiškėjo reikalavimai tenkinami iš dalies.

Visų pirma, konstatuotina, kad pareiškėjo teiktas reikalavimas patikslintame skunde atnaujinti patį terminą skundui paduoti nebenagrinėtinas teisme, kadangi šis pareiškėjo prašymas sprendžiamas paties antstolio pradinėje skundo priėmimo stadijoje, ką numato CPK 510 str. 2 d. nuostatos. Atsižvelgiant į 2011-11-03 antstolio patvarkymo turinį, kuriuo antstolis pareiškėjo skundo teisinius argumentus ir reikalavimus nagrinėjo iš esmės, teismas tuo pačiu konstatuoja, kad antstolis tokiu būdu išsprendė ir termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą, nes nepriėmė atsisakymo nagrinėti patį skundą. Dėl tokių aplinkybių teismas pirmą skundo reikalavimą atmeta.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas ( Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 5 str. 1 d.). O CPK 510 str. numato, kad gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas tuos procesinius veiksmus atlikti. Iš šių dviejų normų sisteminės analizės matyti, kad teisės kreiptis į teismą dėl antstolio veiksmų įgyvendinimui turi egzistuoti dvi sąlygos: pirmiausia, turi būti antstolio procesinis veikimas ar neveikimas, antra, toks veiksmas ar atsisakymas veiksmą atlikti turi pažeisti asmens teises ar interesus. Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų CPK 510 str. tvarka, todėl šiai bylai taikomos ir bendrosios ypatingosios teisenos taisyklės, nustatytos CPK XXV skyriuje. CPK 443 straipsnio 7 dalis reglamentuoja, kad šiame skyriuje nurodytas bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Nagrinėjant teisme skundą dėl antstolių veiksmų pareiškėjas pateikė patikslintą skundą su papildomu reikalavimu - nustatyti faktą, kad E. A. išieškojimo teisę pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr.2-5156-772/2007 dėl išlaikymo nepilnametei dukrai T. A. įgijo nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio, t.y. tuomet, kai su D. A. nebeveda bendro ūkio. Darytina išvada, kad spręstini klausimai dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių priverstinį išlaikymą ir jo išieškojimą, bei proceso teisės normų dėl įrodymų įvertinimo aiškinimo ir taikymo. Teismas šį pareiškėjo teiktą papildomą prašymą vertina ne kaip atskirą materialinio teisinio pobūdžio reikalavimą, bet kaip įrodinėtiną skunde dėl antstolio veiksmų neteisėtumo faktą, t.y. faktinės aplinkybės dėl teisės į priverstinį išlaikymo išieškojimą atsiradimo momento nustatymą, kilus ginčui tarp išieškotojos ir skolininko dėl išlaikymo įsiskolinimo skaičiavimo bei antstolio nustatyto skolininko turto arešto masto vykdymo procese.

Teismo išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus visus įrodymus - pareiškėjo, antstolio, suinteresuoto asmens paaiškinimus, apklaustų teismo posėdyje liudytojų R. A., A. P., D. D. parodymus, institucijos pateiktą išvadą bei nepilnamečio vaiko teiktą nuomonę (b.l. 104-105), vykdomosios bylos Nr. 98-782/11 dokumentus (b.l.1-94); pareiškėjo pateiktus dokumentus (b.l. 6-36), teismo išreikalautus duomenis iš LITEKO sistemos ir „Sodra“ duomenų bazės (b.l. 81-102), Šiaulių banke esančios nepilnamečio vaiko sąskaitos išrašo (b.l.95-102), darytina išvada, kad yra pagrįstas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, areštuojant išieškotojos E. A. reikalavimu 2011-09-02 ir 2011-09-15 turto arešto aktais skolininkui D. A. priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, bei nurodant turto arešto mastą 19 133 Lt išlaikymo įsiskolinimo sumoje, neteisėtumo, todėl šie turto arešto aktai turėtų būti naikintini.

Nagrinėjant pateiktą skolininko skundą dėl antstolio veiksmų, šiame vykdymo procese reikalinga atsižvelgti į paties išieškotojo teisių bei priverstinio išlaikymo išieškojimo specifiškumą. Nutraukus santuoką ar patvirtinus gyvenimą skyrium, išlaikymo lėšas tvarko uzufrukto teise tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Tėvo (motinos) uzufrukto teisės į vaikų turtą, tarp jų - ir į išlaikymą, yra specifinė, todėl CK 4.141-4.159 straipsniai, reglamentuojantys uzufruktą kaip daiktinę teisę, taikomi tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja CK trečiosios knygos nuostatos (CK 3.1, 3.185, 3.186, 3.203 ir kiti straipsniai).

