- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-18
- Bylos Nr.
- 2A-960/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „JK Grupė“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Geležinkelių statyba ir konsultacijos“
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „JK Grupė“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Geležinkelių statyba ir konsultacijos“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-777-565/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „JK Grupė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Geležinkelių statyba ir konsultacijos“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarties įvykdymo užtikrinimo sumos priteisimo. Trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „JK Grupė“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Geležinkelių statyba ir konsultacijos“, kurį patikslinęs, prašė pripažinti, kad atsakovo vienašališkas 2007 m. spalio 4 d. subrangos sutarties Nr.457/3 nutraukimas yra negaliojantis, kad 2007 m. spalio 4 d. subrangos sutartis Nr. 457/3 yra nenutraukta ir galiojanti, priteisti iš atsakovo 604 000 Lt subrangos sutarties įvykdymo užtikrinimo sumą, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2007 m. spalio 4 d. ieškovas ir atsakovas sudarė subrangos sutartį Nr. 457/3, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti darbus, numatytus subrangos sutartyje, įsigyti pagrindines medžiagas, reikalingas šiems darbams atlikti, taip pat pateikti ieškovui 604 000 Lt dydžio subrangos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją. Ieškovo teigimu, atsakovas pažeidė subrangos sutartį, nes nepratęsė subrangos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijos.
Paaiškino, kad ieškovas kartu su jungtinės veiklos partneriais laimėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ skelbtą viešąjį pirkimą „Stočių kelių ilginimas IX koridoriuje (Kyviškės, Kaišiadorys, Gaižiūnai, Radviliškis, Palemonas, Vilkaviškis, Kybartai, Vievis, Jonava, Kazlų rūda)“ ir 2007 m. rugsėjo 14 d. su AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudarė rangos sutartį Nr. 2005/LT/16/S/PT/002-D02/SP-457 „Stočių kelių ilginimas IX koridoriuje (Kyviškės, Kaišiadorys, Gaižiūnai, Radviliškis, Palemonas, Vilkaviškis, Kybartai, Vievis, Jonava, Kazlų rūda)“. Rangos sutartis suteikė teisę rangovui, t. y. ieškovui ir jo partneriams, ne daugiau kaip 30 procentų rangos sutartyje numatytų darbų atlikimui pasitelkti subrangovus. Todėl ieškovas sudarė su atsakovu subrangos sutartį. Kadangi subrangos sutartis buvo sudaryta daliai rangos sutartyje numatytų darbų atlikti, subrangos sutartyje yra įtvirtinta, kad ši sutartis yra vykdoma pagal rangos sutarties sąlygas ir terminus, o klausimai, nesureguliuoti subrangos sutartimi, yra reguliuojami rangos sutarties nuostatomis. Subrangos sutartimi atsakovas taip pat įsipareigojo pateikti subrangos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją 604 000 Lt sumai. Anot ieškovo, šis reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su rangos sutartimi, pagal kurią ieškovas ir jo partneriai privalo pateikti AB „Lietuvos geležinkeliai“ rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją – banko garantiją arba piniginį užstatą į užsakovo sąskaitą. Ieškovo vertinimu, subrangos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijai keliami tokie patys reikalavimai, kaip ir rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijai.
Nurodė, kad pagal rangos sutartį darbai turėjo būti atlikti per 14 mėnesių nuo darbų pradžios, darbų pradžios datą nurodė inžinierius – AB „Lietuvos geležinkeliai“ paskirtas asmuo. Taigi, tiek rangos, tiek subrangos sutarčių įvykdymo užtikrinimo garantijos turėjo galioti nuo 2007 m. lapkričio 22 d., kai buvo pradėti vykdyti darbai, ir turėjo galioti 14 mėnesių nuo darbų pradžios datos. Subrangos sutarties įvykdymui užtikrinti 2007 m. spalio 8 d. buvo sudarytas trišalis ieškovo, atsakovo ir AB SEB banko susitarimas Nr.1, kuriame nustatyta, kad susitarimas įsigalioja pasirašymo dieną ir galioja iki visiško ieškovo ir atsakovo įsipareigojimų pagal susitarimą įvykdymo, tačiau ne trumpiau, nei baigiasi banko įsipareigojimai pagal partneriams išduotą garantiją Nr. IG53514072858. Garantija Nr. IG53514072858 galiojo iki 2009 m. vasario 28 d., todėl 2007 m. spalio 8 d. trišalis susitarimas Nr.1 taip pat galiojo iki 2009 m. vasario 28 d.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ sutarties darbų baigimo laiką pratęsė iki 2009 m. birželio 30 d. Kadangi subrangos sutarties vykdymui yra taikomos rangos sutarties sąlygos, tai rangos sutarties darbų laiko pratęsimas taip pat yra taikomas ir atsakovui. Subrangos sutartimi atsakovas įsipareigojo darbus atlikti rangos sutartyje nustatytais terminais, taip pat užtikrinti, kad sutarties įvykdymo užtikrinimo garantija galiotų tol, kol bus baigti visi darbai ir ištaisyti defektai. Ieškovas 2009 m. vasario 25 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas pratęsti 2007 m. spalio 8 d. trišalio susitarimo Nr. 1 galiojimo terminą iki 2009 m. liepos 31 d., tačiau atsakovas susitarimo galiojimo termino nepratęsė, pareikalavo, kad ieškovas pakeistų atsiskaitymo už atliktus darbus pagal subrangos sutartį tvarką, o 2009 m. balandžio 14 d. pranešimu Nr. 09-60/S nuo 2009 m. gegužės 22 d. nepagrįstai vienašališkai nutraukė subrangos sutartį.
Šalies argumentai
Ieškovas paaiškino, kad rangos sutartyje yra įtvirtintos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijos nepratęsimo pasekmės, kurios taikomos ir nepateikus subrangos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijos. Todėl, anot jo, rangovui nepratęsus sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijos galiojimo yra taikoma bauda – užsakovas turi teisę pareikalauti visos sutarties įvykdymo užtikrinimo sumos (Rangos sutarties konkrečių sąlygų 4.2 p. 5 d. a) papunktis). Taigi, atsakovas, vienašališkai atsisakydamas įvykdyti subrangos sutartyje įtvirtintą prievolę pateikti galiojančią sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją, pažeidė subrangos sutarties 4 straipsnio 5 punktą, 7 straipsnį, rangos sutarties konkrečių sąlygų 4.2 punktą bei CK 6.38 straipsnio 1 dalį, 6.59 straipsnį, 6.200 straipsnio 1 dalį, 6.206 straipsnio nuostatas, todėl yra pagrindas tenkinti reikalavimą priteisti ieškovui iš atsakovo visą subrangos sutarties įvykdymo užtikrinimo sumą – 604 000 Lt.
