Telšių apylinkės teismo įsakymas

Baudžiamosios bylos Nr. e1-391-344/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-0572-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.9.82.12.1.3; 2.1.16.1.9.; 2.12.1.4. (S)

2022 m. liepos 7 d.

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Arošienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

K. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 163 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

K. Š. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2021 m. spalio 29 d., būdamas atsakingas už savo nepilnamečių bei mažamečių vaikų A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir F. Š., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjimą ir vystymąsi, privalėdamas rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdamas vaikams sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdamas užtikrinti vaikų teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. priimtame Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, tai yra sudaryti tinkamas sąlygas vaikams gyventi ir augti, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jų protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo savo kaip tėvo teisėmis ir pareigomis tyčia sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždydamas savo vaikus: liepdamas klūpėti po 2-3 val. prie karšto pečiaus, ne pagal oro sąlygas aprengdamas ir liepdamas stovėti lauke, prasižengus – liepdamas miegoti ne pagal tam tinkamą laiką, neformavo savarankiškumo įgūdžių, neužtikrino vaikų intelektualinių poreikių ir tinkamo auklėjimo – neturint tam tikrų žinių ir įgūdžių liepdamas kurti kompiuterines – informacines programas, o kitiems vaikams liepdamas stovėti ir saugoti šių programų kūrimą, liepdamas būti kareiviais ir vykdyti jo paliepimus, neužtikrino emocinių poreikių, demonstruojant emocinį šaltumą, vaikams užmigus įjungus garsiai muziką, savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu, tiksli data ir laikas nenustatyti, panaudodamas fizinį smurtą savo vaikų, o būtent: spirdamas vieną sykį A. Š. į šoną, suduodamas vieną smūgį ranka pastarajam į galvos sritį, kumščiu – į galvos ir peties sritį bei suimdamas jam už kaklo ir jį spausdamas; K. Š. – delnu suduodamas vieną smūgį per skruostą ir galvą, K. Š. – vieną kartą spirdamas į kairįjį šoną, F. Š. suduodamas kumščiu į pilvo sritį, o S. Š. – į pilvo ir kaktos sritis, taip sukeldamas savo šeimos nariams A. Š., K. Š., K. Š., F. Š. ir S. Š. fizinį skausmą, tokiu būdu fiziškai ir psichiškai gniuždė savo vaikus.

Apklaustas kaip įtariamasis, kaltinamasis K. Š. kaltu prisipažino, tačiau papildomos apklausos metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad galbūt „perlenkė lazdą“ siekdamas vaikus išauklėti dorais piliečiais ir pripažino, jog ne visada tinkamai elgdavosi su savo vaikais. Kaltinamojo teigimu, smurtinius veiksmus vaikų atžvilgiu atlikdavo tik auklėjimo sumetimais, jei ir smurtaudavo prieš juos, tai tik dėl jų blogo, netinkamo elgesio. Jis nenorėjo, kad vaikai užaugtų tinginiai, jog nemokėtų ar nenorėtų nieko dirbti, jam nepatiko, jog vaikai pastoviai norėdavo laiką leisti prie išmaniųjų įrenginių – mobiliojo ryšio telefonų, kompiuterių. Sutiko, kad kartais jo pastangos buvo per griežtos ir netinkamos vaikams. Jei ir atlikdavo kokius smurtinius veiksmus, tai jie nebūdavo tokie, jog vaikai atsidurdavo ligoninėje ar su smurto žymėmis. Savo noru baigė „Pozityvios tėvystės“ kursus, kas leido šiai dienai suprasti ir suvokti, jog su vaikais reikėjo elgtis kitaip, jog tam tikri veiksmai vaikų atžvilgiu buvo netinkami, neteisėti ir nusikalstami. Vaikus jis myli, nori jiems geriausio, žmonai ir vaikams išėjus iš namų, suvokė, kad kad kažkas vyksta ne taip, padarė išvadas, savanoriškai baigti tėvystės kursai buvo labai naudingi. Dėl padarytos veikos gailisi (1 t., b. l. 134-137, 143-146).

II. Įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo K. Š. visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje, įrodo ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Liudytoja S. Š. parodė, kad konkretizuoti savo vyro K. Š. nusikalstamų veikų vaikų atžvilgiu negali, nes tik dabar sužinojo, jog vyras prieš vaikus naudodavo smurtą ir tai jis darydavo, kai jos nebūdavo namuose. Liudytojos teigimu, K. Š. nesielgė kaip tikras tėvas, tai tiek jai, tiek ir vaikams buvo aišku, nes vyras namuose buvo despotas, t. y. vaikus „lygino“ su kareiviais, namuose tvarka turėdavo būt kaip kareivinėse. Jo pamokslavimas ir vaikų auklėjimas kartais prasilenkdavo su logika. Jo reikalavimai vaikų atžvilgiu būdavo nerealūs, pavyzdžiui, sūnui K. užsiminus, jog užaugęs norėtų tapti informacinių technologijų specialistu, jis nupirko kažkokį mokslinį žurnalą, susijusį su informacinėmis technologijomis, iškart liepė vaikui kurti specialias programas, kurti žaidimus, kas nėra penkiolikmečio jėgoms, nes jis dar neturėjo tokių įgūdžių ir žinių. Jei koks vaikas pasielgdavo netinkamai, išdykaudavo ar nepasiruošdavo mokyklai, tėvas iš jo atimdavo telefoną, o vaikas metus laiko turėdavo įrodinėti, jog elgiasi gerai ir yra vertas, jog jam būtų grąžintas telefonas. Vyro bausmės vaikams būdavo neadekvačios vaikų prasižengimui, todėl savo tėvo vaikai šalindavosi, stengdavosi kuo mažiau su juo kontaktuoti. Kai tėvas būdavo namuose, vaikai tapdavo uždaresni, nueidavo kiekvienas į savo kambarį ir iš jo neišleisdavo. Vaikai visiškai kitokie būdavo, kai tėvo nebūdavo namuose – atviresni, linksmesni, bendraujantys ir pan. Kartą grįžusi namo iš kaimynės, lauke ji pamatė stovinčias nusiverkusias dukras F. ir S. Mergaitės lauke buvo su maikutėmis, o jau buvo pakankamai šalta. Tą kartą F. paaiškino, jog tėvas jai vieną kartą stipriai kumščiu sudavė į pilvą, jog jai skaudėjo. A. F. pilvuką, jokių sužalojimų nematė. K. tuo metu gulėjo susirietęs lovoje ir nieko nesakė. Po to, kitą dieną F. pasakė, jog tėtis kumščiu sudavė į pilvą ne tik jai, bet ir K., ir S. Tai patvirtino ir pats K. bei S. Vaikai taip pat papasakojo, jog jai išėjus pas prižiūrimą kaimynę, tėvas supyko ant vyresnių vaikų, kurie nieko kito nedaro, kaip tik yra „įkišę nosis“ į kompiuterius ar telefonus. Tuomet tėvas pradėjo mažesniuosius, t. y. K., S. ir F. mokinti kaip gyventi. Jiems sakė, kad jie turi būti stiprūs visoms pasaulio negandoms, tvirti kaip kareiviai. Išgirdę tokius žodžius, vaikai nusijuokė ir tada tėvas supyko ant vaikų ir visiems trims kumščiu sudavė į pilvą, o mergaitėms tam, kad jos nebūtų silpnos ir formuoti jų tvirtą būdą, liepė eiti į lauką ir ten taip grūdintis. K. pasakė, jog po tėvo suduoto smūgio į pilvą jis susigūžė ir atsigulė į lovą. S. taip pat patvirtino, jog tėtis jai sudavė kumščiu į pilvą ir jai tuo metu skaudėjo. Po tokių įvykių jai paklausus, kodėl jis muša vaikus, kodėl jiems sudavė į pilvą, jis atsakė (paklausė), kad jei ji neauklėja vaikų, tai kas turi juos auklėti. Tokius smūgių sudavimus tėvas traktuoja kaip vaikų auklėjimą ir nemano, jog padarė kažką negero. A. jai pasakė, jog 2021 m. spalio mėnesį (konkrečios datos nurodyti negali), jai nebūnant namuose, tėvas, sužinojęs apie kažkokį nederamą incidentą mokykloje, užsipuolė jį, čiupo už kaklo ir spausdamas smaugė. Ar vyras yra panaudojęs fizinį smurtą prieš K. ir K., nežino. Šiuo metu su vaikais yra išsikrausčiusi iš namų ir su kaltinamuoju kartu nebegyvena. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 8-11).

Liudytoja A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvendama ne su tėčiu jaučiasi labai gerai, stengiasi su juo kuo mažiau bendrauti. Jos teigimu, kol mama gyveno su tėčiu, kai šis vartojo alkoholinius gėrimus, visi vaikai patirdavo jo fizinį smurtą. Tėvas alkoholį nustojo vartoti gimus S. Būdamas neblaivus, tėvas mušdavo, taikydavo fizines bausmes už kokį netinkamą elgesį ar prasižengimą. Jis smurtavo ne tik prieš vaikus, bet ir prieš mamą, pykdavo, kad vaikai sėdi prie telefonų ar kompiuterio, norėdavo, jog visada tik dirbtų, tvarkytų namus. Jei kas jam nepatikdavo, prasidėdavo priekaištai, pykčiai, kurie baigdavosi smurtu. Kai tėčio nebūdavo namuose, visi jausdavosi geriau ir laisviau. 2020 m. vasarą tėtis vėl pradėjo išgėrinėti, dėl ko jo buvimas namuose visiems keldavo dar didesnę baimę ir įtampą. Tai, kad tėtis sudavė į pilvą F., S. ir lygtai K., pasakė pati F. Tėtis dažniausiai be jokio pagrindo, jei kas jam nepatikdavo trenkdavo, t. y. suduodavo smūgį rankomis kažkur per sprandą. Dėl smūgių sudavimo vaikai verkdavo, nes jiems skaudėdavo. Šiuo metu gyvena gerai, nebejaučia jokios baimės grįžti į namus. Bendrauti ar susitikti su tėvu ji kol kas nenori (1 t., b. l. 177-181).

