Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. K. apeliacinį skundą dėl 2016-03-21 Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal LR ATPK 85 str. 7 d. 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų ) bauda, be to, nutarta konfiskuoti įstatymų nustatyta tvarka administracinio pažeidimo padarymo įrankius - J. K. priklausantį lygiavamzdį šautuvą IZH 27E Nr. (duomenys neskelbtini), 2 vnt. 12 kalibro šovinių, prožektorių, odinį rudą diržą, odinį dėklą, akumuliatorius (kurie buvo išimti pagal 2015-09-03 ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolą Nr. 00083).

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nubaustas už tai, kad 2015-09-03 23.00 val. Raseinių r. sav., Pagojaus sen., ties Aleknavičių mišku, medžiotojų klubo ,,P“ medžioklės ploto vienete, medžiojo draudžiamu būdu. Draudžiama tamsiuoju paros metu (praėjus daugiau kaip pusantros valandos po saulės laidos) medžioti sėlinant. Tą dieną saulė leidosi 19.39 val. Tuo savo veiksmais jis pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.29 punktą ir padarė LR ATPK 85 str. 7 d. numatytą administracinės teisės pažeidimą.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 16 str. nustatyta, kad tikrindamas juridinių asmenų veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo:

prisistatyti juridinio asmens savininkui, vadovui ar jų įgaliotam atstovui (toliau -juridinio asmens atstovui) ir pateikti galias patvirtinantį dokumentą, paaiškinti patikrinimo tikslą;paaiškinti juridinio asmens atstovui jo teisę dalyvauti patikrinime, pateikti su patikrinimu susijusius prašymus ir pasiūlymus;nustatęs pažeidimą, dėl kurio yra kaltas juridinis asmuo, nurodyti juridinio asmens atstovui pažeidimo esmę ir pareigą nutraukti pažeidimą;

4) atlikęs patikrinimą - surašyti patikrinimo aktą. Jis surašomas dviem egzemplioriais.

Patikrinimo akte turi būti nurodomas patikrinimą atlikusio aplinkos apsaugos valstybinės

kontrolės pareigūno vardas, pavardė, ir pareigos, tarnybos vieta, patikrinimo data, patikrinimo

priežastys, patikrinimo metu nustatyti pažeidimai. Patikrinimo aktą pasirašo patikrinimą atlikęs

pareigūnas bei juridinio asmens atstovas. Patikrinimą atlikęs aplinkos apsaugos valstybinės

kontrolės pareigūnas vieną patikrinimo akto egzempliorių perduoda juridinio asmens atstovui,

kitą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas užregistruoja patikrinimų žurnale. Tokiais atvejais, kai

juridinio asmens atstovas patikrinime nedalyvauja dėl to, kad negalima jo rasti, arba vengia

dalyvauti patikrinime, turi dalyvauti liudytojas ir apie tai įrašoma patikrinimo akte. Patikrinimo

aktas paštu išsiunčiamas juridiniam asmeniui arba pasirašytinai perduodamas jo atstovui;

5) tikrinamo juridinio asmens atstovo prašymus, paaiškinimus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo įrašyti į patikrinimo aktą ir jį pateikti savo tiesioginiam vadovui.