Taip pat ieškinyje nurodė, kad atsakovas 2009 m. balandžio 14 d. pranešimu Nr. 09-60/S „Dėl vienašalio sutarties nutraukimo“ informavo ieškovą apie vienašalį subrangos sutarties nutraukimą nuo 2009 m. gegužės 22 d. bei pareikalavo iš ieškovo sumokėti 158 191,97 Lt dydžio įsiskolinimą. Ieškovas 2009 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 09-04/137 informavo atsakovą, kad su vienašališku subrangos sutarties nutraukimu jis nesutinka. Anot ieškovo, atsakovas nepagrįstai vienašališkai nutraukė subrangos sutartį pagal CK 6.217 straipsnį, nes ieškovas jokių subrangos sutarties nuostatų nepažeidė ir jokio esminio pažeidimo nepadarė. Ieškovas įvykdė visas priešpriešines pareigas, sudarė sąlygas atsakovui vykdyti subrangos sutartį, gavo visus reikalingus leidimus, tuo tarpu atsakovas pažeidė subrangos sutarties sąlygas. Pažymėjo, kad subrangos sutartyje nėra įtvirtinti sutarties vienašališko nutraukimo pagrindai. Tokiu atveju, kai subrangos sutartis nereglamentuoja tam tikrų klausimų, sutarties šalys privalo, vadovautis rangos sutarties nuostatomis. Tuo tarpu rangos sutartyje yra įtvirtinta, kada rangovas turi teisę nutraukti sutartį, tačiau nei vienas iš rangos sutartyje įtvirtintų rangos sutarties nutraukimo atvejų neegzistuoja ir nesudaro pagrindo nutraukti sutartį. Taigi, nesant 6.217 straipsnyje įtvirtintų ir subrangos sutartyje numatytų sutarties nutraukimo pagrindų, atsakovas negalėjo vienašališkai nutraukti subrangos sutartį (CK 6.218 str. 1 d.).
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šios sumos ieškovas neprašo priteisti ieškovo nuosavybėn, o prašo priteisti šią sumą kaip piniginį užstatą, iš kurio ieškovas vėliau galėtų atskaityti nuostolius, patirtus atsakovui netinkamai vykdant prievoles pagal subrangos sutartį. Ieškovo atstovė taip pat paaiškino, kad reikalavimą pripažinti neteisėtu atsakovo vienašališką subrangos sutarties nutraukimą nuo 2009 m. gegužės 22 d. ieškovas pareiškė, atsakydamas į atsakovo argumentą, kad subrangos sutartis yra nutraukta, todėl nebėra pagrindo reikalauti vykdyti subrangos sutartyje numatytą įsipareigojimą pateikti subrangos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo UAB „JK Grupė“ atsakovui UAB „Geležinkelių statyba ir konsultacijos“ 9680 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei - 27 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad atsakydamas į atsakovo 2009 m. kovo 9 d. raštą, ieškovas 2009 m. kovo 24 d. raštu Nr. 09-03/95 nurodė atsakovui iki 2009 m. balandžio 6 d. palikti statybvietę, pateikti notariškai patvirtintą deklaraciją apie visus pagal subrangos sutartį atliktus darbus, taip pat pateikti visus subrangos ir rangos sutartyse numatytus dokumentus, susijusius su atliktais darbais. Atsakovas nurodytus reikalavimus įvykdė. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad atsakovo atstovas teismo posėdyje teigė, jog 2009 m. balandžio 14 d. atsakovo pranešimas Nr. 09-60/S dėl vienašalio sutarties nutraukimo nelaikytinas savarankišku subrangos sutarties nutraukimu, nes šiuo pranešimu atsakovas tik siekė aiškiai įforminti jau anksčiau įvykusį subrangos sutarties nutraukimą, padarė išvadą, jog subrangos sutartis buvo nutraukta ieškovo 2009 m. kovo 24 d. raštu Nr. 09-03/95 nuo 2009 m. balandžio 6 d., ir atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti, kad atsakovo vienašališkas 2007 m. spalio 4 d. subrangos sutarties Nr. 457/3 nutraukimas yra negaliojantis ir kad 2007 m. spalio 4 d. subrangos sutartis Nr. 457/3 yra nenutraukta ir galiojanti. Teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad subrangos sutartis yra galiojanti, nes nebėra subrangos sutarties objekto – visi darbai pagal subrangos sutartį yra atlikti atsakovo ir trečiųjų asmenų, šiuos darbus AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra priėmusi.
Teismas, pripažinęs, kad subrangos sutartis buvo nutraukta ieškovo 2009 m. kovo 24 d. raštu Nr. 09-03/95 nuo 2009 m. balandžio 6 d., aplinkybių dėl netinkamo prievolių pagal subrangos sutartį vykdymo, nurodytų 2009 m. balandžio 14 d. pranešime dėl vienašalio sutarties nutraukimo Nr. 09-06/S, nusprendė nenagrinėti. Teismo vertinimu, šios aplinkybės būtų svarbios, sprendžiant nuostolių dėl netinkamo subrangos sutarties vykdymo atlyginimo klausimą, tačiau šioje byloje neprašoma atlyginti nuostolius, susijusius su netinkamu subrangos sutarties vykdymu. Pažymėjo, kad 604 000 Lt sumos ieškovas nesieja su patirtais nuostoliais, ieškinyje nenurodo ir neįrodinėja patirtų nuostolių dydžio, o prašo priteisti šią sumą kaip piniginį užstatą, iš kurio ieškovas vėliau galėtų atskaityti nuostolius, patirtus atsakovui netinkamai vykdant prievoles pagal subrangos sutartį.
Teismas, atsižvelgęs į CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatą, taip pat į tai, kad subrangos sutartis buvo nutraukta ieškovo 2009 m. kovo 24 d. raštu Nr. 09-03/95 nuo 2009 m. balandžio 6 d., sprendė, jog nebėra pagrindo reikalauti, kad atsakovas vykdytų subrangos sutarties 7 straipsnyje numatytą prievolę pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją. Anot teismo, šiuo atveju ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas atlygintų nuostolius, kuriuos ieškovas patyrė dėl netinkamo prievolių pagal subrangos sutartį vykdymo (CK 6.221 str. 2 d.).