Byloje nustatyta, kad 2007 m. spalio 29 d. sprendimu Šiaulių miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-5156-772/2007 nutraukė pareiškėjo D. A. ir suinteresuoto asmens E. A. santuoką bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 9 punktu nustatyta: abi sutarties šalys išlaikys vaiką T. A.; D. A. skirs dukrai T. A. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt nuo 2007-10-01 iki T. A. pilnametystės; sutarties šalys susitaria, kad E. A. tvarkys T. A. lėšas uzufrukto teise iki jos pilnametystės bei išlaikys vaiką pagal gaunamas pajamas iki dukros pilnametystės. Teismo sprendime detaliau tėvo išlaikymo vaikui teikimo tvarka nenustatyta. Esant tokiam teismo sprendimui, taikomos visų pirma CK 3.193 str. normos, reglamentuojančios ne išlaikymo priteisimą, bet tėvų susitarimo dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo vykdymą. Be to CK 3.193 str. 3 d. nustato, kad jeigu vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas tėvas įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Darytina išvada, kad šių nuostatų pagrindu suinteresuotas asmuo E. A. po santuokos nutraukimo momento automatiškai neįgijo teisės kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, t.y. kad priverstinio išieškojimo teisės atsiradimas siejamas su faktine aplinkybe - D. A. nevykdymu įstatyminės pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

Iš antstolio priimto patvarkymo, teiktų paaiškinimų bei vykdomosios bylos dokumentų matyti, kad antstolis rėmėsi pradiniu išieškotojos E. A. 2011-08-23 pareiškimu, priimdamas vykdymui 2011-08-12 teismo išduotą vykdomąjį raštą (dublikatą) 2007-10-29 teismo sprendimo pagrindu bei atliko D. A. išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimus, surašydamas juos ne atitinkamu patvarkymu, kurį įstatymo nustatyta tvarka pareiškėjas, kaip skolininkas, įgytų teisę skųsti, ką numato CPK 613 str. nuostatos, bet tai įformindamas išlaikymo mokėjimo lentele bei joje paskaičiuodamas D. A. visų 300 litų periodinių išmokų kas mėnesį įsiskolinimą nuo pat teismo sprendimo priėmimo 2007 m. spalio mėnesį iki išieškotojos kreipimo į antstolį 2011m. rugpjūčio mėnesį (vykd. bylos lapai 1; 2-4; 7-8; 36-37).

Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo iš esmės nurodė skirtingas pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui vykdymo aplinkybes bei teikė jas grindžiančius įrodymus. E. A. teikė teismui paaiškinimus, kad su 2007 m. spalio 29 d., su dukra liko ir toliau gyventi tame pačiame bute, kurį su buvusiu sutuoktiniu D. A. pasidalino lygiomis dalimis, tačiau 2008-2011 m. laikotarpiu su juo nevedė bendro ūkio, nesidalino gautomis pajamomis, tik palaikė draugiškus santykius, todėl sudėję savo pinigus darė bendrą buto remontą, mokėjo pagal vieną sąskaitą butui už teiktus komunalinius patarnavimus, kartu važiavo pas buvusio sutuoktinio tėvus ir kitus giminaičius švęsti kokių nors progų ar atostogauti. Neigia, kad tuo metu pareiškėjas teikė gera valia jų dukrai išlaikymą, nes jo veiksmai buvo tik pavieniai maisto produktų atvežimai iš kaimo, vienkartiniai dienpinigių davimo, dovanų gimtadienio proga vaikui pirkimo atvejai; be to 2007-2008 m. pravesti į vaiko sąskaitą pinigai nebuvo D. A. mokėjimo išlaikymas, nes tokios paskirties pavedimuose nenurodė pats pareiškėjas; be to sąskaita buvo atidaryta anksčiau, kai dukrai draudimas turėjo pravesti 700 litų sumą. Tuos pinigus kartu su savo įdėtais pinigais ji pervedė į terminuoto 2000 litų indėlio sąskaitą, kad būtų mokamos didesnės indėlio palūkanos. Be to nurodo aplinkybes, kad 2007 m. rudenį ji buvo prašiusi teismo išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo vaikui išieškojimo, bet to rašto negavo, todėl mano, kad buvęs sutuoktinis pats šį dokumentą paėmė. Galutinai pašlijus santykiams su D. A., ji 2011 m. rugpjūčio mėnesį pasiėmė iš teismo vykdomojo rašto dublikatą ir jį pateikė vykdyti antstoliui.

