- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- 1-322-284/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47093-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Volikienė
- Nukentėjusysis
- T. S.
- Kaltinamasis
- K. S.
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
mažametės nukentėjusiosios T. S. įgaliotajam atstovui advokatui Anatolij Šichovcov, įstatyminei nukentėjusiosios atstovei ( globėjai) A. G.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
K. S. a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, nedirbanti, auginanti mažamečius vaikus, neteista, paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji K. S. 2017 m. rugsėjo 10 d., apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), namuose, virtuvėje, žodinio konflikto metu, tyčia, ne mažiau kaip penkis kartus diržu sudavė savo mažametei dukrai T. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), per nugaros sritį, tuo padarydama nugaros poodinę kraujosruvą, , taip savo šeimos nariui - dukrai T. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą,
Kaltinamoji K. S. teisiamojo posėdžio metu dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino visiškai ir parodė, kad tai buvo 2017 m. rugsėjo 10 d. Gyveno su vaikais pas tėvus R. K. ir A. K. (duomenys neskelbtini) vienkiemyje. Sekmadienį buvo gražus oras, ėjo su dukra S. pagrybauti. Ten iki miško nemažas atstumas. Per dieną jai mama skambino ne kartą. Dar nebuvo priėję miško, kai mama paskambino ir klausė: „ar dar negrybaujat?“. Klaidžiojo po mišką, rinko grybus, o mama skambinėjo, klausinėdama, kada grįš. Su S. grįžo namo po pietų, dar buvo šviesu. Tėvai tuo metu gėrė, dar nebuvo visiškai girti. T. paprašė sumuštinio ir arbatos. Jos mama T. nemėgsta, ją visaip negražiai vadina. Tą vakarą irgi ją pavadino necenzūriniais žodžiais: „k..“, „b..“, „prostitute“, „nedaėdela“. Pasakė mamai, kad taip ant vaiko sakyti negalima. Mama pasakė, kad ji tokia ir yra. Kai mergaitė ėjo miegoti, ant nugarytės mėlynių nebuvo. Motina atėjo į kambarį, nes jai neleido televizoriaus žiūrėti, vėl ėmė negražiai kalbėti ant T.. Pirmadienį atsikėlusi T. paprašė arbatos, kaip visada. Jai reikėjo sūnų V. parsivesti iš mokyklos. Jos mama pasakė: „kodėl tas p..deras negali pats pareiti?“ Paprašė mamos prižiūrėti vaikus. Ji nesutiko. Tėvas pasakė, kad jis pabus. Kai nuėjo į mokyklą, dar pakalbėjo su V. mokytoja, S. auklėtoja užkalbino. Jai pareinant į namus, mama paskambino ir paprašė jos už maisto talonus nupirkti jai alaus. Pasakė, kad neturi galimybės, niekas neduos alaus už talonus, atsisakė nupirkti. Jai grįžus, mama pasiūlė gerti. Nesutiko. Prasidėjo priekaištai. Mama ėmė sakyti, kad jiems buvo ramiau, kai jų nebuvo, kad jie jai iškvaršino galvą. Jeigu trukdo, nebesiginčijo, apsirengė, aprengė vaikus ir išėjo, nes nusprendė ten