Nubaustasis J. K. savo skunde teigia, kad 2015-09-03 nenustatytą valandą pareigūnai M. T. ir D. J., dalyvaujant NAAI V. S., atvyko į juridinio asmens medžiotojų klubo „Pašušvys" naudojamą medžioklės plotų vienetą, pažeisdami Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 16 str. 1 ir 2 punkto reikalavimus, (prisistatyti juridinio asmens savininkui, vadovui ar jų įgaliotam atstovui (toliau -juridinio asmens atstovui) ir pateikti galias patvirtinantį dokumentą, paaiškinti patikrinimo tikslą; paaiškinti juridinio asmens atstovui jo teisę dalyvauti patikrinime, pateikti su patikrinimu susijusius prašymus ir pasiūlymus), neprisistatė medžiotojų klubo vadovui ar jo įgaliotam atstovui, neįteikė pavedimo, neužtikrino jų dalyvavimo atliekant patikrinimą, o savavališkai, veikdami ultra vires, žinodami, kad gali būti vykdoma medžioklė tiek tykojant, tiek sėlinant, iš anksto nepranešę ir neįspėję medžioklės dalyvių, esant sutemai ir ribotam matomumui, tarnybiniu automobiliu važinėjo po medžioklės plotų vieneto teritoriją, galimas individualias sėlinimo teritorijos ribas, prieidavo pėsčiomis ir privažiuodavo automobiliu prie medžioklės bokštelių, kitų galimų tykojimo vietų, gyvūnų viliojimų vietų, pasėlių, prie kurių gali būti medžiojami gyvūnai, turėdami pakankamą pagrindą manyti, kad tuo metu gali būti vykdoma medžioklė, ir tokiu būdu jie patenka į galimo šūvio sektorių. Aplinkos apsaugos pareigūnai pagal pareigas žino Medžioklės taisykles ir jų reikalavimus, ypač Medžioklės taisyklių 71.12. punkto reikalavimą, kuriame nustatyta, kad artėjant prie vietos, kur yra tykojantis medžiotojas, arba {tariant, kad jis gali ten būti, privalu įvairiais įmanomais būdais signalizuoti apie savo artėjimą. Nepaisant to, kad pareigūnai neteisėtai atliko neplaninį patikrinimą, jie ir toliau tęsė savo neteisėtus veiksmus: surašė patikrinimo aktą, bet jo neįteikė tikrinamo subjekto atstovui.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 16 str. 4) punkte nustatyta, kad pareigūnas, atlikęs patikrinimą, privalo surašyti patikrinimo aktą. Jis surašomas dviem egzemplioriais. Patikrinimo akte turi būti nurodomas patikrinimą atlikusio aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno vardas, pavardė, ir pareigos, tarnybos vieta, patikrinimo data, patikrinimo priežastys, patikrinimo metu nustatyti pažeidimai. Patikrinimo aktą pasirašo patikrinimą atlikęs pareigūnas bei juridinio asmens atstovas. Patikrinimą atlikęs aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas vieną patikrinimo akto egzempliorių perduoda juridinio asmens atstovui, kitą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas užregistruoja patikrinimų žurnale. Tokiais atvejais, kai juridinio asmens atstovas patikrinime nedalyvauja dėl to, kad negalima jo rasti, arba vengia dalyvauti patikrinime, turi dalyvauti liudytojas ir apie tai įrašoma patikrinimo akte. Patikrinimo aktas paštu išsiunčiamas juridiniam asmeniui arba pasirašytinai perduodamas jo atstovui. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir poįstatyminiame akte -„Administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei administracinių teisės pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo taisyklių", patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. Dl-559 (su vėlesniais pakeitimais), 4¹ punkte: „ Aplinkos ministerijos sistemos pareigūnai, vykdydami juridinių ir fizinių asmenų veiklos tikrinimą, surašo patikrinimo aktą. Pareigūnas vieną patikrinimo akto egzempliorių perduoda juridinio asmens atstovui ar fiziniam asmeniui, kitą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas užregistruoja patikrinimų registre. Tokiais atvejais, kai juridinio asmens atstovas ar fizinis asmuo patikrinime nedalyvavo dėl to, kad nebuvo galima jo rasti, arba vengė dalyvauti patikrinime ar atsisakė pasirašyti aktą, patikrinimo metu turi dalyvauti liudytojas. Apie liudytojo dalyvavimą įrašoma patikrinimo akte. Patikrinimo aktas registruotu laišku per 3 darbo dienas išsiunčiamas juridinio asmens atstovui ar fiziniam asmeniui, kuriam buvo surašytas aktas. "

Patikrinimo akte įrašyta, kad patikrinimas atliktas dalyvaujant juridinio asmens atstovui medžioklės vadovui J. K.. Apelianto nuomone, tai neatitinka tikrovės. Jis pažymi, kad pagal Civilinio kodekso, Asociacijų įstatymo, medžiotojų klubo „Pašušvys" įstatus klubo atstovu gali būti tik klubo vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Patikrinimo metu apeliantas nebuvo klubo vadovu ir neturėjo jokio įgaliojimo atstovauti klubui. J. K. teigia, kad jis pareigūnams sakė, jog jis neturi atstovo įgaliojimų, kad gali paskambinti klubo vadovui ir jis atvažiuos išsiaiškinti. Jam buvo atsakyta, kad klubo vadovo kviesti nereikia, kad užtenka vien to, kad jis yra būrelio narys ir medžioklės vadovas. J. K. pažymi, kad jis neturiu teisino išsilavinimo, yra autobuso vairuotojas, jo žinos teisės srityje yra tik tokio lygmens, kiek tai susiję su jo profesine veikla ir medžiokle. Ir tik iškilus teisiniam ginčui, išsiaiškino, kad pareigūnai jį tiesiog apgavo. Apelianto teigimu, jo parašai patikrinimo akte nepatvirtina šio akto teisėtumo, kadangi jo parašai neturi teisinės galios, be to, patikrinimas atliktas neteisėtai, nesant privalomo pavedimo. Be to, apeliantas pažymi, kad jis iš anksto nebuvo informuotas apie būsimą patikrinimą, jam nebuvo įteiktas susipažinimui pavedimas atlikti neplaninį patikrinimą, patikrinime nedalyvavo, nematė jo pradžios ir visos jo eigos, jam nebuvo išaiškintos mano teisės. Nubaustasis daro išvadą, kad duomenų apie jo galimai padarytą pažeidimą rinkimo procesas nuo pat pradžios buvo neteisėtas.