Teismo vertinimu, rangos sutarties konkrečių sąlygų 4.2. punkto nuostata negali būti laikoma susitarimu dėl netesybų, nepateikus rangos sutarties atlikimo užtikrinimo, o yra užsakovo teisė pareikalauti 4.2. punkte numatytos kitos atlikimo užtikrinimo formos – piniginio užstato į užsakovo sąskaitą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovas UAB „JK Grupė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat prašo iš atsakovo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Išvadą, kad subrangos sutartį nutraukė ne atsakovas, o ieškovas, pirmosios instancijos teismas padarė, pasiremdamas vien tik šališkais atsakovo atstovo paaiškinimais. Anot apelianto, šie paaiškinimai prieštarauja visiems kitiems byloje surinktiems įrodymams (ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytai pozicijai).Nei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu vienašalio subrangos sutarties nutraukimo ieškovas nepripažino, toks subrangos sutarties nutraukimas yra negalimas ir prieštarauja rangos sutartyje nustatytai sutarties nutraukimo tvarkai. Apeliantas jokių derybų su atsakovu dėl subrangos sutarties nutraukimo neketino pradėti. Atsakovo 2009 m. balandžio 14 d. pranešimą Nr. 09-60/S dėl vienašalio sutarties nutraukimo teismas nepagrįstai vertino kaip subrangos sutarties nutraukimo, kurį atliko ieškovas, „įforminimą“. Jau pats atsakovo 2009 m. balandžio 14 d. pranešimo Nr. 09-60/S pavadinimas „Dėl vienašalio sutarties nutraukimo“ įrodo, kad subrangos sutartį nutraukė būtent atsakovas ir būtent vienašališkai, ir tai patvirtina šio pranešimo turinys, kuriame papunkčiui išdėstyti visi esminiai neva ieškovo padaryti subrangos sutarties pažeidimai. Atsakovo paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad subrangos sutartį nutraukė ieškovas, o atsakovas tą nutraukimą įformino, neatitinka kitų įrodymų, tuo labiau, kad ieškovas neatliko veiksmų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ieškovas norėjo nutraukti sutartį su atsakovu.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatinėjo rangos sutarties sąlygų privalomumo subrangos sutarčiai, taip pat neišaiškino, kokiais pagrindais ir tvarka subrangos sutartis turi būti vykdoma, bei kokiais pagrindais ir tvarka ji gali būti nutraukta. Anot apelianto, Civilinio kodekso normos, reguliuojančios rangos santykius, kai jie finansuojami iš savivaldybės biudžeto, taikomos tuo atveju, kai specialus įstatymas jų nereglamentuoja. Toks specialus įstatymas yra Viešųjų pirkimų įstatymas. Nagrinėjamu atveju subrangos sutartis buvo sudaryta konkurso būdu sudarytos rangos sutarties vykdymui, subrangos sutartyje šalys aiškiai susitarė, kad subrangos sutarčiai yra taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir rangos sutarčiai. Dėl šių priežasčių subrangos sutartis galėjo būti nutraukta tik rangos sutartyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Tačiau atsakovas subrangos sutartį nutraukė civiliniame kodekse nustatytais pagrindais ir tvarka, todėl toks subrangos sutarties nutraukimas pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu. Tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės netyrė, todėl pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktus.Nepagrįsta išvada, kad nagrinėjamu atveju nebūtų pagrindo pripažinti subrangos sutartį galiojančia, nes nebėra subrangos sutarties objekto. Tokiu būdu neteisėtai nutraukusi šalis nepagrįstai atleidžiama nuo sutartimi nustatytų prievolių įvykdymo. Apeliantas pažymi, kad jis į teismą kreipėsi tuo metu, kai subrangos sutartimi nustatyti darbai dar nebuvo įvykdyti. Be to, sutarties objekto nebėra būtent dėl atsakovo, kuris atsisakė vykdyti subrangos sutartį ir ją neteisėtai vienašališkai nutraukė, kaltės, todėl šios neteisėtos aplinkybės negali atleisti atsakovo nuo sutartimi nustatytų prievolių įvykdymo. Dėl šių priežasčių teismo priimtas sprendimas neatitinka CPK 263 straipsnyje keliamų reikalavimų.Teismas atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 604 000 Lt dydžio sutarties įvykdymo užtikrinimo sumą, nes subrangos sutartį vienašališkai nutraukė būtent atsakovas, o ne ieškovas. Ieškovas atliko visus būtinus veiksmus, kad atsakovas galėtų tinkamai įvykdyti prievolę pratęsti sutarties įvykdymo užtikrinimą, tačiau atsakovas sutarties įvykdymo užtikrinimo nepratęsė. Be to, ieškovas su vienašaliu subrangos sutarties nutraukimu niekada nesutiko. Todėl atsakovui nepratęsus sutarties atlikimo užtikrinimo galiojimo, ieškovas turi teisę pareikalauti visos sutarties atlikimo užtikrinimo sumos. Bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas šių ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, patvirtinančių ieškovo teisę į reikalaujamą priteisti atlikimo užtikrinimo sumą, nepagrįstai nevertino ir tokiu būdu pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą.Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. vasario 6 d. protokoline nutartimi ieškovo prašymu į bylą trečiuoju asmeniu įtraukė AB „Lietuvos geležinkeliai“, tačiau nei sprendimo įžanginėje, nei kitose dalyse trečiasis asmuo nėra nurodytas.Įstatymas nustato, kad ne tik šalys, bet ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 str.). Tačiau nagrinėjamoje byloje jokie trečiojo asmens paaiškinimai ar įrodymai nebuvo pateikti. Dėl šių priežasčių ieškovas pats prašė teismo išreikalauti iš trečiojo asmens audito ataskaitas, kurios galėjo padėti paneigti atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus teiginius, kad vykdant rangos sutartį buvo nesilaikoma rangos sutarties nuostatų, kad mokėjimai buvo atlikti nesilaikant rangos sutartyje nustatytos tvarkos, kad vykdant darbus buvo nesilaikoma rangos sutartyje nustatytų terminų ir pan. Tačiau teismas šį prašymą tenkinti atsisakė, posėdžio metu nurodydamas, kad rangos sutarties teisėtumo klausimą išspręs pats. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovui 9680 Lt išlaidų už advokato pagalbą, nes dalį 2010 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. MG275 nurodytos sumos už atsakovui advokato suteiktas paslaugas apmokėjo ne atsakovas, bet fizinis asmuo (4000 Lt), o likusią dalį ir 2010 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. MG274 sumokėjo užsienio bendrovė DC PROJEKTS PBB SIA. Todėl tokie atsakovo pateikti dokumentai neįrodo, kad bylinėjimosi išlaidas patyrė ir apmokėjo byloje dalyvaujanti šalis, t. y. atsakovas. Be to, apelianto nuomone, atsakovo prašomų priteisti išlaidų dydis neatitinka įstatymų reikalavimų. Anot jo, atsakovo maksimalios išlaidos už advokato paslaugas šioje byloje turėtų sudaryti 3560 Lt.