nebegyventi. Policija pas ją atvažiavo antradienį po pietų į (duomenys neskelbtini), kur tuo metu apsigyveno. Policininkai jos klausė, kur yra T.. Ji net nesuprato, dėl ko pas ją atvažiavo policija. Policininkai paklausė, ar ji gėrė, davė „pūsti“. Buvo blaivi. Policininkai iškvietė greitąją pagalbą. Nusistebėjo, kam to reikia, juk niekas nemiršta. Tik tada jai pasakė, kad yra gauta informacija, kad T. yra sumušta. Felčerė apžiūrėjo mergaitę, pasakė, kad ten nieko nėra, gal užsigavo. Policininkas kažkur paskambino, paskui felčerė matavo žymę ant T. nugaros. Ten buvo kažkas panašaus į įbrėžimą. Jos policininkas paklausė, ar turi giminių (duomenys neskelbtini). Atsakė, jog turi seserį ir brolį. Pirmiausia pasakė, kad turi paskambinti savo seseriai į (duomenys neskelbtini). Tada T. išvežė pas jos seserį į (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jai neleidžiama T. lankyti. Kai policininkai ir kiti klausė, T. sakė, kad jos niekas nemušė. Mano, kad mergaitė pati užsigavo. Su mama jai nesusiklostė bendravimas, nes kai kas nors būna ne pagal mamą, ne taip, kaip ji nori, ji kontroliuoja ir pyksta. Tada mama pyko ant jos, kad nenupirko jai alaus. Savo kaltės nepripažįsta. Nėra buvę, kad išeidavo iš namų ir negrįždavo, nesirūpindavo vaikais. Būdavo, kad girtaudavo namuose. Tada, kai buvo grybauti, mama jos nėjo pasitikti. Tą vakarą, kai grįžo iš miško, buvo blaivi. Anksčiau konfliktų su mama būdavo. Kadangi mama ant jos puldinėdavo, todėl nusprendė iš ten išeiti. Mama pasakė, kad jai be jų būtų geriau. Tik L. Š. pasakė, kad mama ją išgrūdo iš namų, draugei nesakė. L. Š. yra jos pažįstamas. Iš motinos namų išėjo po pietų, apie 17-18 val., su visais penkiais vaikais. Paskambino vyriausiam sūnui ir pasakė, kad jos mama juos išgrūdo iš namų. Jos vyriausias sūnus – L. K.. Jis jos sprendimui išeiti pritarė. Dėl mergaitės mušimo ją kaltina nepagrįstai. Su bylos medžiaga yra susipažinusi. Specialisto išvados neskaitė. Mano, mergaitė susižaloti galėjo bet kada. Sužalojimo ant mergaitės nugaros nepastebėjo iki pat atvykstant policijai. Mamai ji paaiškino, kad už maisto talonus alaus neparduos. Pas mamą gyventi buvo grįžusi dėl to, kad buvo gaisras pas L. Š., kur gyveno. Po gaisro namo vidus buvo užlietas vandeniu. Kai vėl grįžo ten gyventi, vanduo jau buvo išdžiūvęs, bet namas nebuvo visiškai sutvarkytas. Tą pačią dieną, kai įvyko konfliktas, mama policijai ar kitur turbūt neskambino dėl to, kad gėrė. T. anksčiau buvo susižalojusi ne kartą. Ant krosnies pas jos mamą neišeitų užlipti. Gal mergaitė, lipdama nuo kėdutės, užsigavo. T. sužalojimą ant nugaros matė, jis buvo neryškus.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamoji K. S. savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažįsta, jos kaltė yra įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais .
