- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-18
- Bylos Nr.
- eAN2-106-1140/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00134-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintarė Bunikienė
- Pažeidėjas
- N. K.
- Kategorijos
- 16.11.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Gintarė Bunikienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto N. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. N. K. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija arba Šiaulių apskrities VPK ANBNS) vyresniosios tyrėjos A. B. 2025 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį 11 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2024 m. vasario 22 d. 20.10 val. rajoniniame kelyje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) kaimu, vairuodamas automobilį „BMW 5er Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo už kelio važiuojamosios dalies ribų kairės pusės kelkraštyje su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, priekine dalimi link atvažiuojančio automobilio „Toyota Auris“, taip tamsiu paros metu klaidindamas apie transporto priemonių išsidėstymą kelyje, sukėlė grėsmę eismo saugumui, suklaidino priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės vairuotoją, kuris galvodamas, kad automobilis juda tiesiai į jį, bandė išvengti susidūrimo, sukdamas vairą į dešinę pusę, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko, automobiliai susidūrė ir buvo apgadinti. Tokiais veiksmais N. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 141 punktų reikalavimus.
2. Nesutikdamas su minėtu Institucijos nutarimu, N. K. padavė skundą apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos 2025 m. gegužės 5 d. nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto N. K. skundas netenkintas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. gegužės 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukas N. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
4.1. Apeliantas cituoja ANK 5 straipsnio, 567 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą (turėtų būti – nutartį), nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai, nešališkai ištirtos visos bylos aplinkybės, nesilaikė in dubio pro reo principo ir neišsamiai ištyrė įrodymus. Teigia, kad teismas bylos nagrinėjimo metu neleido užduoti klausimų Institucijos atstovui, argumentuodamas tuo, kad Institucija neprivalo pagrįsti savo nutarimo. Šią teismo poziciją nepagrįstai patvirtino ir teisme apklausta ekspertė K. N., kuri teisme nurodė, kad vertinti, ar padeda vairuotojams avariniai signalai, šviesos, ar gali matyti objektus kelyje, nėra eksperto kompetencija, vairuotojo gebėjimas vertinti priekyje esančią šviesą nėra eksperto kompetencija, todėl jos pateiktame ekspertizės akte yra nurodytos kelios išvados, priklausomai nuo aplinkybių dėl C. gebėjimo nustatyti ar priešinga kryptimi judėjusio automobilio „BMW 5er Reihe“ vairuotojas N. K. yra sustojęs už kelio važiuojamosios dalies ribų kairėje pusėje. Šias aplinkybes privalėjo nustatyti Institucija ir tik tada vadovautis ekspertizės akto išvados 2 punktu ar 4 punktu. Institucijos atstovas teisme patvirtino, kad jokių aplinkybių nenustatinėjo, vadovavosi ekspertizės akto 2 punkto išvada ir ją įtraukė į nutarimą. Iš to seka, kad Institucija priėmė nutarimą, neištyrusi būtinųjų sąlygų, nenurodžius jų nutarime, o ekspertizės akto išvados 2 punkto parinkimas buvo nulemtas Institucijos pasirinkimu. Teismas šių aplinkybių nevertino, susiaurino bylos nagrinėjimą ir tokiu būdu neatskleidė bylos esmės.
4.2. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog LTEC ekspertizės akto 4 punkte pažymėta, kad: „<...> jeigu automobilio „Toyota Auris“ vairuotojas S. C. galėjo įvertinti, kad priešinga kryptimi judėjusio automobilio „BMW 5er Reihe“ vairuotojas N. K. yra sustojęs už kelio važiuojamosios dalies ribų kairėje pusėje, žiūrint pastarojo kryptimi, su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, tokiu atveju automobilio „Toyota Auris“ vairuotojas, stabdydamas vairuojamą automobilį, kelio vingyje į kairę dešinės pusės ratais įvažiavo į kelkraštį ir jame susidūrė su automobiliu „BMW 5er Reihe“ ir techniniu požiūriu tai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu“. Taigi, ekspertizės akte yra nurodytos iš esmės skirtingos aplinkybės ir išvados, nei nutarime, ir tai turi esminės įtakos nutarimo neteisėtumui.