Be to, J. K. apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai, atmestinai ir šališkai. Šią išvadą apeliantas grindžia tuo, kad, po to, kai pirmosios instancijos teismo nutarimas buvo apeliacinės instancijos teismo panaikintas, o byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti iš naujo apklaustų liudytojų parodymai žodis žodin atitinka jų parodymus, duotus pirmojo bylos nagrinėjimo metu. Iš teismo posėdžio 2016-03-08 protokolo turinio, tiek nubaustojo, tiek liudytojų D. J., M. T., P. Č., A. A. parodymai faktiškai visa apimtimi šiame protokole yra žodis j žodį, kablelis į kablelį, taškas į tašką su tomis pačiomis gramatinėmis klaidomis perrašyti (kompiuterine Word programa nukopijuoti) iš 2015-10-19 teismo posėdžio protokolo. Skiriasi tik klausimai, kurie buvo užduoti apklausiamiems asmenims, ir jų atsakymai. Apelianto nuomone, apklausiamų asmenų parodymų kopijavimas teismo posėdžio protokoluose ir teismo baigiamojo akto pagrindimas ne teismo posėdyje ištirtais duotais asmenų parodymais, o nukopijuotais iš ankstesnių apklausos protokolų parodymais, įrodo, kad teismas pažeidė procesines normas (ATPK 285 str.), tuo buvo pažeistos apelianto konstitucinės teisės į teisingą teismo procesą ir nešališką teismą.

J. K. atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo kaltę grindė aplinkos apsaugos pareigūnų D. J., M. T. ir V. S. tarnybiniais pranešimais. Jo nuomone, įstatymuose nėra numatyta tokia aplinkos apsaugos pareigūnų atliekamų veiksmų ir jų rezultatų fiksavimo forma, pranešimai surašyti nesilaikant įstatymų reikalavimų, neįgaliotų asmenų, todėl negali būti pripažinti leistinais įrodymais.

Apeliantas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo kaltę grindė liudytojų D. J., M. T. ir V. S. parodymais. Kaip minėta, šie liudytojai, nors ir buvo apklausti pirmosios instancijos teisme, tačiau jų parodymai teisiamojo posėdžio protokole netinkamai užfiksuoti, kadangi buvo tiesiog nukopijuoti nuo ankstesniojo protokolo. Liudytojų D. J. ir V. S. parodymų nepatvirtino pareigūnas M. T.. Kaip matyti iš bylos medžiagos jis buvo šalia įvykio vietos tamsiu paros metu, bet nematė J. K. nei sėlinant, nei šviečiant prožektoriumi. M. T. parodymai apie nubaustojo medžiojimą sėlinant yra išvestiniai, jis tiesiogiai įvykio nematė, o pasakė tik tai, ką jam po įvykio papasakojo D. J. ir V. S.. Be to, liudytojų D. J. ir V. S. parodymus apie tai, kad J. K. medžiojo sėlinant ir šviesdamas ant šautuvo pritvirtinu prožektoriumi visiškai paneigė medžioklėje kartu su nubaustuoju buvę liudytojai A. A. ir P. Č.. Jie tykojo bokšteliuose tamsiu paros metu netoli J. K. ir nematė jo šviečiančio prožektoriumi, nors tamsoje prožektoriaus šviesa matoma kelių kilometrų atstumu. Taigi, tarp liudytojų D. J., V. S. ir liudytojų A. A., P. Č. bei J. K. parodymų yra esminių prieštaravimų apie įvykio aplinkybes. Tačiau skundžiamame nutarime visų liudytojų parodymai tik aprašyti, bet neįvertinti pagal įrodymų vertinimo taisykles.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame nutarime nenurodyta, kokias konkrečias faktines aplinkybes patvirtina ar paneigia kiekvieno liudytojo parodymai, jie nepalyginti su kitų liudytojų parodymais ir kitais bylos įrodymais, nepašalinti prieštaravimai tarp liudytojų parodymų. Skundžiamame nutarime tik formaliai deklaruota, kad teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų V. S., M. T., D. J. parodymais, nes jie yra duoti prisiekus, yra logiški ir nuoseklūs nuo pat pradžių, atitinka kitą byloje surinktą medžiagą. Išvadą apie jų parodymų nuoseklumą teismas padarė vien tik remdamasis nukopijuotais jų parodymais iš skirtingų teismo posėdžių protokolų. Jau vien tik tai, kad teismas minėtų liudytojų parodymų patikimumą susiejo su priesaikos davimu, parodo, kad teismas šių liudytojų parodymas suteikė išankstinę įrodomąją galią. Pagal įstatymą jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės prisiekusių asmenų prodymams prieš neprisiekusių asmenų parodymus. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad liudytojai A. A. ir P. C. irgi davė parodymus prieš tai prisaikdinti, bet jų parodymais teismas nesivadovavo ir net neišdėstė jokių motyvų, kodėl juos atmeta.