Liudytojas M. L. parodė, kad su kaltinamąja K. S. buvo susidūręs darbo reikalais, kaip policijos darbuotojas. Tuo metu dirbo Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju. Tai buvo turbūt praeitų metų rugsėjo mėnuo. Dirbo kartu su A. D.. Gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kaime yra sumušta mergaitė. Nuvyko į šį kaimą. Namuose buvo K. S. su vaikais. Ant mergaitės išorinių sumušimo požymių nesimatė. Iškvietė „greitosios“ ekipažą, kad apžiūrėtų vaikus. Greitosios pagalbos felčerė mergaitei ant nugaros rado mėlynę ar nubrozdinimą. Mergaitės mamos klausė, kaip ta žymė atsirado. K. S. atsakė, kad to nežino, mergaitės nemušė. Mergaitę ir jos mamą nuvežė į (duomenys neskelbtini) miestą pas mergaitės tetą. Kolegą nusiuntė pas mergaitės močiutę, nes pranešimas apie vaiko sumušimą būtent ir buvo gautas iš jos močiutės. Pranešimas policijoje buvo gautas iš Bendrojo pagalbos centro, o jiems pranešė policijos budėtojas. Mergaitė su jais visai nekalbėjo. K. S. sakė, kad prieš dieną buvo susipykusi su savo mama. Ji prieš tai gyveno pas savo mamą, o po to išsikėlė gyventi į namą, kuriame lankėsi. Tas namas matėsi, kad buvo po gaisro. Mergaitės nugarą matė, nugaros viduryje buvo lyg mėlynė, lyg kraujosruva. Felčerė sužalojimą išmatavo ir užfiksavo. Tuo metu šalia mergaitės jos mama taip pat buvo. Mama negalėjo paaiškinti, iš kur žymė ant mergaitės nugaros atsirado. Ką tuo metu sužinojo iš mergaitės močiutės, tiksliausiai pasakytų A. D.. Jam jis sakė tik tiek, kad močiutė buvo išgėrusi. Mergaitė po jų apsilankymo pasiliko pas savo tetą. Kiek prisimena, smurtas prieš mergaitę buvo vartotas anksčiau, ne tą pačią dieną, kai buvo iškviesti. Anksčiau duodamas parodymus, visas aplinkybes geriau prisiminė. Mėlynė ant mergaitės nugaros buvo neapibrėžtos formos, labiau pailga. Gali būti, kad toks sužalojimas galėjo atsirasti, suduodant diržu. Gali būti, kad ten buvo ne mėlynė, o nubrozdinimas. Pagal iškvietimą nuvyko gal apie pietus ar kažkiek po pietų, šviesiu paros metu. Jam atrodo, kad K. S. blaivumą tikrino, ji buvo blaivi. Toje vietoje, kur lankėsi, nebuvo girtaujama. Jis pats su močiute nebendravo.
Liudytoja D. B. parodė, kad ji dirba Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios pagalbos skyriuje bendruomenės slaugytoja – greitosios medicinos pagalbos felčere. K. S. pažįsta iš matymo, kadangi buvo iškvietime. Tiksliai datos nepamena, taip pat nepamena, kaip buvo suformuluotas iškvietimas. Atvykus į pusiau apdegusį pastatą, nelabai suprato, dėl ko reikalingos greitosios pagalbos paslaugos, kadangi jų atvykstant kaip niekas ir nelaukė. Ten buvo policijos pareigūnas, kuris ją pasikvietė į kiemą ir paaiškino, kad reikia apžiūrėti galimai sumuštą mergaitę. Tada mergaitę apžiūrėjo. Pareigūnas parodė, kurią mergaitę reikia apžiūrėti. Mergaitė sėdėjo ant sofos. Mergaitė buvo maža, gal 4-5 metų amžiaus. Name buvo mama, dar buvo vaikų ir vyriškis bei policijos pareigūnas. Mergaitė buvo išsigandusi ir tylėjo. Į klausimą, ar jai kur nors skauda, ji nieko neatsakė. Apžiūrėjo nugarą ir, pasukus mergaitę prieš langą, pamatė neryškią hematoma. Hematoma yra poodinė kraujosruva. Ji hematomą išmatavo. Neprisimena, ar pareigūnas susisiekė su Vaiko teisių apsaugos skyriumi, ar skyriaus darbuotojai – su juo. Tada ir buvo paprašyta sužalojimą išmatuoti. Kvietimo kortelėje kraujosruvos dydžio centimetrus užrašė, o dabar tiksliai nebeprisimena. Mergaitė nieko nesakė, kas jai nutiko. Mama tvirtino mergaitės nemušusi. Mergaitė daugiau niekuo nesiskundė, paliko mergaitę, policijos pareigūnus ir išvyko. Hematoma buvo neryški, be ryškių kontūrų, ji galėjo atsirasti ir anksčiau. Ar hematoma galėjo atsirasti nuo mušimo, negali atsakyti. Kiti vaikai nekalbėjo, iš kur atsirado sužalojimas. Neprisimena, ar mergaitė jai atrodė apleista.