4.3. N. K. akcentuoja, kad tuo atveju, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, labai svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio veikos buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Padaryta veika (KET pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-38/2008).
4.4. Kartu apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nustatyta, jog S. C., vairuodamas automobilį „Toyota Auris“, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nukreipė žvilgsnį ir dėmesį į mobilųjį telefoną, išvažiavo iš savo važiuojamosios kelio dalies į šalikelę ir, nespėjęs sustabdyti, atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį automobilį „BMW 5er Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Pasak apelianto, iš to seka išvada, kad S. C. galėjo įvertinti, jog priešinga kryptimi stovėjusio automobilio „BMW 5er Reihe“ vairuotojas yra sustojęs už kelio važiuojamosios dalies ribų kairėje pusėje, pagrindinė S. C. netinkamo vairavimo priežastis – greičio viršijimas (važiavo 109 km/h) ir naudojimasis mobiliuoju telefonu.
4.5. Pasak N. K., atmestina S. C. versija dėl apakinimo šviesomis, nes artimųjų žibintų šviesos neakina priešpriešinio eismo vairuotojų, jos yra pritaikytos eismo dalyvių saugumui. Be to, jeigu S. C. būtų buvęs apakintas šviesos šaltinio, jis būtų daręs manevrą į šoną nuo šviesos šaltinio, o ne į jį. Aptariamu atveju automobilis „BMW 5er Reihe“ stovėjo kelkraštyje su įjungtomis artimųjų žibintų šviesomis bei avariniu šviesos signalu, o tai rodo, jog stovėjimas buvo saugus, o S. C. turėjo būti akivaizdu, kad automobilis stovi kelkraštyje. LTEC ekspertizės akte nurodyta, kad S. C. techniniu požiūriu turėjo galimybę neišvažiuoti iš važiuojamosios kelio dalies net ir esant 109 km/h greičiui, o tai patvirtina faktą, jog S. C. naudojosi mobiliuoju telefonu ir nesugebėjo tinkamai bei saugiai vairuoti automobilio. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad S. C. nurodė pareigūnui, jog „tuo momentu vairą atleidau“, ir tai taip pat patvirtina, jog būtent netinkamas S. C. elgesys vairuojant ir naudojantis telefonu buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Tai, kad būtent S. C. veiksmai buvo netinkami, patvirtina ir liudytojo J. V. parodymai, kad jeigu S. C. nebūtų žiūrėjęs į telefoną, būtų tiesiog važiavęs ir pravažiavęs. Teismas šio liudytojo parodymų nevertino, neatsižvelgė į tai, kad automobilio „BMW 5er Reihe“ lokacija dešinėje pusėje, šviesoms šviečiant ne tiesiogiai S. C., esant normaliam matomumui, negali sukelti jokių klaidinančių pasekmių, nes, priešingu atveju, pakelėje esantys bet kokie šviesos šaltiniai klaidintų vairuotojus. Teisme S. C. nepaneigė fakto, kad buvo įjungti avarinio signalo žibintai, nesugebėjo paaiškinti, kodėl važiuodamas 26 metrus kelkraščiu, nevengė kliūties, o važiavo į kliūtį, taip pat nepaneigė, kad pats nurodė jam (N. K.), liudytojui ir policijos pareigūnams, kad netinkamą manevrą atliko dėl to, kad nukreipė dėmesį į telefoną. Apelianto įsitikinimu, nurodytos aplinkybės ir įrodymų trūkumas patvirtina, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto N. K. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities VPK ANBNS viršininkas Lorenas Dainauskas prašo skundo netenkinti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
5.1. Atsiliepime nurodoma, kad, Institucijos nuomone, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai, nagrinėdami N. K. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, skundo argumentus išanalizavo, įvertino visas N. K. ir jo atstovo nurodytas faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai įrodymų (Lietuvos teismo medicinos centro ekspertizės aktas, administracinio nusižengimo protokolas, nuotraukos, eismo įvykio schema, vaizdo įrašai, tarnybiniai pranešimai ir kt.) N. K. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, bei KET 9 ir 141 punktų nuostatų pažeidimų konstatuoti. Šioje administracinio nusižengimo byloje surinkti objektyvūs įrodymai patvirtina N. K. kaltę dėl padarytų KET pažeidimų. Remiantis ištirtais administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais, Institucijos nutarimu pagrįstai konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo N. K. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, yra neginčijamai įrodyta. N. K. skunde nurodytos aplinkybės nesuponuoja pagrindo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti ir nešalina jo administracinės atsakomybės dėl padarytų KET pažeidimų.
6. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto N. K. apeliacinį skundą nukentėjusysis S. C. prašo skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš N. K. valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.
6.1. Atsiliepime nurodoma, kad, priešingai nei iškelta apelianto versija, autoįvykį sąlygojo ir nulėmė tai, kad apeliantas sustojo už kelio važiuojamosios dalies ribų kairėje pusėje su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis (tą pripažįsta ir pats apeliantas), priekine dalimi link atvažiuojančio nukentėjusiojo automobilio, taip tamsiu paros metu klaidindamas apie transporto priemonių išsidėstymą kelyje bei keldamas grėsmę eismo saugumui, o tai techniniu požiūriu yra nepriimtina (Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. vasario 27 d. ekspertizės akto Nr. 11Š-126(24).11Š-34(25) 2 ir 4 punktai, 7 lapas). Viso proceso metu buvo aiškinamasi ir nustatinėjama faktinė aplinkybė, ar nukentėjusysis galėjo įvertinti ar bent numatyti, kad apeliantas su savo vairuojamu automobiliu stovi už važiuojamosios kelio dalies ir nejuda. Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis buvo įsitikinęs, jog apelianto vairuojamas automobilis juda, atvažiuoja tiesiai į jį, todėl nukentėjusysis, vengdamas priepriešinio judančių transporto priemonių susidūrimo, suko vairą į dešinę pagal savo judėjimo kryptį (tai techniniu požiūriu yra suprantama). Tai, kad nukentėjusysis negalėjo suprasti ar bent numanyti, kad apelianto automobilis stovi, patvirtina policijos pareigūnės D. K. 2024 m. kovo 21 d. tarnybinis pranešimas, be to, nukentėjusysis dėl šio įvykio aplinkybių teikė paaiškinimą, nurodydamas iš esmės analogiškas aplinkybes. Ekspertė K. N., duodama paaiškinimus dėl savo pateiktų išvadų, patvirtino, kad nukentėjusiajam nebuvo jokios objektyvios būtinybės išvažiuoti už kelio važiuojamosios dalies, o reaguodamas ir išvažiuodamas už važiuojamos dalies į dešinį kelkraštį, nukentėjusysis išvengti susidūrimo neturėjo galimybės (ekspertizės akto 3 punkto 4 pastraipa). Ekspertė taip pat patvirtino, kad šio autoįvykio situacijoje trumpos automobilio šviesos yra klaidinančios dėl išsidėstymo kelyje ir techniniu požiūriu yra nepriimtina.?
6.2. Taigi, pasak nukentėjusiojo, visi nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad jis neturėjo ir negalėjo numatyti ar jau bent numanyti, kad apelianto automobilis tamsiu paros metu su įjungtomis artimosiomis šviesomis stovi kairiame kelkraštyje pagal apelianto judėjimo kryptį ir nejuda priešpriešais. Apelianto iškelta versija, kad jis (nukentėjusysis) naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, nepagrįsta jokiais įrodymais, o versija dėl greičio viršijimo yra paneigta ekspertizės akto išvadomis bei ekspertės paaiškinimais.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto N. K. apeliacinis skundas atmetamas.
8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas N. K. ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, teigia, kad būtent netinkamas S. C. elgesys vairuojant ir naudojantis telefonu sąlygojo eismo įvykio kilimą.