Liudytojas K. Š. parodė, kad tėvas reikalaudavo per daug, reikalaudavo neįmanomų dalykų, o būdamas neblaivus, reikalaudavo nelogiškų dalykų, šnekėdavo jiems visokias nesąmones. Kartą kai jis užsiminė tėčiui, kad užaugęs norėtų būti informacinių technologijų specialistu, tėvas pradėjo spausti jį, liepdamas daryti ir kurti visokias programas, nors jam dar visa tai buvo nežinoma ir „neįkandama“, jis nebuvo tiek pažengęs, jog galėtų kurti programas. Dėl tokio perdėto spaudimo jis nebenori būti informatiku ir apie jokias programas, jų kūrimą nenori nei pagalvoti. Kažkada būnant namuose, A. žaidė kompiuteriu ir kažkuris iš mažesnių brolių jam sutrukdė, todėl A. nusikeikė. Išgirdęs tėvas, atėjo prie A. iš už nugaros, suėmė rankomis A. už sprando ir jį spaudė. Po to delnu vieną kartą sudavė A. per veidą, sakydamas „dar čia pasikeiksi“. A. po šių tėvo veiksmų verkė. Po kurio laiko, tikslios datos nepamena, tėvas tada buvo neblaivus, būnant namuose, jam ir A. vėl liepė kurti kompiuterines programas, sakė, jog jie turi tai daryti, nes tapę specialistais ir profesionalais ateityje užsidirbs milijonus. Jam kažką paaiškinti yra neįmanoma, jei jis „įsikalė“ į galvą, jo nuomonės nėra galimybės pakeisti. Tuo metu kambaryje buvo S. ir F. Tėvas be jokios priežasties priėjo prie seserų ir joms abiem sudavė kumščiu po vieną smūgį į pilvą. Mergaitės pradėjo verkti. Tėvas tada joms pasakė, jog jos turi būti karės, taip užsigrūdins ir saugos juos, informatikos specialistus, nuo pavojų (1 t., b. l. 182-185).

Nukentėjusioji F. Š. parodė, jog kai jos tėtis išgeria šampano, nori vaikus padaryti kareiviais ir muša. Tėtis jai yra trenkęs į „saulutę“ ir jai labai skaudėjo, ji verkė. Tada tėvas ją ir sesė S. išvedė į lauką be striukių, jos abi labai sušalo. Po mušimo jai ant pilvo liko raudona žymė, mama dėjo ledą (2 t., b. l. 16-17).

Nukentėjusioji S. Š. parodė, kad tėtis juos muša, jai yra sudavęs į veidą, F. į „saulutę“. Po smūgio F. labai verkė. Tėtis ją ir sesę išvarė į lauką be striukių. Lauke jau buvo tamsu, matėsi žvaigždės, buvo šalta. Taip ją ir sesę tėtis vertė kareivėmis (2 t., b. l. 10-12).

Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad girtas tėtis mušė F., sudavė jai kumščiu į pilvą. Mergaitė verkė. Kartą, prisidirbus jo klasiokui, tėtis trenkė jam, į galvą ir petį, suėmęs už kaklo smaugė, jam skaudėjo (2 t., b. l. 13-15).

Nukentėjusysis K. Š. parodė, kad tėtis jį yra mušęs daugiau nei vieną kartą. Kartą K. su A. „hakino“, o jis su K. turėjo būti kareiviais. Tą kartą tėtis jam įspyrė, jis jautė skausmą (2 t., b. l. 18-19).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugo skyriaus pranešime adresuotame Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariatui pranešta apie galimo fizinio ir psichologinio smurto panaudojimo faktus prieš nepilnamečius A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), F. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir jų mamą S. Š. (1 t., b. l. 3-7).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir vertinimas

Pagal BK 163 straipsnį atsako tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia.

Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl K. Š. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje. Kaltinamojo kaltė įrodyta tiek paties prisipažinimu, tiek nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga.

IV. Bausmės skyrimas

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis K. Š. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 163 straipsnyje padarymu. Už šio nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkių metų.

Kaltinamojo K. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Individualizuodamas bausmę kaltinamajam K. Š., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinę, baigtinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskiriant įstatymo numatytą ir prokurorės siūlomą BK 163 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, nustatant kiek didesnį, nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus bausmės terminas. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, kaltinamajam K. Š. vietoj intensyvios priežiūros skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Įvertinus tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kaltinamajam K. Š. paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos (BK 1239 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

K. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje ir nubausti laisvės apribojimu be intensyvios priežiūros 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

BK 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamajam K. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam K. Š., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo jo įteikimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.