Liudytojas A. D. parodė, kad jis dirba Pakruojo rajono policijos komisariate Reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu. Pas K. S. teko būti darbo reikalais. Galėjo būti praeitų metų rugsėjo mėnuo. Dirbo su M. L.. Buvo gautas pranešimas iš socialinės darbuotojos. Pranešime buvo nurodyta, kad socialinė darbuotoja informaciją gavo iš K. S. mamos. Kas buvo parašyta pranešime, nepasakys. Vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ten buvo namo šeimininkas L. Š., K. S., keturi ar penki vaikai. Paklausė K. apie smurtą. Ji atsakė, jog nesmurtavo. Paklausus namo savininko, jis taip pat atsakė, jog tuo laikotarpiu, kai pas jį apsigyveno, K. prieš vaikus smurto nenaudojo. Namo savininkas sakė, jog K. S. pas jį atvyko praėjusios dienos pavakare. Pati K. S. neneigė, kad smurtavo. Jo kolega pasiliko nurodytu adresu, o jis nuvažiavo pas K. S. mamą į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ji buvo akivaizdžiai neblaivi, bet girtumo nenusistatė. Ji jam sakė, kad jos dukra K. smurtavo prieš savo dukrą, kelis kartus diržu suduodama per nugarą. Minėjo, kad smurtavo praėjusią dieną, prieš išvykdamas pas L.. Nepamena, ar ji sakė, už ką vaiką mušė. Negali pasakyti, ką sakė K. mama, ar ji, mušdama dukrą, buvo išgėrusi. Kažką minėjo, kad buvo vaikus palikusi ir išvykusi. Anksčiau nurodytas aplinkybes geriau prisiminė. Ankstesni parodymai teisingesni. Po to grįžo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur buvo kolega. Kolega telefonu derino veiksmus su Vaiko teisių apsaugos skyriumi bei jų viršininku. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Felčerė apžiūrėjo mergaitę. Jis toje vaiko apžiūroje nedalyvavo, tuo metu automobilyje rašė tarnybinį pranešimą. Atrodo, kad kolega su Vaiko teisių apsaugos skyriumi suderino, jog mergaitę reikia atskirti nuo motinos. Kartu su jos mama priėmė sprendimą mergaitę nuvežti į (duomenys neskelbtini) miestą, kadangi mergaitė labai stresavo, nenorėjo vykti į ligoninę. Vykdama kartu su mama, mergaitė jautėsi ramiau. Mergaitė su jais visiškai nebendravo. Tuo laikotarpiu ji tik su mama vieną ar du žodžius pakalbėjo, ir viskas. Su mergaite daugiau bandė bendrauti kolega. Su K. S. bendravo tik tada, kai atvyko pas ją į namus. Kitų vaikų klausė, ar prieš juos mama nesmurtauja, sakė, kad ne. Tiksliai negali pasakyti, ar vaikų klausė, ar mama smurtavo būtent prieš tą mergaitę, ar klausė tik bendrai apie visus vaikus. Kai nuvyko pas K. mamą A. K., paklausė, ar yra jos vyras. Ši nurodė, kad vyras neblaivus miega. Netikslinga buvo jo žadinti.