Dėl įrodymų vertinimo ir ANK 417 straipsnio 7 dalies taikymo
9. ANK 417 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
10. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
11. Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto N. K. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK ANBNS vyresniosios tyrėjos A. B. 2025 m. gegužės 5 d. nutarimo, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Skundą nagrinėjančio teismo manymu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apylinkės teismas išklausė paties N. K. paaiškinimus, nukentėjusiojo S. C., ekspertės K. N. paaiškinimus, kaip liudytoją apklausė J. V., ištyrė rašytinius bylos dokumentus ir, įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, konstatavo, kad N. K. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
12. Šioje byloje N. K. pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį nubaustas už tai, kad jis 2024 m. vasario 22 d. 20.10 val. rajoniniame kelyje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) kaimu, vairuodamas automobilį „BMW 5er Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo už kelio važiuojamosios dalies ribų kairės pusės kelkraštyje su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, priekine dalimi link atvažiuojančio automobilio „Toyota Auris“, taip tamsiu paros metu klaidindamas apie transporto priemonių išsidėstymą kelyje, sukėlė grėsmę eismo saugumui, suklaidino priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės vairuotoją, kuris galvodamas, kad automobilis juda tiesiai į jį, bandė išvengti susidūrimo, sukdamas vairą į dešinę pusę, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko.
13. Iš N. K. apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis neginčija, kad jo automobilis „BMW 5er Reihe“ stovėjo kelkraštyje su įjungtomis artimųjų žibintų šviesomis, tačiau mano, jog toks stovėjimas buvo saugus, S. C. turėjo būti akivaizdu, kad automobilis stovi kelkraštyje, šiuo atveju būtent netinkamas S. C. elgesys vairuojant automobilį ir naudojantis telefonu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Sutikti su šiais skundo argumentais nėra pagrindo.
14. Nukentėjusysis S. C. apylinkės teisme parodė, kad įvykio dieną važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) jis pamatė, jog priekyje juda automobilis su šviesomis. Tuo metu sublyksėjo prie automobilio panelės prikabintas jo telefonas, kuriuo jis nesinaudojo, ir jo dėmesys milisekundės dalimi nukrypo, tačiau jis sekė ir matė kelią. Jis važiavo apie 100 km/h greičiu, transporto priemonę pamatė priešais save likus iki jos apie 200–300 m. Viskas įvyko žaibiškai, jam atrodė, kad automobilis važiuoja tiesiai į jį, todėl jis, bandydamas apvažiuoti kliūtį, suko į dešinę, nes visi vairuotojai apvažiuoja kliūtį iš dešinės pusės. Nors automobilis stovėjo posūkyje, jo šviesos švietė tiesiai, jis negalėjo suprasti, ar automobilis stovi ar juda, jam atrodė, kad automobilis juda, nes šviesos paryškėdavo, todėl jis manė, kad vairuotojas perjungė šviesas į ilgąsias. Automobilis buvo priešpriešinėje juostoje ir šio automobilio šviesos jį tiesiog apakino. Kai jis pamatė automobilį, šis automobilis buvo tiesiai priešais jį. Eismo įvykio priežastis buvo jo apakinimas automobilio šviesomis, jis negalėjo suprasti, kad automobilis stovi, jam atrodė, kad automobilis juda. Nepamena, ar buvo įjungtas šio automobilio avarinis signalas (2 t., b. l. 2–3). Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusysis S. C. nurodė ir 2024 m. kovo 12 d. paaiškinime (1 t., b. l. 30).
15. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. vasario 27 d. ekspertizės akto Nr. 11Š-126(24), 11Š-34(25) išvados 2 punkte nurodyta, kad automobilio BMW „5er Reihe“ vairuotojas N. K. sustojo už kelio važiuojamosios dalies ribų kairėje pusėje (žr. automobilio BMW „5er Reihe“ važiavimo kryptimi) su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, priekine dalimi link atvažiuojančio automobilio „Toyota Auris“, taip tamsiu paros metu klaidindamas apie transporto priemonių išsidėstymą kelyje bei keldamas grėsmę eismo saugumui ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Šios išvados 3 punkte nurodyta, kad automobilio „Toyota Auris“ greitis 4,65 s iki įvykio registravimo buvo 109 km/h, o transporto priemonių susidūrimo metu užfiksuotas 55 km/h greitis. Techniniu požiūriu, automobilio „Toyota Auris“ vairuotojas S. C. turėjo techninę galimybę kelio vingyje, važiuodamas 109 km/h greičiu, neprarasti transporto priemonės stabilumo ir tęsti judėjimą savo važiavimo krypties eismo juosta. Automobilio „Toyota Auris“ greitis įvykio duomenų registravimo įrašymo paleidimo metu 0 (TRG) užfiksuotas 55 km/h. Jeigu automobilio „Toyota Auris“ vairuotojas S. C., važiuodamas eismo įvykio vietoje leistinu maksimaliu 90 km/h greičiu ir reaguodamas vairuojamo automobilio stabdymui tame pačiame atstume, kaip ir sureagavo eismo įvykio metu, tai neturėjo techninės galimybės sustoti neprivažiavęs iki eismo įvykio vietos plane užfiksuotų padangų pėdsakų pabaigos. Ekspertizės akto išvados 4 punkte nurodyta, kad automobilio BMW„5er Reihe“ vairuotojas N. K. sustojo už kelio važiuojamosios dalies ribų kairėje pusėje (žr. automobilio BMW „5er Reihe“ važiavimo kryptimi) su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, priekine dalimi link atvažiuojančio automobilio „Toyota Auris“, taip tamsiu paros metu klaidindamas apie transporto priemonių išsidėstymą kelyje bei keldamas grėsmę eismo saugumui, kas techniniu požiūriu nepriimtina ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Jeigu automobilio „Toyota Auris“ vairuotojas S. C. galėjo įvertinti, kad priešinga kryptimi judėjusio automobilio BMW „5er Reihe“ vairuotojas N. K. yra sustojęs už kelio važiuojamosios dalies ribų kairėje pusėje, žiūrint pastarojo judėjimo kryptimi, su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, tokiu atveju automobilio „Toyota Auris“ vairuotojas stabdydamas vairuojamą automobilį, kelio vingyje į kairę dešinės pusės ratais įvažiavo į kelkraštį ir jame susidūrė su automobiliu BMW „5er Reihe“ ir techniniu požiūriu tai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu (1 t., b. l. 84–91).
16. N. K. apeliaciniame skunde pažymėjo, kad teisme apklausta ekspertė K. N. nurodė, jog vertinti, ar padeda vairuotojams avariniai signalai, šviesos, ar gali matyti objektus kelyje, nėra eksperto kompetencija, vairuotojo gebėjimas vertinti priekyje esančią šviesą nėra eksperto kompetencija, todėl jos pateiktame ekspertizės akte yra nurodytos kelios išvados, priklausomai nuo aplinkybių dėl S. C. gebėjimo nustatyti ar priešinga kryptimi judėjusio automobilio „BMW 5er Reihe“ vairuotojas N. K. yra sustojęs už kelio važiuojamosios dalies ribų kairėje pusėje. Pasak apelianto, šias aplinkybes privalėjo nustatyti Institucija ir tik tada vadovautis ekspertizės akto išvados 2 punktu ar 4 punktu, o Institucijos atstovas teisme patvirtino, kad jokių aplinkybių nenustatinėjo, vadovavosi ekspertizės akto 2 punkto išvada ir ją įtraukė į nutarimą. Iš to seka, kad Institucija priėmė nutarimą, neištyrusi būtinųjų sąlygų, nenurodžius jų nutarime, o ekspertizės akto išvados 2 punkto parinkimas buvo nulemtas Institucijos pasirinkimu. Su šiais skundo argumentais nesutiktina. Kaip jau minėta, nukentėjusysis S. C. nuosekliai nurodė, kad automobilis buvo priešpriešinėje juostoje ir šio automobilio šviesos jį apakino, automobilio šviesos švietė tiesiai, jis negalėjo suprasti, ar automobilis stovi ar juda, jam atrodė, kad automobilis juda, kai jis pamatė automobilį, šis automobilis buvo tiesiai priešais jį. Transporto priemonę jis pamatė priešais save 200–300 m atstumu, viskas įvyko žaibiškai, jam atrodė, kad automobilis važiuoja tiesiai į jį, todėl jis, bandydamas apvažiuoti kliūtį, suko į dešinę. Taigi Institucija, įvertinusi