*p
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Geležinkelių statyba ir konsultacijos“ apeliaciniu skundu prašo: pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimo motyvuojamąją dalį ir išdėstyti (papildyti) sprendimą tokiu sakiniu: „Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad subrangos sutartis buvo nutraukta abiejų šalių susitarimu, kurį patvirtina ieškovo 2009 m. kovo 24 d. raštas Nr. 09-03/95, nuo 2009 m. balandžio 6 d.“; likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad sprendimą atmesti ieškovo reikalavimą (pripažinti, kad atsakovo vienašalis subrangos sutarties nutraukimas yra negaliojantis, o subrangos sutartis yra nenutraukta ir galiojanti) pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad subrangos sutartis buvo nutraukta (t. y. pasibaigė) paties ieškovo 2009 m. kovo 24 d. raštu Nr. 09-03/95 dar iki ginčijamo atsakovo 2009 m. balandžio 14 d. pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimo atsiradimo. Anot atsakovo, iš šio teismo motyvo lieka neaišku, ar sutartis buvo nutraukta ieškovo vienašališkai, ar kaip pritarimas (akceptas) atsakovo raštiškam siūlymui ją nutraukti. Tuo tarpu teismo nustatyto sutarties nutraukimo konkretaus pagrindo identifikavimas turi esminę reikšmę tolesnių šalių tarpusavio teisinių santykių apibrėžtumui, potencialių pretenzijų ir galimų naujų civilinių bylų ateityje atsiradimui. Atsakovo nuomone, teismas privalėjo aiškiai įvardyti sutarties pasibaigimo pagrindą (vienašalis nutraukimas ar abipusiu šalių susitarimu). Anot jo, pirmosios instancijos teismas subrangos sutarties nutraukimą iš esmės pripažino įvykusiu abiejų sutarties šalių valia (susitarimu), ieškovui 2009 m. kovo 24 d. raštu Nr. 09-03/95 priimant atsakovo pasiūlymą dėl sutarties užbaigimo (nutraukimo) prieš terminą, išdėstytą atsakovo 2009 m. vasario 12 d. ir 2009 m. kovo 9 d. raštuose. Dėl šios priežasties teismo sprendimo motyvuojamoji dalis turi būti patikslinta, įtraukiant nuostatą, kad subrangos sutartis buvo nutraukta abiejų šalių susitarimu, kurį patvirtina ieškovo 2009 m. kovo 24 d. raštas Nr. 09-03/95, nuo 2009 m. balandžio 6 d.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Geležinkelių statyba ir konsultacijos“ prašo patenkinti jo apeliacinį skundą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl subrangos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, nes pats ieškovas savo 2009 m. kovo 24 d. raštu buvo išreiškęs aiškią ir neabejotiną valią dėl subrangos sutarties užbaigimo prieš terminą. Ieškovo paaiškinimai, jog jis neketino nutraukti ir nenutraukė subrangos sutarties, neatitinka jo elgesį ir valią atspindinčių rašytinių įrodymų. Nėra pagrindo sutikti su ieškovu, jog subrangos sutartis turėjo būti nutraukta rangos sutartyje, o ne CK, numatytais pagrindais ir tvarka. Subrangos sutartis pati suteikė šalims teisę joje neapibrėžtais klausimais vadovautis ir CK nuostatomis. Rangos sutartis galėjo būti taikoma šalių subrangos sutartyje neapibrėžtiems subrangos santykiams. Be to, atsakovas nėra rangos sutarties šalis, todėl ši sutartis jo atžvilgiu nutraukiant subrangos sutartį negali būti taikoma. Subrangos sutarties pripažinimas galiojančia prieštarautų įstatymui, nes nebėra subrangos sutarties objekto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti ieškovui iš atsakovo 604 000 Lt, nes subrangos sutartį nutraukus paties ieškovo valia, visos šalių prievolės pasibaigė (įskaitant ir prievoles dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių pateikimo)(CK 6.221 str.). Tai, kad teismas sprendime nenurodė trečiuoju asmeniu AB „Lietuvos geležinkeliai“, teisingam bylos išsprendimui reikšmės neturėjo. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).Ieškovo prašymas išreikalauti audito ataskaitas akivaizdžiai vilkino ir taip ilgai užtrukusį teismo procesą. Savo prašymą ieškovas pareiškė tik paskutiniame teismo posėdyje, nors byla buvo nagrinėjama jau beveik 2 metus. Ieškovas neįrodė, jog jis šio įrodymo negali pateikti pats (CPK 160 str. 1 d. 2 p.). Be to, ieškovas neįrodė, kad tokios audito ataskaitos tikrai yra ir kad ji susijusi su nagrinėjama civiline byla.Teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą pripažinti bylą pakankamai sudėtinga ir didelės apimties, bei atsižvelgiant į tai, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB „JK Grupė“ prašo: atsakovo UAB „Geležinkelių statyba ir konsultacijos“ apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą; ieškovo apeliacinį skundą patenkinti; priteisti iš atsakovo UAB „Geležinkelių statyba ir konsultacijos“ apeliacinės instancijos teisme ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas 2012 m. gegužės 28 d. nutartyje pats pripažino, kad subrangos sutarties nutraukimo pagrindo jis nenustatinėjo ir, teismo nuomone, ši aplinkybė apskritai neturėjo būti nustatinėjama. Todėl atsakovas apeliaciniu skundu nepagrįstai prašo motyvuojamąją sprendimo dalį papildyti motyvais, kurie bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatinėjami ir įrodinėjami.Savo prašymą papildyti motyvuojamąją teismo sprendimo dalį nurodant, kad subrangos sutartis buvo nutraukta abiejų šalių susitarimu, atsakovas siekia pagrįsti jo paties pateiktą teismo išvadai padaryti panaudotų aplinkybių ir įrodymų analizę, pasiremdamas CK 6.162 straipsnio 1 dalimi bei 6.181 straipsnio 1 dalimi. Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius, kad teismo sprendimo motyvuojamosios dalies (aplinkybių ir argumentų) dėstymo logika leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas subrangos sutarties nutraukimą iš esmės pripažino įvykusį abiejų sutarties šalių valia, paneigia 2012 m. gegužės 28 d. teismo nutartis. Be to, atsakovo pateikta analizė yra nepagrįsta jokiais byloje surinktais įrodymais, prieštarauja subrangos sutarties nutraukimo aplinkybėms.Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija dėl subrangos sutarties nutraukimo abiejų šalių susitarimu, ieškovo nuomone, prieštarauja pačioms subrangos sutarties nutraukimo aplinkybėms ir nustatytai subrangos sutarties nutraukimo tvarkai. Byloje esantys šalių paaiškinimai ir juos pagrindžiantys dokumentai akivaizdžiai įrodo, kad būtent atsakovas ketino inicijuoti derybas dėl subrangos sutarties nutraukimo, kad būtent atsakovas subrangos sutartį vienašališkai ir nutraukė. Todėl atsakovo apeliacinio skundo prašymas papildyti motyvuojamąją teismo sprendimo dalį, nurodant, kad subrangos sutartis buvo nutraukta abiejų šalių susitarimu, yra visiškai nepagrįstas, prieštaraujantis paties atsakovo pozicijai.Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė tik vieną žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Šio dokumento nuorašo kartu su ieškovui skirtu apeliacinio skundo egzemplioriumi atsakovas nepateikė, tuo pažeisdamas CPK 113 straipsnio 2 dalį. Todėl ieškovas neturi informacijos, kas sumokėjo žyminį mokestį už atsakovo pateiktą apeliacinį skundą.Teismui atsakovo pateikti dokumentai neįrodo, kad bylinėjimosi išlaidas patyrė ir apmokėjo byloje dalyvaujanti šalis, t. y. atsakovas.