Liudytoja R. S. parodė, kad ji dirba Pakruojo rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje socialine darbuotoja. K. S. šeimą pažįsta, nes tenka su ja dirbti. Santykiai su K. S. yra normalūs. A. K., K. S. motina, praeitų metų rugsėjo mėnesį, galėjo būti, jog rugsėjo 12 d., apie 16.00 val., paskambino į jos mobilųjį telefoną ir pasakė, kad jos dukra K. S. smurtavo prieš savo dukrą T.. Jai atrodo, kad skambindama , A. K. buvo išgėrusi. Atsimena, kad ji sakė, kad mergaitė mamos sumušta nugaros srityje. Gali būti, kad ji minėjo, kad mergaitė buvo mušta diržu. Ji sakė, kad yra mėlynės nugaros srityje. Tai sužinojusi, ji paskambino telefonu 112, pranešė, kad yra sumušta mergaitė. Toliau jau dirbo pareigūnai, tuo momentu į šeimą nevažiavo, nes seniūnijos automobilis buvo išvykęs, be to, neturi teisės apžiūrėti vaiko. K. S. šeima yra socialinės rizikos šeima, kuriai yra teikiamos paslaugos. Šeimoje yra fiksuotas alkoholio vartojimas ne vieną sykį. Neblaivumas buvo užfiksuotas policijos darbuotojų. Nusiskundimų, kad anksčiau būtų smurtaujama prieš vaikus, apart šio atvejo, nėra gavę, patys vaikai tokių dalykų nėra įvardiję. Kiek žino, K. S. su savo motina nebendrauja. Prieš gaunant pranešimą dėl smurtą, K. S. gyveno pas motiną, jos lyg susipyko ir K. išėjo iš mamos. Kai A. K. pranešė apie smurtą, K. S. iš jos namų buvo išėjusi, ten nebegyveno. Iki to įvykio, į K. S. šeimą važiuodavo po 2-3 kartus per savaitę, iš vaikų nusiskundimų nebuvo gauta, nors vaikai yra bendraujantys. Sumušimo žymių nebuvo mačiusi. Vienam iš K. S. vaikų tuoj bus 18 metų, mergaitė paauglė, D. maža, gal bus 4 metai, dar yra du pradinukai. Teko lankytis šeimoje, kai K. S. gyveno pas savo mamą. Kiek matė, tiek matė draugiškus santykius tarp dukters K. ir jos mamos. Matydavo bendraujančias, kartu žiūrinčias televizorių. Jos žiniomis, A. K. girtauja.
Liudytoja G. S. parodė, kad K. S. pažįsta. Dirba Pakruojo rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje socialine darbuotoja. Lankydavo šią šeimą. Santykiai su K. S. yra normalūs. Apie įvykį kolegė R. S. pasakė, kad iš K. S. paimta dukra T.. Ji pati nuvykusi pas K. S. dėl to įvykio nebuvo. K. S. gyveno su mama A. K. už (duomenys neskelbtini) kaimo, o galbūt ir ten tebėra (duomenys neskelbtini) kaimas. Ten gyveno ir visi K. S. vaikai. Kai lankydavosi, jokio sugyventinio nematė. K. S. dabar gyvena L. Š. name (duomenys neskelbtini) kaime. Jai apie įvykį pati K. S. sakė, kad vaikų nemuša. Buvo nuvažiavę pas A. K., K. S. mamą, tačiau atrodo, kad tuo metu ji buvo neblaivi, todėl jos nesuprato, ką ji sako. K. S. tėvas, kai lankėsi ėmė šūkauti, pyko, kam atvyko. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus , nes tada geriau prisiminė ( 102-103 bylos lapai).