Be to, apeliantas pažymi, kad jo kaltė buvo grindžiama kita byloje surinkta medžiaga (administracinio teisės pažeidimo protokolu, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolu, (b.1.5), patikrinimo aktu (b.l. 7), D. J., M. T. V. S. tarnybiniais pranešimais, interneto tinklalapio kopija (b. l. 31) iš kurios matyti, kad saulė 2015-09-03 leidosi 20.10 val., interneto tinklalapio kopija (b. l. 43) iš kurios matyti, kad saulė 2015-09-03 leidosi 19.10 val., iš Vilniaus universiteto teorinės fizikos ir astronomijos instituto rašto (b. l. 52), matyti, kad 2015-09-03 Raseiniuose saulė leidosi 20 val. 17 min.0, tačiau skundžiamame nutarime visi šie įrodymai tik išvardinti, bet neįvertinti pagal atskirai ir visumoje, kaip to reikalauja proceso taisyklės. Nutarime nenurodyta, kokias reikšmingas bylos aplinkybes patvirtina ar paneigia kiekvienas iš paminėtų įrodymų atskirai, visi įrodymai nepalyginti ir neįvertinti su kitais bylos įrodymais visumoje.

J. K. akcentuoja, kad jo nekaltumą patvirtina sulaikymo metu padarytas vaizdo įrašas, jo2015-11-09 posėdyje pateikta schema, pateiktas jam priklausantis prožektorius, tačiau teismas šiuos įrodymus nepagrįstai atmetė.

Nubaustojo apeliaciniame skunde teigiama, kad 2016-03-21 Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimas neatitinka LR ATPK 286 str. Reikalavimų, kadangi jame stinga bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymo ir motyvuoto jų įvertinimo. Nutarime iš viso nėra nurodyta, kokias faktines aplinkybes nustatė teismas, o kitos aplinkybės visai neaiškios, nėra motyvuoto nustatytų bylos aplinkybių įvertinimo, ištirtų bylos įrodymų analizės, teismo priimtų sprendimų motyvų. Apeliantui yra visiškai nemotyvuotas ir nesuprantamas sprendimas konfiskuoti iš jo odinį šautuvo dėklą, kadangi bylos įrodymais nustatyta, kad kai aš buvau sulaikytas einantis per lauką su užtaisytu šautuvu, dėklas buvo jo automobilyje ir nebuvo naudojamas kaip pažeidimo įrankis.

Dėl šių trūkumų skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas atitinkantis ATPK 286 str. nustatytus reikalavimus, todėl apeliantas prašo jį panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir patikrinęs įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad J. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 str. 7 d.

LR ATPK 85 str. 5 d. numatyta administracinė atsakomybė už medžiojimą, kai tai daro neblaivus (nustatytas vidutinis (nuo 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ar sunkus (nuo 2,5 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis arba atsisakyta pasitikrinti neblaivumą (girtumą), apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo, arba už medžiojimą draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Už šį pažeidimą numatyta bauda nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių eurų su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų ir pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.29.p. draudžia tamsiuoju paros metu (praėjus daugiau kaip pusantros valandos po saulės nusileidimo ir likus daugiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo) medžioti sėlinant, grandine, katilu, varant ir su šunimis, išskyrus atvejus, kai su šunimi ieškoma sužeisto gyvūno.

Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, jog yra įrodyta, kad J. K. (medžiotojo bilieto Nr. 023671) 2015-09-03, 23.00 val. Raseinių r. sav., Pagojaus sen., ties Aleknavičių mišku, medžiotojų klubo ,,P“ medžioklės ploto vienete, medžiojo draudžiamu būdu, t. y. praėjus daugiau kaip pusantros valandos po saulės laidos, medžioti sėlinant. Tuo savo veiksmais jis pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.29 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 str. 7 d.

J. K. kaltė įrodyta liudytojų D. J., V. S. ir M. T. parodymais, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolu (b. l. 5), patikrinimo aktu (b. l. 7), medžioklės lapu (b. l. 8), D. J. tarnybiniu pranešimu ( b. l. 9), V. S. tarnybiniu pranešimu (b. l. 10), interneto tinklalapio kopija (b. l. 31) iš kurios matyti, kad saulė 2015-09-03 leidosi 20.10 val.; interneto tinklalapio kopija (b. l. 43) iš kurios matyti, kad saulė 2015-09-03 leidosi 19.10 val.; iš Vilniaus universiteto teorinės fizikos ir astronomijos instituto rašto (b. l. 52) matyti, kad 2015-09-03 Raseiniuose saulė leidosi 20 val.17 min.

Liudytojas D. J., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis dirba gamtos apsaugos vyriausiuoju specialistu. Praėjusių metų rugsėjo 3 d. buvo organizuotas reidas Antanaičių miške Raseinių rajone, nes buvo gauta informacija, kad gali būti brakonieriaujama. Be jo, reide dalyvavo V. S. bei M. T.. Stovėdami miške prie griovio jis su V. S. matė, kaip keliuku ateina žmogus, pasišviesdamas žibintuvėliu. Tai buvo, kaip vėliau sužinojo, J. K.. Jis šautuvą laikė ant peties, aplinką apžiūrėjo naktinio matymo prietaisu. Po to nusiėmė šautuvą nuo peties ir laikydamas po pažastimi, švietė į ražienas. Švietė su pneumatiniu prietaisu, buvusiu ant šautuvo. Buvo matyti akivaizdus skirtumas, kuomet jis švietė su žibintuvėliu, ir kai švietė su galingu prožektoriumi, pritaisytu ant šautuvo. Medžioklinio prožektoriaus sklaida didelė, ir kai jis buvo įjungtas, tai buvo apšviestas ir matėsi šautuvo vamzdis. J. K. pašvietė tris kartus, po to kitoje vietoje vėl švietė į ražienas. Antrą kartą švietė du kartus. Liudytojo teigimu, J. K. į kelią nešvietė, o švietė į ražienas. Liudytojo manymu, aplinka toje vietoj medžioti sėlinant buvo tinkama, nes buvo geras matomumas, ražienos. Jis pažeidėją matė maždaug 10 metrų atstumu. Kuomet apšvietė jį patį ir V. S., jie prisistatė. J. K. aiškino, kad jis gaudo brakonierius. Tačiau jo šauvas buvo užtaisytas, buvo rasti du šoviniai.

Šias aplinkybes nuosekliai patvirtino ir kitas tiesioginis įvykio liudininkas V. S.. Apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad jis, kaip neetatinis gamtos apsaugos inspektorius, dalyvavo reide, nes buvo gauta informacija apie brakonieriavimą. Kartu su D. J. nuėjo pėsčiomis iki kukurūzų lauko. Priekyje prie gyvenvietės ženklo matė stovintį automobilį, kuriame jaunimas šventė. Jie stebėjo šį automobilį. Nuo pamiškės išgirdo traškesį, maždaug 30-50 metrų atstumu nuo jų praėjo stambus žvėris. Už 10 min. pamatė, kad ateina žmogus su žibintuvėliu. Jis su D. J. buvo vienoje griovio pusėje, o žmogus ėjo kitoje griovio pusėje, apie 30 žingsnių nuo jų. Tuo metu žmogus, kaip vėliau paaiškėjo J. K., su pritaisytu prie ginklo prožektoriumi prašvietė lauką. Tada jų stebėtas automobilis nuvažiavo. J. K. švietė ne į automobilį, o į lauką. Po to žmogus priėjo prie kito lauko, vėl prašvietė. Tuomet apšvietė ir juos su D. J.. Tada jie priėjo, prisistatė. Liudytojas teigė, kad yra akivaizdžiai matyti, kuomet buvo šviečiama žibintuvėliu, o kuomet su medžiokline fara. Medžioklinė fara yra galinga, šviečia apie 100 metrų. Farai šviečiant, buvo apšviestas ir šautuvo vamzdis. Toje vietoje buvo geros sąlygos medžioti sėlinant. J. K. šautuvas buvo užtaisytas. Jis švietėsi su užtaisytu šautuvu. Išlipant iš bokštelio, šautuvas turi būti perlaužtas. J. K. buvo sulaikytas apie 23 valandą. J. K. sakė, kad jis yra medžioklės vadovas, minėjo, kad dar yra du medžiotojai. Tuomet jie kartu su J. K. nuėjo prie medžiotojų automobilio patikrinti medžioklės lapo.