Žemesnės instancijos teismas
A
a
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo ir ieškovo apeliacinius skundus trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo bylą spęsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimas keistinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „JK Grupė“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Geležinkelių statyba ir konsultacijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Tačiau yra pagrindas skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamąją dalį pakeisti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Geležinkelių statyba ir konsultacijos“ apeliaciniame skunde nurodytu būdu.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „JK Grupė“, veikdamas kartu su jungtinės veiklos partneriais UAB „Gelmagis“, UAB „Alkesta“ ir UAB „Eugensa“, laimėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ skelbtą viešąjį pirkimą „Stočių kelių ilginimas IX koridoriuje (Kyviškės, Kaišiadorys, Gaižiūnai, Radviliškis, Palemonas, Vilkaviškis, Kybartai, Vievis, Jonava, Kazlų rūda)“ ir 2007 m. rugsėjo 14 d. su AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudarė rangos sutartį Nr. 2005/LT/16/S/PT/002-D02/SP-457 „Stočių kelių ilginimas IX koridoriuje (Kyviškės, Kaišiadorys, Gaižiūnai, Radviliškis, Palemonas, Vilkaviškis, Kybartai, Vievis, Jonava, Kazlų rūda)“. Rangos sutartimi ieškovas kartu su jungtinės veiklos partneriais įsipareigojo atlikti rangos sutartyje numatytus darbus. Daliai rangos sutartyje numatytų darbų atlikti ieškovas 2007 m. spalio 4 d. su atsakovu UAB „Geležinkelių statyba ir konsultacijos“ sudarė subrangos sutartį Nr. 457/3 (46-50 b. l., 1 t.). Subrangos sutarties 7 straipsniu atsakovas įsipareigojo per 10 kalendorinių dienų pateikti ieškovui sutarties įvykdymo garantiją 604 000 Lt sumai, kuria gali būti banko garantija arba piniginis užstatas į ieškovo sąskaitą.
Subrangos sutarties įvykdymui užtikrinti 2007 m. spalio 8 d. buvo sudarytas trišalis ieškovo, atsakovo ir AB SEB banko susitarimas Nr. 1, kuriuo susitarta, kad bankas be atskiro atsakovo sutikimo nurašys iš atsakovo sąskaitos ir ieškovo vardu atidarytoje garantijų padengimo sąskaitoje deponuos 604 000 Lt, o pasibaigus garantijos Nr. IG53514072858 terminui, jei per jį nebuvo pareikštas reikalavimas mokėti, bankas įsipareigojo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas 604 000 Lt sumą iš garantijų padengimo sąskaitos pervesti atgal į atsakovo sąskaitą (52-53 b. l., 1 t.). Garantija Nr. IG53514072858 galiojo iki 2009 m. vasario 28 d., todėl 2007 m. spalio 8 d. trišaliu susitarimu Nr.1 suteiktas subrangos sutarties įvykdymo užtikrinimas taip pat galiojo iki 2009 m. vasario 28 d. (54 b. l., 1 t.).
Ieškovas 2009 m. vasario 25 d. raštu Nr. 09-02/71 kreipėsi į atsakovą, prašydamas pratęsti 2007 m. spalio 8 d. trišalio susitarimo Nr. 1 galiojimo terminą iki 2009 m. liepos 31 d., kadangi AB „Lietuvos geležinkeliai“ rangos darbų pagal rangos sutartį baigimo terminą pratęsė iki 2009 m. birželio 30 d. (54 b. l., 1 t.). Atsakovas 2007 m. spalio 8 d. trišalio susitarimo Nr. 1 galiojimo termino nepratęsė, kito subrangos sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikė.
Šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių šalys neginčija.
Byloje kilo ginčas dėl 2007 m. spalio 4 d. subrangos sutarties Nr. 457/3, sudarytos tarp ieškovo UAB „JK Grupė“ ir atsakovo UAB „Geležinkelių statyba ir konsultacijos“, galiojimo ir atsakovo, kaip subrangovo, sutartinio įsipareigojimo, susijusio su sutarties įvykdymo garantijos pateikimu, vykdymo.
Dėl subrangos sutarties galiojimo
Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti, kad atsakovo vienašališkas 2007 m. spalio 4 d. subrangos sutarties Nr. 457/3 nutraukimas yra negaliojantis, kad 2007 m. spalio 4 d. subrangos sutartis Nr. 457/3 yra nenutraukta ir galiojanti, nes, jo vertinimu, subrangos sutartis buvo nutraukta ieškovo 2009 m. kovo 24 d. raštu Nr. 09-03/95 nuo 2009 m. balandžio 6 d. Nors skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nepateikė kategoriškos išvados, kokiu pagrindu buvo nutraukta subrangos sutartis – ar abiejų šalių susitarimu, ar ją vienašališkai nutraukė ieškovas, tačiau sprendime pateikta išvada sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino, jog subrangos sutartį vienašališkai nutraukė ieškovas.
Ieškovas savo apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, pagal kurią subrangos sutartis buvo nutraukta jo iniciatyva ir teigia, kad tokia išvada padaryta vien atsakovo atstovo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, pagrindu, nors jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir juose nustatytiems duomenimis, todėl, jo vertinimu, teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nes nenurodė argumentų, dėl kurių šie įrodymai buvo atmesti. Taip pat pažymi, kad nei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu vienašalio subrangos sutarties nutraukimo ieškovas nepripažino, nes toks subrangos sutarties nutraukimas, anot jo, apskritai negalimas ir prieštarauja rangos sutartyje nustatytai sutarties nutraukimo tvarkai.
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo skundžiamo sprendimo motyvuojamąją dalį patikslinti, pripažįstant, kad subrangos sutartis buvo nutraukta abiejų šalių susitarimu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog subrangos sutartis buvo nutraukta abiejų šalių susitarimu.
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovo 2009 m. kovo 24 d. raštas (143 b. l., 1 t.) buvo parašytas iš karto po jam skirtų dviejų atsakovo raštų: 2009 m. vasario 12 d. Nr. 09-30/S (141 b. l., 1 t) ir 2009 m. kovo 9 d. Nr. 09-40/S (67 b. l., 1 t.). Minėtų atsakovo raštų esmė buvo pasiūlymas ieškovui pakeisti subrangos sutarties sąlygas arba užbaigti subrangos sutartį prieš terminą (nutraukti), apsiribojant tam momentui jau atliktais subrangos darbais. Ieškovo 2009 m. kovo 24 d. rašte yra aiškiai nurodyta atsakovui pateikti notariškai patvirtintą deklaraciją apie visus pagal subrangos sutartį atliktus darbus, pateikti visus subrangos ir rangos sutartyse numatytus dokumentus, susijusius su atliktais darbais, bei palikti statybvietę iki 2009 m. balandžio 16 d. Šį raštą ieškovas adresavo atsakovui, atsakydamas į pastarojo 2009 m. kovo 9 d. raštą. Taigi, šalių susirašinėjimai akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovas 2009 m. kovo 24 d. raštu iš esmės priėmė atsakovo 2009 m. vasario 12 d. ir 2009 m. kovo 9 d. raštuose išsakytą pasiūlymą dėl subrangos sutarties nutraukimo anksčiau termino, be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas, nurodydamas atsakovui palikti statybvietę, nebesudarė jam sąlygų toliau tęsti darbus pagal subrangos sutartį (Statybos įstatymo 2 str. 23 d., Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 4.22 p.). Atsakovo atstovė teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad iki 2009 m. balandžio 6 d. atsakovas paliko statybvietę, o ieškovo ieškovė patvirtino, jog likusius darbus vietoje atsakovo atliko tretieji asmenys (51, 59 b. l., 4 t.).
