Kauno apylinkės teismo įsakymas

2015-05-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-138-673/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-05-26
Bylos Nr.
1-138-673/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26624-2015-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Kaltinamasis
A. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-138-673/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26624-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.2.4.8.; 1.2.5.4.; 2.1.16.1.8.; 2.10.1.; 2.10.1.3. (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 26 d.Didžioji g. 64, Kėdainiai LT-57273

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė, gavusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje (nežymiu sveikatos sutrikdymu artimam giminaičiui – motinai ir grasinimu motiną nužudyti),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gegužės 11 d. apie 02.30 val., A. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto metu tyčia metė stiklinę saldaininę motinai A. T. į kaktą, padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairėje kaktos pusėje, įrėmęs virtuvinį peilį į kaklą grasino motiną papjauti, užmušti, paėmęs už kaklo nutempė motiną A. T. į vonios kambarį, kur siekdamas atlenkti galvą suėmė ją už plaukų ir trenkė penkis kartus į sieną, įrėmęs kanceliarinį peilį į kaklą grasino papjauti, o motinai ginantis, įpjovė jai į kairės rankos delną, padarydamas odos nubrozdinimą, tuo šiais bendrais veiksmais, dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai bus įvykdyti - grasino nužudyti žmogų, savo artimam giminaičiui – motinai A. T. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė fizinį skausmą.

Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad kaltinamais A. T. kaltu prisipažino, nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kilus konfliktui su mama A. T., būdamas neblaivus metė į motiną stiklinę saldaininę, pataikė į kaktą, po to rankose turėtu virtuviniu peiliu grasino motiną užmušti, papjauti, po to stumtelėjo ją už kaklo, kad eitų į vonios kambarį, kur jie vėl ginčijosi, konflikto metu buvo motinai įrėmęs kanceliarinį peiliuką į kaklą, grasino užmušti, norėdamas atlenkti galvą motiną trenkė į sieną, prie kurios ji stovėjo. Kaip įpjovė mamai į kairį delną, nepamena, bet taip galėjo padaryti. Grasino būdamas įpykęs (b. l. 45).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis.

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 3) matyti, kad 2015-05-11 buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), apie 02.30 val. neblaivus A. T. vartojo smurtą mamos A. T. atžvilgiu bei grasino ją užmušti.

Nukentėjusioji A. T. parodė, kad 2015 m. gegužės 11 d. apie 02.30 val., sūnus A. T., būdamas neblaivus, namų virtuvėje, konflikto metu tyčia trenkė stikline saldainine jai į kaktą, po to įrėmęs į kaklą virtuvinį peilį grasino papjauti, užmušti, paėmė už kaklo ir nutempė į vonios kambarį, kur į kaklą įrėmė kanceliarinį peiliuką, kuriuo grasino papjauti, o jai rankomis dengiantis veidą, jis atlenkė jos galvą paimdamas už plaukų, trenkė galvą penkis kartus į sieną, vėl įrėmė kanceliarinį peiliuką į kaklą klausdamas kur durti, jai ginantis jis peiliuku įpjovė jai į kairį delną. Manė, kad tikrai papjaus, grasinimai buvo realūs. Agresyvus ir piktas sūnus A. T. būna ne pirmą kartą, yra tekę dėl jo elgesio ir nakvoti ne namuose. Pavartojęs alkoholio sūnus tampa nevaldomas, mėto daiktus. Civilinio ieškinio nereiškia. Sūnus A. T. jos atsiprašė (b. l. 10-13).

Įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 5-9), nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini).

Iš teismo medicinos specialisto išvados (b. l. 16), matyti, kad A. T. nustatyta kraujosruva kaktoje, padaryta kietu buku daiktu vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, odos nubrozdinimas kairiame delne, kuris galėjo būti padarytas aštriu pjaunančiu daiktu, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė fizinį skausmą.