Liudytojas M. T. J. K. veiksmų tiesiogiai nematė, į įvykio vietą atvyko, kuomet J. K. buvo sulaikytas, matė, kad šis turėjo rankinį prožektorių ir šautuvą su prožektoriumi.

Vertinant šių asmenų parodymus, pažymėtina, kad jų parodymai visose bylos tyrimo ir nagrinėjimo stadijose buvo nuoseklūs ir išsamūs, patvirtinti kita byloje surinkta medžiaga, prieštaravimų nepastebėta. Tai patvirtina ir jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės. Byloje nėra jokių duomenų apie minėtų asmenų šališkumą ar suinteresuotumą bylos baigtimi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nesiremti jais nėra jokios objektyvios priežasties.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta nubaustojo apeliacinio skundo argumentą dėl minėtų liudytojų parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, netinkamo fiksavimo teisiamojo posėdžio protokoluose. Nors liudytojų parodymai, duoti pirmojo bylos nagrinėjimo metu, fragmentiškai sutampa su tų pačių asmenų parodymais, nagrinėjant bylą pakartotinai, tačiau visos esminės bylos aplinkybės buvo patikslintos papildomais klausimais. Taigi, teigti, kad teismas iš esmės nerinko ir netyrė šių asmenų pateiktos informacijos, o tik formaliai nukopijavo nuo ankstesniųjų protokolų, nėra pagrindo.

Taip pat atmetamas apelianto argumentas dėl pareigūnų tarnybinių pranešimų, kaip įrodymų šioje byloje netinkamumo. Pažymėtina, kad, vadovaujantis LR ATPK 256 str., įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Kaip matyti, nėra pateikiamas išsamus įrodymų sąrašas ir teismas nėra varžomas formalių reikalavimų, nes dokumento sąvoka bei reikalavimai jiems ATPK nėra nurodyti. Taigi, byloje esantys pareigūnų tarnybiniai pranešimai pilnai atitinka „kitokių dokumentų“ sąvokai ir juose pateikta informacija gali būti vertinama visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais.

Vertinant paties nubaustojo parodymus, pažymėtina, kad, nors jis nuo pat pirmosios apklausos pateikė kitokią įvykio versiją (teigdamas, jog nesėlino ir nemedžiojo, o išlipo iš bokštelio, kur vykdė medžioklę kad išsiaiškinti aplinkybes dėl galimo brakonieriavimo), tačiau pripažino faktą, jog pažeidė medžioklės saugumo taisykles, neišėmė iš šautuvo šovinių, neperlaužė šautuvo. Jis teigė, kad šautuvo nebuvo nusiėmęs nuo peties, švietė tik paprastu žibintuvėliu, o ne specialiu apšvietimo prietaisu, pritaisytu prie ginklo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos parodymus atmeta, vertina juos kaip pažeidėjo pasirinktą gynybos versiją, kuri prieštarauja kitai byloje surinktai medžiagai. Teismas sutinka su aplinkos apsaugos pareigūnų bei pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėti J. K. veiksmai (medžioklės plotų stebėjimas išlipus iš bokštelio ir pasišviečiant ant užtaisyto šautuvo pritaisytu specialiu medžioklės apšvietimo įtaisu) yra sėlinimas, kuris įvykio metu (23 val.) buvo draudžiamas. O J. K. pasiaiškinimas, kad jis neperlaužė šautuvo ir neišėmė šovinių buvo tik formalus taisyklių pažeidimas, vertinamas kaip jo siekimas išvengti griežtesnės atsakomybės. Teismas taip pat atmeta apelianto argumentą dėl liudytojų A. A. bei P. Č. parodymų. Iš jų paaiškinimų matyti, kad įvykio metu jie kartu su J. K. nebuvo, o medžiojo iš bokštelių. Tai, kad jie nematė, kad J. K. naudojosi kokiu nors apšvietimo prietaisu, nepaneigia kitų dviejų liudytojų (D. J. ir V. S.) akivaizdžiai matyto fakto, jog J. K. švietė prie savo šautuvo pritaisytu medžiokliniu prožektoriumi.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentą dėl duomenų, susijusių su saulės nusileidimo laiku prieštaringumo. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo klausimu buvo pateikti trys skirtingi duomenys apie saulės nusileidimo laiką: interneto tinklalapio kopija (b. l. 31) iš kurios matyti, kad saulė 2015-09-03 leidosi 20.10 val.; interneto tinklalapio kopija (b. l. 43) iš kurios matyti, kad saulė 2015-09-03 leidosi 19.10 val.; iš Vilniaus universiteto teorinės fizikos ir astronomijos instituto rašto (b. l. 52) matyti, kad 2015-09-03 Raseiniuose saulė leidosi 20 val.17 min. Tačiau, net ir skaičiuojant nuo vėliausio nurodyto saulės nusileidimo laiko (20.17 val.), medžioklės laikas sėlinant baigėsi daug anksčiau (21.47 val.), nei buvo aptiktas tai darantis J. K. (23 val.).