D. A. paaiškino aplinkybes, kad po santuokos nutraukimo jis gera valia teikė dukrai išlaikymą, 2007m. gruodžio - 2008 m. vasario pervesdamas 830 litų sumą pinigus į vaiko T. A. vardu atidarytą Šiaulių banko sąskaitą, ką patvirtina tiek mokėjimo kvitai, tiek banko teiktas išrašas iš vaiko sąskaitos (b.l. 34-35; 98); o nuo 2008 m. vasario iki 2011 m. rugsėjo jis išlaikė vaiką iš gaunamų pajamų su buvusia sutuoktine pradėję vėl gyventi ir vesti bendrą šeimos ūkį, remontuoti visą butą, mokėti komunalinius patarnavimus, ką įrodo ir D. A. vardu išrašytos buto komunalinių patarnavimų sąskaitos, banko paskolos buto remontui sutartis, pareiškėjo darbo užmokesčio pažymos, mokėjimo už vaiko draudimą įmokos (b.l.6- 36; 91-94). Be to teismas neturi pagrindo atmesti pareiškėjo teiginių, kad išlaikymo lėšas po santuokos nutraukimo jis vedė būtent į vaiko sąskaitą, nes kitaip su E. A. nesusitarė.

Teismas mano, kad bendro buvusių sutuoktinių ūkio vedimo ir abiejų tėvų veiksmais tinkamo vaiko T. A. išlaikymo aplinkybes byloje iš esmės patvirtino ir byloje apklausti liudytojų R. A., D. D. parodymai apie tai, kad nuo 2008 metų pradžioje vykusio tetos jubiliejos D. A. ir E. A. vėl pradėjo kartu gyventi kaip šeima, bendrai rūpintis maistu, baldų, kitų namų apyvokos daiktų pirkimu, buto remonto reikalais, kartu šventė jubiliejus ir atostogavo; ir kad tokie santykiai truko iki 2011 m. vasaros. Liudytoja A. P. parodė, kad matė, kaip D. A. po santuokos nutraukimo savo tėvų mašina vežiojo buvusią sutuoktinę į jos darbovietę, žiemos sezonu nuveždavo ir dukrą į mokyklą; patvirtino, kad buvo vienas atvejis, kai buvę sutuoktiniai, liudytojai tarpininkaujant, tarpusavyje derino kilusius ūkinius klausimus dėl garažo rakto laikymo, mašinos panaudojimo.

Teismas nesiremia ir vertina kritiškai gana neigiamą, daugiau su tarpusavio bendravimo, nei su išlaikymo klausimais susijusią nepilnamečio vaiko nuomonę, pateiktą Vaiko teisių apsaugos skyriuje (b.l. 104) bei tuo pagrindu duotą institucijos išvadą, kadangi T. A., gim. 1995 m., būdama 16 metų amžiaus ir turėdama visas procesines galimybes įstoti į procesą, kuris iš esmės susijęs su jos pačios turtinėmis teisėmis bei interesais, atsisakė dalyvauti procese ir būti išklausyta tiesiogiai (CPK 38 str., 181 str., 185 str.; 380 str.). Teikti suinteresuoto asmens duomenys byloje apie tai, kad D. A. galimai keletą kartų fiziškai smurtavo 2010 m. -2011 m. šeimoje prieš buvusią sutuoktinę ir vaiką, šioje byloje neturi sąsajų ir esminio priežastinio ryšio su tėvo turtinio pobūdžio prievolės vaikui vykdymo aplinkybėmis; be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apie kokius nors vaiko T. A. teisių pažeidimus iki bylos iškėlimo nebuvo informuotas ir Vaiko teisių apsaugos skyrius, ką patvirtino savo išvadoje institucijos atstovė.