Ieškovas savo apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad atsakovas savo procesiniuose dokumentuose aiškino, jog būtent jis vienašališkai nutraukė su ieškovu sudarytą subrangos sutartį nuo 2009 m. gegužės 22 d. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas 2012 m. balandžio 12 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad dar iki 2009 m. gegužės 22 d. įvykdyto atsakovo vienašalio subrangos sutarties nutraukimo ieškovas pats išreiškė sutikimą su atsakovo siūlymu toliau nebevykdyti subrangos darbų, užfiksuojant esamų darbų kiekį, bei užbaigti subrangos sutartį (30-31 b. l., 4 t.), o šią aplinkybę įrodo ir jau minėti byloje surinkti rašytiniai įrodymai.
Ieškovas nesutinka su atsakovo pozicija, kad 2009 m. balandžio 14 d. pranešimas Nr. 09-60/S dėl vienašalio sutarties nutraukimo (109-113 b. l., 1 t.) nelaikytinas savarankišku subrangos sutarties nutraukimu, šiuo pranešimu jis siekė aiškiai įforminti jau anksčiau įvykusį subrangos sutarties nutraukimą. Anot jo, būtent atsakovas 2009 m. balandžio 14 d. pranešimu vienašališkai nutraukė sutartį, o jis nei viename rašte nekėlė klausimo dėl subrangos sutarties nutraukimo, neatliko jokių veiksmų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad jis ketino nutraukti subrangos sutartį su atsakovu.
Atsakovas 2010 m. birželio 7 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas, 2009 m. kovo 24 d. prašymu Nr. 09-03/95 raštu reikalaudamas pateikti notariškai patvirtintą deklaraciją apie atliktus darbus ir juos patvirtinančius dokumentus ir palikti statybvietę, vengė įstatymo nustatyta tvarka pagal priėmimo – perdavimo aktą priimti iš atsakovo atliktus darbus ir paliko atsakovą visiškoje nežinomybėje dėl tolesnio subrangos sutarties likimo ir teisinių pasekmių. Kadangi esminių sutarties pažeidimų ieškovas nepašalino ir taikiai išspręsti ginčo buvo neįmanoma, atsakovas 2009 m. balandžio 14 d. pranešimu vienašališkai nutraukė su ieškovu subrangos sutartį nuo 2009 m. gegužės 22 d. (135-136 b. l., 1 t.). Panašios pozicijos atsakovas laikosi ir 2010 m. liepos 26 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį (23 b. l., 2 t.) bei teismo posėdyje (53 b. l., 4 t.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas 2009 m. kovo 24 d. raštu iš esmės sutiko, jog atsakovas nebevykdytų darbų pagal subrangos sutartį, nes liepė palikti statybvietę, taip pat prašė pateikti duomenis apie atliktus darbus, be to, ieškovas po šio rašto įteikimo niekada nebereikalavo atsakovo vykdyti darbus pagal subrangos sutartį, sprendžia, jog yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovas šiuo raštu iš esmės pritarė atsakovo siūlymui užbaigti subrangos sutartį, dar nepasibaigus jos galiojimo terminui – t. y. sutiko su atsakovo pasiūlymu nutraukti sutartį. Taigi, yra pagrindas manyti, kad atsakovas, atskirai įformindamas vienašališką sutarties nutraukimą (t. y. surašydamas 2009 m. balandžio 14 d. pranešimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo), iš esmės siekė apsisaugoti nuo ieškovo nesąžiningo elgesio, jam atsisakant tinkamai įforminti subrangos sutarties nutraukimą abipusiu susitarimu, nes, kaip jau minėta, ieškovas buvo įpareigojęs atsakovą atlaisvinti statybvietę daug anksčiau. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo pripažinti atsakovo atliktą vienašališką subrangos sutarties nutraukimą 2009 m. balandžio 14 d. pranešimu negaliojančiu, kadangi susiklosčiusioje situacijoje (kai ieškovas savo elgesiu išreiškė valią nebetęsti subrangos teisinių santykių) atsakovo veiksmas iš tiesų turėtų būti laikomas kaip anksčiau įvykusio subrangos sutarties nutraukimo įforminimas, nepriklausomai nuo to, kad jis buvo įvardintas vienašališku sutarties nutraukimu.
Sprendžiant subrangos sutarties galiojimo klausimą, svarbu pažymėti ir tai, kad visi darbai pagal rangos sutartį buvo baigti 2010 m. rugsėjo 13 d. (209 b. l., 3 t.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ir dėl šios priežasties nebūtų pagrindo pripažinti, kad subrangos sutartis yra galiojanti, nes nebėra subrangos sutarties objekto – visus darbus pagal subrangos sutartį atliko atsakovas ir tretieji asmenys.
Su tokia teismo išvada ieškovas nesutinka ir teigia, kad tokiu būdu neteisėtai nutraukusi sutartį šalis nepagrįstai atleidžiama nuo sutartimi nustatytų prievolių įvykdymo. Ieškovas taip pat pažymi, kad jis kreipėsi į teismą tuo metu, kai subrangos sutartimi nustatyti darbai dar nebuvo įvykdyti. Be to, sutarties objekto nebėra būtent dėl atsakovo kaltės, kuris atsisakė vykdyti subrangos sutartį ir ją neteisėtai vienašališkai nutraukė.
Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šia nutartimi pripažinus, jog subrangos sutartis buvo nutraukta abipusiu susitarimu, sutikti su ieškovo teiginiu, jog sutartį neteisėtai nutraukė atsakovas, nėra jokio pagrindo. Be to, subrangos sutarties objektas yra subrangovo įsipareigojimas pastatyti statinį arba atlikti kitus statybos darbus, bei generalinio rangovo įsipareigojimas sudaryti subrangovui būtinas sąlygas darbams, priimti rezultatą ir sumokėti nustatytą kainą (CK 6.681 str.). Byloje nustatyta, kad visi darbai pagal rangos sutartį (taigi, ir pagal subrangos sutartį, nes jos pagrindu atsakovas privalėjo atlikti kai kuriuos rangos sutartyje numatytus darbus vietoje ieškovo) yra užbaigti ir perduoti užsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ (209 b. l., 3 t.). Taigi, pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutarties objekto nebėra: atsakovas nebegalės atlikti jokių subrangos darbų. Todėl pagrįstas ir atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytas teiginys, kad šiuo metu subrangos sutarties pripažinimas galiojančia prieštarautų įstatymui, tačiau tai neatima iš šalių teisės reikalauti iki sutarties nutraukimo atsiradusių nuostolių atlyginimo, netesybų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sutarties nutraukimas atleidžia šalis nuo sutarties vykdymo, taigi, ir nuo subrangos sutarties 7 punkte numatytos prievolės vykdymo (CK 6.221 str. 1 d.).
Nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiu, kad subrangos sutartis gali būti nutraukta tik rangos sutartyje nustatytais pagrindais ir tvarka.