Iš 2015-08-27 medžioklės lapo (8 b. l.) matyti, kad J. K., kaip medžioklės vadovui, leidžiama organizuoti medžioklę Kėdainių, Raseinių savivaldybėje esančiame MK „P“ medžioklės ploto vienete.

Iš 2015-09-03 patikrinimo akto Nr. 69 (7 b. l.) matyti, kad 2015-09-03 Kauno RAAD GGAI vyresnysis specialistas M. T., dalyvaujant Kauno RAAD GGAI vyresn. specialistui D. J., NAAI V. S., juridinio asmens atstovui J. K., atliko MK „P" įm.k. 193215247 neplaninį patikrinimą. Buvo tikrinamas medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimas ir su tuo susijusi veikla. Patikrinimo metu nustatyta, kad medžioklės vadovas J. K., išlipęs iš medžioklės bokštelio, nešėsi užtaisytą medžioklinį šautuvą, apšvietė medžioklės plotus dirbtiniu šviesos šaltiniu, prožektoriumi, galimai pažeisdamas saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimus ir vykdydamas medžioklę sėlinant. Medžiotojas A. A. taikėsi su užtaisytu ginklu į judančią transporto priemonę, tarnybinį automobilį, išlipęs iš bokštelio laikė neperlaužtą medžioklinį ginklą, pažeidė saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus. Medžiotojas P. Č. išlipęs iš bokštelio, neištaisė medžioklinio šautuvo. Tuo pažeidė saugaus elgesio reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta nubaustojo skundo argumentus dėl šio patikrinimo neteisėtumo ir patikrinimo akto neatitikimo įstatymo reikalavimams. Pažymėtina, kad LR aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 16 str. „Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmai, atliekant juridinių asmenų veiklos patikrinimą", Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2011-03-24 įsakymu, taikomi kai yra planiniai ar neplaniniai ūkio subjektų patikrinimai. 2015-09-03 gyvosios gamtos apsaugos reido metu buvo tikrinama tą dieną vykusios medžioklės, kuriai vadovo J. K., teisėtumas, o ne pačio medžiotojų klubo „P" kaip ūkio subjekto patikrinimas. Todėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 16 str. nuostatos šiuo atveju nėra taikytinos, kadangi 2015-09-03 buvo vykdoma valstybinė gyvosios gamtos apsaugos kontrolė. Minėtas reidas teisėtai atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2012-03-15 įsakymu Nr. V-68 „Dėl gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo departamente", gavus anoniminę informaciją dėl galimo brakonieriavimo Kauno apskrities medžiotojų klubo „P" medžiokles plotų vienete, Aleknaičių miške, Pagojukų sen., Raseinių r. Reidas buvo įregistruotas elektroniniame GGAI reidų registracijos žurnale, kurio forma nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2014-11-10 direktoriaus įsakymu Nr. V-106 „Dėl elektroninio gyvosios gamtos reidų registravimo žurnalo". Reido rezultatai įrašyti Gyvosios gamtos apsaugos reidų ataskaitos elektroniniame žurnale ir 2015-09-03 Patikrinimo akte Nr. 69, kuriame įrašytos reido metu nustatytos aplinkybės. Be to, pažymėtina, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo" (toliau - Medžioklės taisyklės), 73 p. numato, jog „medžioklės taisyklių reikalavimų laikymosi kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir policijos pareigūnai". Medžioklės taisyklių 19.1 p. nurodyta, kad „Medžioklės lapą išduodantis asmuo jame turi: įrašyti medžiotojo, kuriam leidžiama medžioti, arba medžioklės vadovo, kuriam leidžiama organizuoti medžioklę, vardą, pavardę". Taip pat Medžioklės taisyklių 24 p. nustato, kad „kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapą išduodantis medžioklės plotų naudotojas (juridinio asmens atveju - juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo)". Kauno apskrities medžiotojų klubas „P" išdavęs 2015-08-27 Medžioklės lapą Nr. 49, paskyrė medžioklės vadovu J. K.. Taigi, pagal išduotą medžioklės lapą J. K. buvo įgaliotas organizuoti medžioklę laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Medžioklės taisyklių 24.2 p. nustato, kad medžioklės vadovas privalo „organizuoti medžioklę Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka", o 58.29 p. - nustato draudimą medžioti „tamsiuoju paros metu (praėjus daugiau kaip pusantros valandos po saulės nusileidimo ir likus daugiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo) medžioti sėlinant, grandine, katilu, varant ir su šunimis, išskyrus atvejus, kai su šunimi ieškoma sužeisto gyvūno". Iš byloje esančių duomenų nustatyta (2015-08-27 Medžioklės lapas Nr. 49, J. K. parodymai, medžiojimo fakto 2015-09-03), kad 2015-09-03 medžiotojų klubo „P" medžioklės ploto vienete vykusios medžioklės vadovas buvo J. K., kuris turėjo pareigą Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka organizuoti medžioklę, taigi, ir pasirašyti patikrinimo akte.

