Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant ieškovei S. K., atsakovui J. G. (J. G.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą iškeltą pagal ieškovės J. M. (ieškovės teisių perėmėjai S. K. ir E. G.) ieškinį atsakovui J. G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarė Alfreda Bluškienė, Palan gos kredito unija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė J. M. 2013-11-08 kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiomis 2010-05-20 J. M. ir J. G. sudarytas pirkimo pardavimo sutartis: 1) pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato –tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir kitų statinių (inžinierinių)- kiemo statinių (rezervuaro, tvoros, šulinio, lauko tualeto, tvoros, rūkyklos, aukštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav.; 2) 3,6109 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav.; 3) 1,6900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav. ir taikyti restituciją, grąžinant pastatus ir žemės sklypus J. M. paveldėtojai pagal testamentą J. M..Ieškovė nurodė, kad atsakovas J. G. yra jos sūnus iš pirmosios santuokos. Sužinojęs, kad J. M. parašė testamentą jos naudai, buvo nepatenkintas ir pradėjo labai maloniai ir pareigingai elgtis su patėviu, rūpinosi jo apsilankymais pas gydytojus, pirko vaistus ir pan. J. M. sirgo senatvine demencija, nuo 2010-12-29 iki 2012-12-28 jam buvo nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Kita pažyma buvo išduota nuo 2012-02-09 iki 2015-02-08. Kretingos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius savo 2011-01-31 sprendimu Nr. SP1-30 buvo jam nustatęs specialios pagalbos priemones iki 2013-01-01. Mano, kad atsakovas pasinaudodamas J. M. sveikatos būkle, t. y. kad jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, įkalbėjo sudaryti pirkimo-pardavimo sandorius. Atsakovas ne tik įkalbėjo sudaryti ginčijamus sandorius, bet už perkamą nekilnojamąjį turtą nieko J. M. nesumokėjo. Be to, parduoto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė buvo 178 698,00 Lt, o atsakovas pagal sutartis turėjo mokėti tik 17 000,00 Lt. Esant nurodytoms aplinkybėms ginčijami sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais.Atsiliepimu į ieškinį atsakovas J. G. prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad su patėviu J. M. jo santykiai niekada nebuvo blogi, o pablogėjus patėvio sveikatai jam buvo reikalinga pagalba kasdieniniame gyvenime, aplinkiniai suteikti pagalbos negalėjo, todėl jis labiau rūpinosi patėviu, artimiau su juo bendravo, praleisdavo daug laiko kartu. Nors J. M. sunkiai sirgo, tačiau jis dažniausiai suprasdavo savo veiksmus, pažindavo aplinkinius, jo būklė dažniausiai būdavo gera. Kadangi pagalba patėviui reikalavo daug laiko, pastangų ir išlaidų (vežiojimas pas gydytojus, vaistų pirkimas ir kt.), jis užsiminė patėviui, kad ir šis galėtų jam padėti. Pirkti pastatus ir žemę, su sąlyga, kad jis toliau gyvens pastatuose ir naudosis nekilnojamuoju turtu, o atsakovas turės jam teikti pagalbą, pasiūlė pats patėvis. Atsakovas nurodo, kad iš pradžių jis atsisakė, nes neturėjo tiek lėšų, bet J. M. pasiūlė turtą jam, kaip posūniui, parduoti už mažesnę kainą, o ir reikalaujamą sumą galėtu sumokėti vėliau. Pirkimo pardavimo sutartys buvo pasirašytos laisva abiejų šalių valia, padaryti įrašą apie tai, kad pinigai jau gauti, nurodė pats pardavėjas. Atsakovas pagal pirkimo pardavimo sutartis pinigus J. M. yra sumokėjęs grynais pinigais per kelis metus. Jokių raštelių iš patėvio neprašė, nes vienas kitu pasitikėjo ir nepagalvojo, kad ateityje gali kilti ginčas (b. l. 60).Ieškovė J. M. 2014-02-03 mirė (b. l. 64).Ieškovės J. M. teisų perėmėjai S. K. ir nepilnamečio E. G. vardu įstatyminė atstovė Ž. N. įstojo į bylą ir palaikė ieškinio reikalavimus. (t. I, b. l. 72, 88). Teismo posėdžio metu ieškovė S. K. prašo ieškinį tenkinti ir nurodo, kad nori įvykdyti močiutės J. M. valią, jog po jos mirties visas turtas, tame tarpe ir nekilnojamasis turtas, kuris buvo parduotas jos tėvui J. G., atitektų anūkams, t. y. jai ir E. G..Teismo posėdžio metu atsakovas J. G. su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad jis paprašė J. M. sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, nes nenorėjo, kad turtas atitektų J. M. vaikams iš pirmos santuokos. Už nupirktą nekilnojamąjį turtą jis nėra sumokėjęs, sutinka, kad turtas atitektų jo vaikams. Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas (CPK 270 str. 5 d. 1 p.).

Faktinės bylos aplinkybės.