Kaip matyti iš subrangos sutarties turinio (46-48 b. l., 1 t.), dėl šios sutarties nutraukimo šalys atskirai nesusitarė sąlygų. Sutarties 9.1 punkte numatyta, kad klausimai, neapibrėžti šioje sutartyje, sprendžiami, remiantis Rangos sutartimi, konkurso dokumentais, LR Civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais. Sutarties sąlygos turi būti aiškinama sąžiningai, atsižvelgiant į kitas sutarties sąlygas, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 str. 1 d., 3 d.). Ta aplinkybė, jog rangos sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, yra viešo pirkimo sutartis, nesudaro pagrindo spręsti, jog subrangos sutarčiai turi būti taikomi specialūs įstatymai, reglamentuojantys viešo pirkimo sutarties vykdymo specifiką, t. y. subrangos sutartis automatiškai netampa viešo pirkimo sutartis.
Nagrinėjamu atveju ieškovas pasisamdė atsakovą įvykdyti dalį rangos sutartyje numatytų darbų, nes tokia galimybė buvo numatyta pačioje rangos sutartyje (86 b. l., 1 t.). Atskirai sudaryta subrangos sutartis laikytina savarankiška sutartimi. Atsakovas nėra rangos sutarties sandorio šalis, todėl subrangos sutarties nutraukimo atveju neturi būti atsižvelgiama į rangos sutartyje numatytas rangos sutarties nutraukimo sąlygas. Kadangi šiuo atveju subrangos sutarties sudarymo tikslas buvo įvykdyti dalį ieškovo pagal rangos sutartį įsipareigotų atlikti darbų, akivaizdu, jog vykdant subrangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, rangos sutarties sąlygos yra svarbios tiek, kiek jos susijusios su tam tikrų darbų atlikimu. Taigi, rangos sutarties sąlygos atsakovui šiuo atveju gali būti taikomos tik tiek, kiek tai yra susiję su sutartų darbų atlikimu. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, aiškinti rangos ir subrangos sutarčių santykį taip, kaip aiškina ieškovas, būtų nesąžininga nes prisiimti rangovo (ieškovo) prisiimtus sutartinius įsipareigojimus pagal rangos sutartį, kurios šalimi jis nėra, atsakovui nebuvo jokio pagrindo. Be to, subrangos sutartyje buvo numatyta galimybė vadovautis tiek LR Civiliniu kodeksu, tiek kitais teisės aktais. Kadangi subrangos sutartis nenumatė jos nutraukimo sąlygų, sutarties šalys galėjo vadovautis ir CK nuostatomis, reglamentuojančiomis sutarčių nutraukimą.
Dėl įpareigojimo sumokėti 604 000 Lt dydžio subrangos sutarties įvykdymo užtikrinimo sumą
Subrangos sutarties 7 straipsniu atsakovas įsipareigojo pateikti ieškovui sutarties įvykdymo garantiją 604 000 Lt sumai, kuria gali būti banko garantija ar piniginis užstatas į ieškovo sąskaitą. Nagrinėjamu atveju subrangos sutarties įvykdymo garantiją atsakovas suteikė 2007 m. spalio 8 d. trišaliu susitarimu Nr. 1, kuris galiojo iki 2009 m. vasario 28 d.
Kaip jau minėta, ieškovas 2009 m. vasario 25 d. raštu Nr. 09-02/71 kreipėsi į atsakovą, prašydamas pratęsti 2007 m. spalio 8 d. trišalio susitarimo Nr. 1 galiojimo terminą iki 2009 m. liepos 31 d., kadangi AB „Lietuvos geležinkeliai“ rangos darbų pagal rangos sutartį baigimo terminą pratęsė iki 2009 m. birželio 30 d. (54 b. l., 1 t.). Atsakovas sutiko tęsti darbus su sąlyga, jei bus pakeistas subrangos sutarties 6.2 punktas dėl atsiskaitymo už atliktus ir užsakovo priimtus darbus ir darbų atlikimo terminai (67 b. l., t). Byloje nustatyta, kad atsakovas 2007 m. spalio 8 d. trišalio susitarimo Nr. 1 galiojimo termino nepratęsė, kito subrangos sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikė.
Susipažinus su pirmosios instancijos teismui ieškovo teiktais procesiniais dokumentais, matyti, kad ieškinyje (3 b. l., 1 t.), patikslintame ieškinyje (152 b. l., 1 t.), dublike (2, 5 b. l., 2 t.) reikalaujamą priteisti sumą ieškovas kvalifikavo, kaip baudą (netesybas). Vėliau pakeitė savo poziciją ir 2011 m. rugsėjo 8 d. pareiškime, 2012 m. vasario 6 d. pareiškime (166, 203-204 b. l., 3 t.), taip pat teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad 604 000 Lt suma nėra bauda, ieškovas neprašo šios sumos priteisti ieškovo nuosavybėn, o prašo šią sumą priteisti kaip subrangos sutarties įvykdymo užtikrinimą (52 b. l., 4 t.).
Šia nutartimi teisėjų kolegija pripažino nesant pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, jog subrangos sutartis buvo vienašališkai nutraukta būtent atsakovo 2009 m. balandžio 14 d. pranešimu. Šia nutartimi taip pat pripažinta, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, jog subrangos sutartis buvo nutraukta abipusiu susitarimu nuo 2009 m. balandžio 6 d., kai atsakovas privalėjo palikti statybvietę ieškovo nurodymu. Kadangi subrangos sutartis laikoma nutraukta nuo 2009 m. balandžio 6 d., kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nebeturi pagrindo reikalauti, kad atsakovas vykdytų subrangos sutarties 7 straipsnyje numatytą prievolę pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją. Kitoks susiklosčiusios situacijos aiškinimas prieštarautų civilinės teisės normoms, reglamentuojančioms sutarties nutraukimo teisines pasekmes (CK 6.221 str.) bei prievolių įvykdymo užtikrinimo instituto prasmei ir tikslui.
Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad subrangos sutartimi šalys susitarė dėl sutarties įvykdymo garantijos pateikimo sąlygų, taigi, vadovaujantis subrangos sutarties 9.1 punktu, ieškovas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis rangos sutarties sąlygomis, numatančiomis jo pareigą pateikti užsakovui atlikimo užtikrinimą, nes šis klausimas buvo aptartas pačioje subrangos sutartyje. Be to, kaip jau minėta, atsakovas nėra rangos sutarties šalis, taigi, joje numatytos atlikimo užtikrinimo nepateikimo pasekmės jam negali būti taikomos. Kadangi subrangos sutartimi atskirai nebuvo aptartos šios pareigos neatlikimo pasekmės (pvz., nenumatyta bauda ir pan.), sutarties pasibaigimas ją nutraukus abipusiu susitarimu taip pat lemia sutartinės privelės pasibaigimą, ką iš esmės pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime.