Iš daiktų pateikimo protokolo (b. l. 18) matyti, kad nukentėjusioji A. T. tyrimui pateikė peilį ir peiliuką, kurie apžiūrėti, jų požymiai fiksuoti objektų apžiūros protokole (b. l. 20).

Liudytojas V. T. parodė, kad jis gyvena kartu su mama A. T. ir broliu A. T. Mama su broliu dažnai konfliktuoja. 2015-05-10 vakare jis nuėjo miegoti, girdėjo, kad tarp mamos ir brolio kilo konfliktas, girdėjo triukšmą, nuo triukšmo pabudo. Atėjęs į svetainę matė ant stalo padėtą virtuvinį peilį. Jam atėjus brolis A. T. buvo vonios kambaryje, jis rankoje laikė kanceliarinį peiliuką su išstumtais ašmenimis. Mama buvo šalia, buvo išsigandusi, susivėlusi, nutampytais rūbais. Toks brolio elgesys kartojasi (b. l. 25).

A. T. 2015-05-11 05:28 val. nustatytas 1,66 promilių neblaivumas (b. l. 34).

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 62).

Teismas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą ir pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, daro išvadą, kad kaltinamasis tyčia smurtaudamas artimam giminaičiui (BPK 15 str., BK 248 str. 1 d.) – motinai nežymiai sutrikdė sveikatą, sukėlė ir fizinį skausmą, o peiliais grasindamas nužudyti, iš aplinkybių, nurodytų kaltinime, visumos akivaizdžiai galint daryti išvadą, kad nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimai gali būti įvykdyti, bendrais veiksmais padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo manymu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryti du nesunkūs tyčiniais baigti nusikaltimai, į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas iš nepateisinamo pykčio, smurtauta ir grasinta motinai, fiziškai silpnesnei moteriai; į kaltininko asmenybę – neteistas, tačiau baustas administracinėmis nuobaudomis, dirba, sveikas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikaltimus skirtinos laisvės apribojimo bausmės (BK 48 str.), nustatant tokį bausmių terminą ir skiriant tokius įpareigojimus (BK 48 str. 6 d., 7 d.), kurie įtakotų ne pirmą kartą agresyviai motinos atžvilgiu besielgiančio, vartoti alkoholį linkusį kaltinamojo elgesį, bausmes subendrinant apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64 ¹ str.), į bausmės laiką įskaitant kardomojo kalinimo (sulaikymo) laiką (BK 66 str.), ir atsižvelgiant į nukentėjusiosios pakankamai sudėtingą sveikatos būklę, į tai, kad šeimoje gyvena ir nepilnametis vaikas – kaltinamojo brolis, kuris mato agresyviai besielgiantį šeimos narį, kartu su bausme suaugusiam kaltinamajam skiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę (BK 67 str. 2 d. 8 p., 3 d.).

Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2015-05-11 iki 2015-05-12 (b. l. 35, 46). Paleidus jam buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 47-48). Kardomoji priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai: peilis ir kanceliarinis peiliukas, saugomi Kėdainių r. PK (b. l. 23), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuotini ir sunaikintini (LR BK 72 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas artimam giminaičiui – motinai ir grasinimas motiną nužudyti), ir nuteisti:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant: 1) dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo;pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant: 1) dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo;

remiantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės metu įpareigojant: 1) dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo;

remiantis BK 64 ¹ str. bausmę 1/3 sumažinti ir galutinę bausmę paskirti - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, bausmės metu A. T. įpareigojant: 1) dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą bausmės laiku A. T. prisiartinti prie nukentėjusiosios motinos A. T., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra draudžiant bendrauti, ieškoti ryšių (skambinant telefonu, rašant laiškus, kt.) su nukentėjusiąja, draudžiant lankytis vietose (nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje ir kitose vietose), kuriose būna nukentėjusioji.

Išaiškinti, kad A. T. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kaltinimo laiką nuo 2015-05-11 iki 2015-05-12, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kėdainių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. BPK 425 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Teisėja Laima Šablevičienė