Iš 2015-09-03 Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolo Nr. 00083 matyti, kad 2015-09-03 patikrinimo metu iš J. K. buvo paimtas medžioklinis šautuvas, du šoviniai, prožektorius, odinis diržas, odinis dėklas ir akumuliatorius. Teismas atmeta apelianto argumentą dėl šio veiksmo neteisėtumo. Pažymėtina, kad LR ATPK 85 str. 5 d. sankcijoje numatytas pažeidimo priemonių konfiskavimas, todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs J. K. kaltę, pagrįstai pripažino medžioklinį šautuvą, odinį diržą, šovinius, prožektorių ir akumuliatorių pažeidimo padarymo priemonėmis ir juos konfiskavo. Tačiau pritartina nubaustojo skundo argumentui, kad odinis šautuvo dėklas, nagrinėjamu atveju, nėra pažeidimo priemonė, kadangi pažeidimo padarymo metu J. K. juo nesinaudojo, todėl jis savininkui grąžintinas. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja apelianto argumentų dėl konfiskuotų priemonių paėmimo procesinio veiksmo ir surašyto akto teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi tai nėra šios bylos tyrimo objektas.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta J. K. argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo bei jo nekaltumo prezumpcijos pažeidimo. Nors pirmosios instancijos teismo posėdžių protokoluose J. K. įvardintas kaip pažeidėjas nepagrįstai, kadangi jo kaltė dar nebuvo konstatuota ir nutarimas dar nebuvo priimtas, tačiau tai laikytina formaliu procesiniu pažeidimu, nes visos kitos asmens procesinės teisės į gynybą nebuvo pažeistos. Vien formalios frazės panaudojimas teisiamojo posėdžio protokoluose nesudaro pagrindo konstatuoti teismo šališkumą, jei byloje buvo surinkta objektyvių jo kaltės įrodymų. Be to, pažymėtina, kad ir pats J. K. nuo pirmosios apklausos pripažino, kad padarė tam tikrus pažeidimus, tik nesutiko su jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo apimtimi. Atmestini apelianto argumentai ir dėl pirmosios instancijos teismo nutarimo neatitikimo LR ATPK 286 str. reikalavimams.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Raseinių rajono apylinkės teismas 2016-03-21 nutarimu pagrįstai nubaudė J. K. pagal LR ATPK 85 str. 7 d., nuobaudą paskyrė sankcijos ribose, naikinti šio nutarimo nėra teisinio pagrindo. Skundžiamas nutarimas keičiamas dėl nepagrįstai konfiskuoto odinio šautuvo dėklo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2016-03-21 nutarimą pakeisti, panaikinti jo dalį, kurioje numatyta konfiskuoti odinį dėklą, odinį dėklą grąžinti J. K..

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.