2010-05-20 J. M. (pardavėjas) ir J. G. (pirkėjas) pas notarę A. Bluškienę sudarė pirkimo pardavimo sutartį dėl nekilnojamųjų daiktų: pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato –tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir kitų statinių (inžinierinių)- kiemo statinių (rezervuaro, tvoros, šulinio, lauko tualeto, tvoros, rūkyklos, aukštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav. su sąlyga, kad pirkėjas įsipareigoja pardavėjui leisti gyventi iki gyvos galvos visuose pastatuose ir be atskiro nuomos mokesčio naudotis visais pastatais. Pastatai parduoti už 10 000 Lt. Visus pinigus sumoje 10 000 Lt pirkėjas sumokėjo pardavėjui iki sutarties pasirašymo. Pardavėjas patvirtino, kad visus jam priklausančius pinigus už parduotus daiktus iš pirkėjo tikrai gavo ir jokių pretenzijų jam dėl to neturi (t. I, b. l. 10-14)Tą pačią dieną pardavėjas J. M. ir pirkėjas J. G. sudarė dvi nekilnojamojo turto privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias už 5 000 Lt buvo parduotas 3,6109 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav. ir 1,6900 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav. Šiose sutartyse taip pat nurodyta, kad visus sutartyse nurodytus pinigus pirkėjas sumokėjo iki šios sutarties pasirašymo, o pardavėjas patvirtino, kad jam priklausančius pinigus iš pirkėjo tikrai gavo ir pretenzijų jam dėl to neturi (t. I, b. l. 15-17, 18-20).J. M. mirė 2013-06-25 (t. I, b. l. 29).Ieškovė, o vėliau jos teisių perėmėjai, savo reikalavimą panaikinti pirkimo-pardavimo sutartis motyvuoja tuo, kad sudarant sutartis atsakovas J. G. pasinaudojo J. M. sveikatos būkle, t. y. pasinaudojo tuo, kad J. M. dėl senatvinės demencijos ligos nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti, todėl įkalbėjo jį parduoti savo turtą. Be to turtas parduotas už mažesnę kainą nei turto vertė, o atsakovas iki šiol nėra sumokėjęs už nupirktą nekilnojamąjį turtą.

Dėl pirkimo-pardavimo sutarčių

LRCK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalaujamą teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių konsensusas, valios sutapimas. Lietuvos sutarčių teisėje pripažįstama, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad turto pardavimas kito asmens nuosavybėn yra savininko valinis veiksmas, kuriuo jis atsisako savo nuosavybės į daiktą. CK 6.393 straipsnio1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, išskyrus bankroto proceso metu sudaromas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo.Nagrinėjamu atveju nekilnojamųjų daiktų (2 žemės sklypų ir pastatų bei statinių) pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos notarine forma ir patvirtintos notaro. Sutartyse parduodamų daiktų savininko J. M. valia parduoti nekilnojamuosius daiktus J. G. išreikšta aiškiai ir neabejotinai, sutartyse nurodyti duomenys apie nekilnojamuosius daiktus, nurodyta parduodamų daiktų kaina ir atsiskaitymo už parduodamus nekilnojamuosius daiktus tvarka, nustatyta, kad šios sutartys yra ir perkamų daiktų priėmimo–perdavimo aktas. Parduodant pastatus sutartyje buvo nustatyta sąlyga, kad pirkėjas J. G. įsipareigoja leisti gyventi iki gyvos galvos pardavėjui J. M. visuose pastatuose ir be atskiro nuomos mokesčio naudotis visais pastatais.Taigi, ginčijamos pirkimo-pardavimo sutartys, atitiko visus CK reikalavimus, keliamus nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartims.

Dėl J. M. sveikatos būklės

Ieškinyje teigiama, kad sudarant pirkimo-pardavimo sutartis J. M. dėl ligos negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.CK 1.89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį.Nagrinėjamojoje byloje buvo paskirta J. M. pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Teismo psichiatro eksperto išvadoje nurodyta, jog nenustatyta, kad J. M. 2010-05-20 pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo su J. G. metu dėl psichikos sutrikimo būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar nebūtų galėjęs jų valdyti. Taip pat ekspertas nurodo, kad J. M. po sandorio sudarymo nuo 2011 m. pavasario (tikslios datos įvardinti neįmanoma) dėl išreikštų ir progresuojančių pažintinių funkcijų sutrikimų, įgytos silpnaprotystės reiškinių nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir nebegalėjo jų valdyti.Įvertinęs byloje esančius J. M. medicininius dokumentus ir eksperto išvadą, atsižvelgęs į tai, kad notarė patvirtino sudarytas sutartis (jai nekilo abejonių dėl J. M. būsenos vertinant savo veiksmus), teismas konstatuoja, kad 2010-05-20 J. M. sudarė pirkimo pardavimo sutartis dėl nekilnojamųjų daiktų (pastatų, statinių ir žemės sklypų) pardavimo J. G. suprasdamas savo veiksmų reikšmę ir juos valdydamas, todėl pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais remiantis CK 1.89 straipsnio 1 dalimi nėra pagrindo.