Iš LITEKO duomenų bazės matyti, kad suinteresuotas asmuo E. A. du kartus kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo ( pirminis - išduotas 2007-12-28; dublikatas – 2011-08-12 (b.l. 81). Darytina išvada, kad suinteresuoto asmens paaiškinimai teisme apie vykdomojo rašto 2007 m. negavimo bei D. A. geranoriško išlaikymo neteikimo vaikui aplinkybes yra prieštaringi, paneigti kitais byloje surinktais įrodymai ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl iš esmės jais remtis nėra pagrindo. Teismas konstatuoja, kad pastovaus išlaikymo vaikui neteikimo atveju suinteresuotam asmeniui, kaip ir kiekvienam rūpestingam ir atidžiam vaiko turto uzufruktoriui, nedelsiant būtų kilusi pareiga kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo, jei kaip nurodo E. A., jo negavo iš teismo 2007 m. gruodžio mėnesį. Suinteresuoto asmens E. A. nurodytos aplinkybės, kad jai gyvenant su D. A. viename bute, palaikant su juo tik draugiškus santykius bei laukiant beveik keturis metus jo geranoriško išlaikymo vaikui mokėjimo, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei prasilenkia su elementariais reikalavimais, taikomais vaiko turto uzufruktoriui, nes tuo tarpu pačios E. A. iniciatyva vaikui pravestų tėvo piniginių lėšų dalis (830 litų) nebuvo panaudoti vaiko išlaikymui ir jo poreikių tenkinimui, tačiau kartu su kitais vaiko turėtais pinigais buvo įdėti į terminuotą 2000 litų banko indėlį 2008 m. gegužės mėnesį ir laikomi nepaimti iki 2011 m. gruodžio mėnesį, ką patvirtina rašytiniai duomenys iš banko (b.l. 98-102). Tai teismui leidžia daryti tik vieną išvadą, kad 2008 m. sausio - 2011 m. rugpjūčio mėnesiais D. A. veiksmais, iki E. A. kreipimosi į teismą dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo, nepilnamečiui vaikui buvo teikiamas tinkamas išlaikymas ir suinteresuotam asmeniui, gyvenant kartu su pareiškėju (vaiko tėvu) kartu vienoje šeimoje ir vedant su juo bendrą ūkį bei dalinantis gautomis pajamomis bei išlaidomis, nebuvo materialinio poreikio ir faktinio pagrindo kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto gavimo dėl priverstinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui išieškojimo.

Remiantis visomis nurodytomis aplinkybėmis bei CK 3.193 str. nuostatų taikymo pagrindui, konstatuotina, kad byloje nėra surinkta duomenų, kurie pagrįstų T. A. susidariusį 6 049 litų išlaikymo įsiskolinimą iki išieškotojos E. A., kaip vaiko turto uzufruktorės, kreipimosi į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, todėl teismas daro išvadą, kad antstolis nepagrįstai vykdymo procese taikė skolininko D. A. turto areštą, nustatydamas 19 133 Lt įsiskolinimą išieškotojos naudai bei tuo pagrindu areštuojamo turto mastą 2011-09-02 ir 2011-09-15 turto arešto aktuose.

Bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos, nes proceso dalyviai nepateikė teismui rašytinių duomenų apie turėtas išlaidas bei neteikė prašymų jas atlyginti ypatingosios teisenos byloje (CPK 443 str. 6 d.). Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma iš proceso dalyvių taip pat nepriteistina, nes ji paskaičiavus proporcingai kiekvienam proceso dalyviui yra mažesnė nei minimali 10 Lt valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 178 str., 290-292 str., 510-513 str., 594 str., 643 str., teismas

nutaria:

pareiškėjo D. A. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtais antstolio Ričardo Kudrausko veiksmus, areštuojant skolininko D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) turtą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Šiauliai, unikalus turto Nr. (duomenys neskelbtini), bei nurodant turto arešto mastą 19 133 Lt išlaikymo įsiskolinimo sumoje išieškotojos E. A. naudai, ir tuo pagrindu panaikinti antstolio priimtus 2011-09-02 ir 2011-09-15 turto arešto aktus vykdomojoje byloje Nr. 98-752/2011.

Kitoje reikalavimų dalyje skundą atmesti.

Įsiteisėjusią nutartį nusiųsti Turto areštų registro tvarkytojui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.