Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-09-23 · Civilinė byla Nr. 2-1141/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-23
Bylos Nr.
2-1141/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Jūratės korpacija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutarties bankrutavusios UAB „TELKTIS“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Teisme nagrinėjama BUAB „TELKTIS“ bankroto byla. Be kita ko, byloje keliami klausimai dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, administratoriaus pakeitimo ir bylos sustabdymo iki bus baigti ikiteisminiai tyrimai dėl buvusio įmonės vadovo nusikalstamų veikų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Jūratės korporacija“ pareiškimą dėl administratoriaus R. B. nušalinimo paliko nenagrinėtą. Nutartį teismas priėmė atsižvelgęs į atitinkamą teismo posėdžio metu pateiktą kreditoriaus prašymą ir į tai, kad BUAB „Telktis“ neprieštaravo pareiškimo atsiėmimui (CPK 139 straipsnio 1 dalis). Teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nutartis atskiruoju skundu gali būti skundžiama apeliacinės instancijos teismui.

.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas UAB „Jūratės korporacija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį, pripažinti BUAB „TELKTIS“ bankrotą tyčiniu ir įpareigoti apie tai informuoti prokuratūrą, taip pat įpareigoti pirmosios instancijos teismą įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarties reikalavimą išnagrinėti iš esmės klausimą dėl kreditorių nepasitikėjimo bankroto administratoriumi.

Apeliantas nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartimi įpareigojo Vilniaus apygardos teismą išnagrinėti kreditorių reikalavimus dėl bankroto pripažinimo tyčiniu bei administratoriaus tinkamumo. BUAB „TELKTIS“ kreditorių komitetas 2010 m. vasario 24 d. nutarė visų kreditorių vardu kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. 2010 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio metu apelianto atstovas prašė teismą sustabdyti bankroto bylos nagrinėjimą iki bus užbaigti ikiteisminiai tyrimai dėl buvusio įmonės vadovo nusikalstamų veikų. Teisėjas pranešė, kad sutinka sustabdyti bylos nagrinėjimą, tačiau pareiškė, kad turėtų būti išspręstas bent klausimas dėl bankroto administratoriaus. Savo ruožtu apelianto atstovas nurodė, kad, jei stabdomas bankroto bylos nagrinėjimas, tai nėra jokio skirtumo, ar iki ikiteisminio tyrimo pabaigos byla bus be administratoriaus, su kitu ar dabartiniu administratoriumi, nes jis tikįs, kad BUAB „TELKTIS“ turto išgrobstymo, o tuo pačiu ir bendrovės nemokumo klausimai bus išspręsti baudžiamojo proceso tvarka ir bankroto byla bus nenagrinėtina. Tuomet teisėjas pasiūlė apelianto atstovui parašyti pareiškimą, kurį padiktavo pats teisėjas. Diktuojamas pareiškimo tekstas pagal skambesį buvo panašus į prašymą sustabdyti bankroto bylos nagrinėjimą iš esmės. Apelianto atstovai nėra teisininkai, todėl tuo metu ne iškarto suprato teisėjo mintis, kurių jis garsiai nepasakė. Dėl šių priežasčių apelianto atstovas sąžiningai suklydo surašydamas 2010 m. balandžio 19 d. pareiškimą. Be to, teismas žinojo Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartį, turėjo kreditorių komiteto 2010 m. vasario 24 d. nutarimą, todėl neturėjo pagrindo grįsti 2010 m. balandžio 19 d. nutartį apelianto prašymu. Dėl tos pačios priežasties teismas neturėjo pagrindo atidėti be datos klausimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą. Prašymas palikti nenagrinėtą pareiškimą dėl administratoriaus nušalinimo buvo sąlygotas teisėjo pažado sustabdyti bankroto bylos nagrinėjimą.

BUAB „TELKTIS“ prašo skundą atmesti. Nurodo, kad nutartis priimta tinkamai pritaikius teisės normas. Teismas jokių pažadų dėl bankroto bylos sustabdymo nedavė ir negalėjo duoti, o apeliantas elgiasi nesąžiningai. Be to, aptariama nutartis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai. Apelianto prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atidėtas be datos, jis pirmosios instancijos teisme dar nenagrinėtas, todėl negali būti atskirojo skundo objektas ir procesas dėl tokio apelianto prašymo turi būti nutrauktas. Apelianto prašymo įpareigoti teismą įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarties reikalavimą išnagrinėti iš esmės klausimą dėl kreditorių nepasitikėjimo administratoriumi nagrinėjimas taip pat turi būti nutrauktas, nes negali būti atskirojo skundo objektas – apeliantas pats atsisakė pareiškimo dėl administratoriaus nušalinimo. Apeliantas turi teisę su analogišku prašymu kreiptis į teismą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinio teismo argumentai

Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirajame skunde iš esmės keliamas klausimas ne tik dėl pareiškimo pakeisti bankroto administratorių palikimo nenagrinėto pagrįstumo, bet ir apskritai dėl administratoriaus pakeitimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisę kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo turi kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, kai šią teisę jam perduoda kreditorių susirinkimas, o ne pavienis kreditorius (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Bankroto įstatymas) 23 straipsnio 2, 13 punktai, 25 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimo teisė prašyti pakeisti paskirtą bankroto administratorių buvo perduota kreditorių komitetui (T. 1, b. l. 209-210). Savo ruožtu kreditorių komitetas niekuomet neprašė keisti administratorių – tiek 2009 m. birželio 26 d., tiek 2010 m. vasario 24 d. teismo posėdžiuose klausimas dėl administratoriaus pakeitimo iš esmės buvo atidėtas iki bus gauti atitinkami dokumentai iš kompetentingų institucijų (T. 3, b. l. 15-18; atskirojo skundo medžiagos 89-93 l.). Nepaisant to, į teismą dėl administratoriaus pakeitimo, nesilaikydamas nurodytų Bankroto įstatymo nuostatų, kreipėsi pats apeliantas (T. 1, b. l. 267-274). Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės apskritai sudarė pagrindą netenkinti apelianto prašymo. Kita vertus, taip pat atmestini apelianto argumentai, kad, atsisakydamas pareiškimo dėl bankroto administratoriaus nušalinimo, apeliantas buvo suklaidintas teismo. Bankroto byloje esantis didelis skaičius įvairaus pobūdžio paties apelianto rašytų procesinių dokumentų, pavyzdžiui, prašymai dėl teisėjų nušalinimo, atskirieji skundai, pareiškimai teisėsaugos institucijoms (T. 1, b. l. 218-220, 239-248, T. 3, b. l. 7; T. 4, b. l. 28-35, 109-124, 167-171), leidžia daryti išvadą, kad apeliantas geba pakankamai kvalifikuotai ginti savo teises, todėl argumentas, kad apeliantas nesuprato savo rašomo ar, kaip jis teigia, teisėjo diktuojamo prašymo turinio, yra neįtikinantis. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko apelianto prašymą dėl administratoriaus pakeitimo nenagrinėtą.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad apelianto argumentai yra grindžiami ir šioje byloje priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, kuria, be kito, nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas turėtų nagrinėti klausimus dėl administratoriaus pakeitimo ir bankroto pripažinimo tyčiniu (T. 3, b. l. 249-253). Minėta, kreditorių komitetas atidėjo klausimo dėl administratoriaus tinkamumo sprendimą iki iš kompetentingų institucijų bus gauti reikalingi dokumentai, susiję su bankrutavusios įmonės ūkinės komercinės veiklos patikrinimu. Nesant tokių duomenų, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat neturi galimybės spręsti dėl bankroto administratoriaus pakeitimo. Dėl šios priežasties atmestinas apelianto prašymas dėl įpareigojimo įvykdyti minėtą apeliacinės instancijos nutartį.

Apeliantas taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai atidėjo klausimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu svarstymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nutartis (šiuo atveju žodinė, priimta teismo posėdžio metu; T. 4, b. l. 148), kuria atidėtas teismo posėdis dėl aptariamo klausimo, nėra skundžiama atskiruoju skundu (CPK 156 straipsnis, 290 straipsnio 2-3 dalys, 334 straipsnio 1, 3 dalys). Kita vertus, tyčinį bankroto apeliantas sieja su nusikalstamomis veikomis, todėl teismas pagrįstai atidėjo šio klausimą svarstymą iki bus gauti ikiteisminio tyrimo duomenys. Be to, atidėti teismo posėdį aptariamu pagrindu prašė pats apeliantas (T. 4, b. l. 145).

Atskirajame skunde taip pat prašoma pripažinti įmonės bankroto tyčiniu bei apie šį faktą pranešti teisėsaugos institucijoms, tačiau, minėta, šio klausimo svarstymas pirmosios instancijos teismo yra atidėtas, dėl jo nepriimta jokia nutartis, todėl apeliacinis procesas šioje dalyje nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 334, 338 straipsniai).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinį procesą dėl UAB „TELKTIS“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir įpareigojimo apie šį faktą informuoti teisėsaugos institucijas nutraukti.

Teisėjai Artūras Driukas Gintaras Pečiulis Vigintas Višinskis