Dėl sutartyse nustatytos kainos ir atsiskaitymo pagal jas.

Esminės nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos yra sutarties dalykas (CK 6.396 str.) ir nekilnojamojo daikto kaina (CK 397 str.).Ieškinyje teigiama, kad nekilnojamasis turtas buvo parduotas pigiau nei buvo jo vertė ir atsakovas už nupirktą turtą yra nesumokėjęs.Ginčijamosiose sutartyse pardavimo kaina yra nurodyta. Nors ji galimai ir mažesnė už tuo metu buvusią rinkos kainą, tačiau nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad J. M. buvo J. G. patėvis, augino jį nuo 12 metų. Prastėjant J. M. sveikatai J. G. labai juo rūpinosi, vežiojo pas gydytojus, pirko vaistus. Šias aplinkybes ieškinyje nurodė atsakovo motina J. M., tai neneigė ir jos teisių perėmėja atsakovo duktė S. K., šias aplinkybes patvirtina ir J. M. medicininiuose dokumentuose užfiksuotos aplinkybės, kad pas gydytojus J. M. atvykdavo su sūnumi Jurijumi. Pastatų ir statinių pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nustatyta sąlyga, kad pirkėjas J. G. įsipareigoja leisti gyventi iki gyvos galvos pardavėjui J. M. visuose pastatuose ir be atskiro nuomos mokesčio naudotis visais pastatais. Be to, atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad žodžiu buvo sutarta, kad jis ir toliau rūpinsis J. M.. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad kainos nustatymas yra valinis savininko veiksmas, darytina išvada, kad pirkimo pardavimo kaina buvo nustatyta protinga ir pakankama.Pirkimo pardavimo sutartyse nurodyta, kad visus pinigus (atitinkamai 10 000 Lt, 5 000 Lt ir 2 000 Lt) pirkėjas sumokėjo pardavėjui iki šios sutarties pasirašymo. Pardavėjas patvirtino, kad visus jam priklausančius pinigus už parduodamus daiktus iš pirkėjo tikrai gavo ir jokių pretenzijų jam dėl to neturi.Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad pinigus J. M. jis sumokėjo grynais pinigais per kelis kartus po sutarties pasirašymo, o sutartyje padaryti įrašą apie tai, kad pinigai jau gauti, nurodė pats pardavėjas. Teismo posėdžio metu atsakovas, sutikdamas su ieškiniu, nurodė, kad pagal pirkimo –pardavimo sutartis jis pinigų nesumokėjo.Ieškinyje teigiama, kad ieškovė patikrino visas J. M. sąskaitas (išrašai pateikti į bylą), tačiau pinigų jose nebuvo Kaip atsiliepime nurodė atsakovas, pinigus J. M. jis mokėjo grynais pinigais ir ši aplinkybė byloje nėra paneigta. Todėl gautus pinigus J. M. galėjo išleisti savo nuožiūra. Sudarant sutartį, J. M. patvirtino, kad jokių pretenzijų dėl pinigų atsakovui neturi, teigimas priešingai iškreiptų šalių suderintą valią, buvusią sutarčių pasirašymo metu. Teismas atsakovo teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, kad jis nėra sumokėjęs sutartyse nurodytų pinigų, vertina kritiškai. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-670-370/2013 buvo patvirtinta taikos sutartis sudaryta tarp J. G., Palangos kredito unijos, R. Ž. ir E. Ž., pagal kurią 2010-10-26 J. G. Palangos kredito unijai išduotas vekselis 59 846,14 Eur sumai pripažintas negaliojančiu, o Palangos kredito unijos išduotą paskolą per tris mėnesius įsipareigojo sumokėti R. ir E. Ž.. Pagal taikos sutartį J. G. yra solidarus laiduotojas ir laiduoja už R. Ž. ir E. Ž. įsipareigojimų pagal 2010-10-26 paskolos sutartį Nr. 10-00083 vykdymą. Nors teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad įsipareigojimų Palangos kredito unijai jis neturi, tačiau civilinėje byloje Nr. 2-670-370/2013 2013-08-14 kredito unijos prašymu buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris kaip įvykdytas į bylą negrąžintas. Tai rodo, kad taikos sutartis nėra įvykdyta ir Palangos kredito unija gali nukreipti išieškojimą į solidarų laiduotoją J. G.. Todėl teismas atsakovo teiginį dėl pinigų nesumokėjimo vertina kaip siekiamybę apsaugoti turtą.Teismas konstatuoja, kad esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo pripažinti ginčijamas pirkimo-pardavimo sutartis, negaliojančiomis (CPK 270 str. 5 d. 1 p.).

Dėl žyminio mokesčio.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Nagrinėjamojoje byloje ieškinys atmestinas, tačiau atsakovas duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė.Bylą nagrinėjant teisme, patirta 36,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškinio, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis (po 18,31 Eur) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263?270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,31 Eur (aštuoniolika Eur 31 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (įstatyminė atstovė Ž. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,31 Eur (aštuoniolika Eur 31 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.