nukentėjusiojo parodymus, kurių nepaneigia jokie bylos duomenys ir kuriais netikėti nėra jokio pagrindo, bei remdamasi ekspertizės išvada, 2025 m. gegužės 5 d. nutarime pagrįstai nurodė, jog N. K., vairuodamas automobilį „BMW 5er Reihe“, sustojo už kelio važiuojamosios dalies ribų kairės pusės kelkraštyje su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, priekine dalimi link atvažiuojančio automobilio „Toyota Auris“, taip tamsiu paros metu klaidindamas apie transporto priemonių išsidėstymą kelyje, sukėlė grėsmę eismo saugumui, suklaidino priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės vairuotoją, kuris galvodamas, kad automobilis juda tiesiai į jį, bandė išvengti susidūrimo, sukdamas vairą į dešinę pusę, tačiau automobilių susidūrimo išvengti nepavyko. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, Institucijos atstovas teisme nepatvirtino, kad jokių įvykio aplinkybių nenustatinėjo, o pasirinktinai vadovavosi ekspertizės akto išvados 2 punktu ir jį įtraukė į nutarimą. Iš teismo posėdžio protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad Institucijos atstovė, atsakydama į administracinėn atsakomybėn patraukto N. K. atstovo advokato M. G. klausimus (taigi, neteisus apeliantas teigdamas, jog teismas neleido užduoti klausimų Institucijos atstovui), nurodė, jog nutarimas priimtas įvertinus visus byloje surinktus duomenis, taip pat ir S. C. paaiškinimą, kad jis galvojo, jog buvo perjungtos automobilio šviesos ir bandė išvengti susidūrimo (1 t., b. l. 146).
17. Tai, kad 2025 m. vasario 27 d. ekspertizės akto Nr. 11Š-126(24), 11Š-34(25) išvados 4 punkte duota sąlyginė išvada, jog tuo atveju, jeigu automobilio „Toyota Auris“ vairuotojas S. C. galėjo įvertinti, kad priešinga kryptimi judėjusio automobilio BMW vairuotojas N. K. yra sustojęs už kelio važiuojamosios dalies ribų kairėje pusėje, žiūrint pastarojo judėjimo kryptimi, su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, tačiau jis kelio vingyje į kairę dešinės pusės ratais įvažiavo į kelkraštį ir jame susidūrė su automobiliu BMW ir tai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, N. K. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą nepaneigia, nes byloje nustatyta, jog būtent N. K. veiksmai – sustojimas kairės (o ne dešinės, t. y. jo važiavimo krypties) kelio pusės kelkraštyje, tamsiu paros metu, su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, priekine automobilio dalimi link atvažiuojančių kitų transporto priemonių, taip suklaidinant atvažiuojančio automobilio „Toyota Auris“ vairuotoją, sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės išvadoje, be kita ko, nurodyta, jog automobilio „Toyota Auris“ vairuotojas S. C., net ir važiuodamas eismo įvykio vietoje leistinu maksimaliu 90 km/h greičiu ir reaguodamas vairuojamo automobilio stabdymui tame pačiame atstume, kaip ir sureagavo eismo įvykio metu, neturėjo techninės galimybės sustoti neprivažiavęs iki eismo įvykio vietos plane užfiksuotų padangų pėdsakų pabaigos (neturėjo galimybės išvengti eismo įvykio). Apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu minėtą ekspertizės išvadą pateikusi ekspertė K. N. patvirtino, kad S. C., važiuodamas 90 km/h greičiu ir reaguodamas į vairuojamo automobilio stabdymui tame pačiame atstume, kuriame sureagavo eismo įvykio metu, nebūtų turėjęs techninės galimybės sustoti iki eismo įvykio vietoje plane užfiksuotų pėdsakų pabaigos. Pažymėjo, kad šio eismo įvykio kilimą sąlygojo būtent BMW vairuotojo veiksmai (1 t., b. l. 170–173). Dėl to, kas pirmiau nurodyta, nėra jokio pagrindo pritarti apelianto teiginiams, kad S. C. galėjo įvertinti, jog priešinga kryptimi stovėjusio automobilio „BMW 5er Reihe“ vairuotojas yra sustojęs už kelio važiuojamosios dalies ribų kairėje pusėje, o pagrindinė S. C. netinkamo vairavimo priežastis – greičio viršijimas ir naudojimasis mobiliuoju telefonu. Be to, byloje nėra duomenų, kad įvykio metu vairuodamas automobilį S. C. būtų naudojęsis mobiliojo ryšio telefonu, o už tai, kad jis vairuodamas automobilį „Toyota Auris“, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, išvažiavo iš savo važiuojamosios kelio dalies į šalikelę ir atsitrenkė į joje stovėjusį automobilį, S. C. yra nubaustas 2025 m. kovo 30 d. nutarimu (1 t., b. l. 9–11).
18. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kad automobilių artimųjų žibintų šviesos neakina priešpriešinio eismo vairuotojų, be to, jeigu S. C. būtų buvęs apakintas šviesos šaltinio, jis būtų daręs manevrą į šoną nuo šviesos šaltinio, o ne į jį, dar kartą pažymima, jog nukentėjusysis nuosekliai nurodė, kad jį apakino šalikelėje priešais jo atvažiuojantį automobilį stovėjusio automobilio šviesos, jis buvo įsitikinęs, kad šis automobilis juda, nes šviesos paryškėdavo, todėl jis manė, kad vairuotojas perjungė šviesas į ilgąsias. Apylinkės teismo posėdyje ekspertė K. N. paaiškino, kad nors trumposios automobilio šviesos ir nėra draudžiamos, tačiau jos yra „klaidinančios dėl išsidėstymo kelyje“. Be to, nukentėjusysis paaiškino, kad jam atrodė, jog automobilis važiuoja tiesiai į jį, todėl jis, bandydamas apvažiuoti kliūtį, suko į dešinę, o ekspertė K. N. teismo posėdžio metu į advokato M. G. klausimą atsakė, kad „kai vyksta priešpriešinis judėjimas, tai jūs važiuojate dešiniau, būtent priekyje savęs matomų šviesų“. Dėl to, kas pirmiau nurodyta, apelianto kaltės nepaneigia ir jo skunde akcentuojamos aplinkybės, jog iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad S. C. nurodė pareigūnui, jog „tuo momentu vairą atleidau“, bei liudytojo J. V. parodymai, kad jeigu S. C. nebūtų žiūrėjęs į telefoną, būtų tiesiog važiavęs ir pravažiavęs, nes tai yra tik šio liudytojo nuomonė, kurią paneigia ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir ekspertės pateiktos išvados.
19. Kaip pirmiau minėta, ANK 417 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Institucijos 2025 m. gegužės 5 d. nutarimu N. K. nubaustas 11 Eur bauda (1 t., b. l. 42–44). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, N. K. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį N. K. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nėra pagrindo.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
21. Nukentėjusysis S. C. atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto N. K. apeliacinį skundą prašo priteisti iš N. K. valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apygardos teisme 2025 m. spalio 16 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. spalio 16 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-11507, kurioje nurodyta, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 11 punktu, 27.2.2.2 punktu, prašoma valstybės naudai priteisti 137,50 Eur už nukentėjusiajam S. C. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
22. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.
23. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis S. C. atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymui turėjo teisę kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos, nes atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas ir pateikimas teismui yra viena iš asmens dalyvavimo ir savo teisių gynimo procese formų. Įvertinus tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto N. K. apeliacinis skundas yra atmetamas, taip pat atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos sudėtingumą, į tai, kad prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra pagrįsta minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma bei pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už S. C. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš N. K. valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto N. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Priteisti iš N. K. valstybės naudai 137,50 Eur (vieno šimto trisdešimt septynių eurų penkiasdešimties centų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajam apeliaciniame procese išlaidas.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.