Dėl kitų procesinių klausimų
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo įžanginėje ar kitose dalyse nėra nurodęs, jog trečiuoju asmeniu yra įtraukta AB „Lietuvos geležinkeliai“, nesudaro pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu (CPK 328 str.), nes iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog šis subjektas protokoline nutartimi buvo įtrauktas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu ir jam buvo suteikta galimybė pasisakyti dėl ginčo esmės teismo posėdžio metu. Tai, kad trečiasis asmuo nepateikė jokių paaiškinimų dėl ginčo, įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui negali turėti, tai turi būti vertinama kaip byloje dalyvaujančio asmens pozicija nepasisakyti jokiais klausimais, nes, jo vertinimu, nebuvo jokio pagrindo jį įtraukti į bylą.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą išreikalauti iš trečiojo asmens audito ataskaitas, kurios, anot jo, būtų padėjusios nustatyti aplinkybę, jog atsakovas, vykdydamas rangos sutartį, nesilaikė rangos sutarties nuostatų. Pažymėtina, kad byloje buvo surinkta pakankamai rašytinių įrodymų, kurių pagrindu buvo galima išspręsti ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog jis turi visas galimybes nustatyti bylos aplinkybes, susijusias su tuo, ar buvo pagrindas nutraukti sutartį dėl esminių sutarties pažeidimų (43 b. l., 4 t.). Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas neįrodė, jog jis neturi galimybių šiuos dokumentus pateikti pats.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovo nuomone, teismas nepagrįstai priteisė iš jo atsakovui 9680 Lt išlaidų už advokato pagalbą. Pažymi, kad dalį 2010 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. MG275 nurodytos sumos už atsakovui advokato suteiktas paslaugas apmokėjo ne atsakovas, bet fizinis asmuo (4000 Lt), o likusią dalį ir 2010 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. MG274 - užsienio bendrovė DC PROJEKTS PBB SIA. Todėl, jo vertinimu, atsakovo pateikti dokumentai neįrodo, kad bylinėjimosi išlaidas patyrė ir apmokėjo būtent jis. Taip pat, jo vertinimu, atsakovo prašomų priteisti išlaidų dydis neatitinka įstatymų reikalavimų.
Kaip matyti iš bylos duomenų, dalį 2010 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. MG275 nurodytos sumos už atsakovui advokato suteiktas paslaugas apmokėjo V. I. (158 b. l., 3 t.). Įvertinus tai, kad V. I. yra atsakovo UAB „Geležinkelių statyba ir konsultacijos“ direktorius (100 b. l., 1 t.), nėra pagrindo abejoti, jog 4000 Lt atstovavimo išlaidos buvo sumokėtos už atsakovą UAB „Geležinkelio statyba ir konsultacijos“ ir šias išlaidas patyrė būtent atsakovas.
Tuo tarpu iš atsakovo pateikto iš rusų kalbos išversto Danske banko išrašo (161 b. l., 3 t.) negalima spręsti, jog atsakovas patyrė 5680 Lt išlaidų už suteiktą advokato pagalbą. Pirma, byloje nėra pateiktas išrašo originalus variantas (rusų kalba). Antra, iš pateikto dokumento nėra aišku, kas yra mokėtojas. Taigi, pateiktas banko išrašo vertimas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, jog atsakovas patyrė 5680 Lt dydžio išlaidas. Kitas banko išrašas (159-160 b. l., 3 t.) taipogi nepatvirtina tokių išlaidų buvimo.
Kaip matyti iš 2010 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitos – faktūros Serija MG Nr. 275 (157 b. l., 3 t.), šis dokumentas atsakovui buvo išrašytas už advokato suteiktas paslaugas, susijusias su atstovavimu Vilniaus apygardos teisme. Kadangi atsakovas pateiktais dokumentais įrodė, jog jis dalį PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytos sumos sumokėjo, teisėjų kolegija sprendžia, jog šios išlaidos turi būti priteistos iš ieškovo atsakovui, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintas rekomendacijas dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Advokatas M. G. atsakovui atstovavo 2011 m. kovo 30 d. 20 min. (150-151 b. l., 3 t.), 2012 m. vasario 6 d. – 30 min. (210-214 b. l., 3 t.), 2012 m. balandžio 12 d. – 1 val. 55 min. (47-62 b. l., 4 t.). Todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 punktu, yra pagrindas iš ieškovo atsakovui priteisti 360 Lt (0,15 * 800 Lt * 3 val.) išlaidų, susijusių su atstovavimu teismo posėdyje (CPK 98 str.).
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus rašytinius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių nutraukimą ir sutarčių pasibaigimo pasekmes, todėl priėmė iš esmės pagrįstą procesinį sprendimą, nuspręsdamas netenkinti ieškovo reikalavimų pripažinti, kad atsakovo vienašališkas 2007 m. spalio 4 d. subrangos sutarties Nr.457/3 nutraukimas yra negaliojantis, kad 2007 m. spalio 4 d. subrangos sutartis Nr. 457/3 yra nenutraukta ir galiojanti, priteisti iš atsakovo 604 000 Lt subrangos sutarties įvykdymo užtikrinimo sumą. Tačiau teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, nuostatas ir dėl to nepagrįstai iš ieškovo atsakovui priteisė visą atsakovo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl yra pagrindas pakeisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria nuspręsta iš ieškovo atsakovui priteisti 9680 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteistą sumą sumažinant iki 360 Lt. (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Teisėjų kolegijai nustačius, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė visą atsakovo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, sumą, tačiau esant pagrindui pripažinti, jog ieškovas bylą iš esmės pralaimėjo, nes nebuvo patenkintas nei vienas jo ieškinyje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo priteisti jam iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Tuo tarpu patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, yra pagrindas jam iš ieškovo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – šiuo atveju už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį.
Atsakovas 500 Lt žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą sumokėjo, vadovaudamasis 80 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas žyminio mokesčio dydį apskaičiavo netinkamai. Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovu, jog byloje ginčas yra kilęs dėl sutarties modifikavimo. Taigi, žyminis mokestis turėjo būti apskaičiuotas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą (taip pat atsižvelgiant į 82 str.) – t. y. 141,80 Lt.
Todėl iš ieškovo atsakovui yra pagrindas priteisti 141,80 Lt išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.), o atsakovui grąžinti sumokėto žyminio mokesčio permoką – 358,20 Lt (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą pakeisti.
Šiuo sprendimu iš ieškovo UAB „JK Grupė“ atsakovui UAB „Geležinkelių statyba ir konsultacijos“ priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 360 Lt.
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytą išvadą: kad ,,...subrangos sutartis buvo nutraukta ieškovo 2009-03-24 raštu Nr. 09-03/95 nuo 2009-04-06.“ pakeisti, nurodant, kad 2007 m. spalio 4 d. subrangos sutartis Nr.457/3 buvo nutraukta abiejų šalių susitarimu.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „JK Grupė“ atsakovui UAB „Geležinkelių statyba ir konsultacijos“ 141,80 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti atsakovui UAB „Geležinkelių statyba ir konsultacijos“ 2012 m. birželio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 776347 sumokėto žyminio mokesčio dalį – 358,20 Lt (tris šimtus penkiasdešimt aštuonis litus ir 20 ct).