Liudytoja A. K. parodė, kad jos santykiai su anūke T. yra geri – ji atvažiuoja, telefonu pasikalba. K. S. dabar su ja nesišneka ir nesisveikina. Kai kartu gyveno, būdavo visaip – ir sutardavo, ir nelabai. Kol ji negerdavo, kol būdavo namuose, jų santykiai buvo geri. Kai K. būdavo girta, ji rūpindavosi jos vaikais. Šeštadienį su anūku grybavo, rado daug grybų. Atsimena, kad kita diena buvo sekmadienis, rytas, kai K. su anūke S. nusprendė eiti pagrybauti. Namuose liko kiti vaikai, tarp jų du vaikai buvo mokyklinio amžiaus – S. ir V.. Juos numaudė ir paguldė miegoti. K. su S. ilgai negrįžo. Anūkė T. taip pat buvo namuose, nėjo miegoti. Paskambino anūkė S., paprašė, kad ateitų jų su mama pasitikti. Kai K. grįžo, pasakė, kad T. jos neklauso, neina miegoti. K. S. paėmė diržą. Mergaitę jos dukra mušė virtuvėje. Ji pas juos yra didelė. Diržas, kuriuo mušė T., buvo pakabintas ant pakabos prie durų, pilkos spalvos. Diržas buvo su sagtimi, tinkamas vyrams įsiverti į kelnes. K. mergaitei sudavė gal 4-5 kartus. Vaikas pradėjo verkti. Jai buvo diržu pataikyta į nugarą. Mergaitė buvo apsirengusi kelnytėmis, „bliuzkute“, megztuku. K. tada parsivedė į namus, net prožektorių pasiėmė, ji buvo neblaivi. Kai K. sudavė mergaitei, po to ją nuvedė į kambarį miegoti. Ji irgi nuėjo miegoti. Rytojaus dieną T. pasakė, kad jai nugarytę skauda. Pakėlė jos rūbus ir pamatė, kad ant nugaros yra žymės. K. pasakė, kad ji išsikrausto. Kai išėjo į kaimą, sutiko K. buvusią draugę, ji jos paklausė, kam K. išvarė iš namų. Atsakė, kad jos niekas nevarė, ji pati išėjo. Grįžusi namo, paskambino socialinei darbuotojai ir pasakė, kad T. yra sumušta, turbūt socialinė darbuotoja iškvietė policiją. K. pirmadienį ėjo pasitikti savo „nulinuko“, grįžtančio iš mokyklos, paskui ji grįžo, pasiėmė daiktus ir išėjo. Socialinei darbuotojai paskambino antradienį, o K. iš jos išėjo pirmadienio pavakarę. Kad K. atseit išvaryta iš jos draugės išgirdo antradienį. Bijojo, kad K. nepasakytų, kad mergaitę sumušė ji, todėl ir paskambino socialinei darbuotojai. Skambino, būdama blaivi. Būdavo, kad K. ir anksčiau mušdavo vaikus. Ar dabar ji girtauja, ji nežino, o anksčiau, kai gyveno pas ją, pasitaikydavo. Kai K. diržu sumušė T., didieji vaikai buvo išvažiavę į (duomenys neskelbtini), S. nuėjo miegoti į kitą kambarį, kiti du berniukai irgi miegojo. Taip pat miegojo ir jos vyras. Tikrai vyresnių vaikų namie nebuvo, jie mušimo nematė. Duoda teisingus parodymus. Neturi tikslo apkalbėti savo dukrą, sako, kaip buvo. Jiems ir be K. visko gyvenime pakanka, lėšų pragyvenimui turi. Jai buvo nemalonu, kad K. kažkam pasakė, jog ji ją išvarė. K. seseriai apie šį įvykį papasakojo vėliau, ne iš karto po jo. K. taip grubiai mergaitę mušė pirmą kartą. Anksčiau suduodavo ranka. Tų kitų kartų ji nematė. Kai K. paėmė diržą ir mušė, ji jai nieko nesakė, nenorėjo su ja bartis. Ties T. nugaros viduriu matėsi raudona žymė. Anūkė S. jai paskambino ir paprašė ateiti pasitikti. Iš karto nėjo, po to, kai paskambino antrą kartą, pasiėmė prožektorių ir ėjo pasitikti. Kai pasišvietė prožektoriumi, pamatė, kad dukra su anūke ateina. Jos ėjo iš miško. Jau tamsu buvo. Neklausė, kur jos buvo, anūkė nieko nesakė. Mano, kad K. iš pradžių buvo miške, o po to kažkur gėrė. S., kai grįžo, pasiėmė mažąją D. ir nuėjo į kitą kambarį gulti. S. 14-15 metų. Pirmadienį K. išėjo su visais vaikais. Ir vyresnieji vaikai nebegrįžo pas ją iš (duomenys neskelbtini). K. po to įvykio su ja net nekalba. Nebekalba po to, kai pasakė, jog išeina. Vaikai pasiėmė kuprines, daiktus, rūbus ir visi išėjo. K. pasakė, kad jiems geriau vieniems gyventi. Jai ji niekada po to laiko nebuvo paskambinusi. Jai anūkų lankyti K. neleidžia. Po dukters išėjimo vienam iš anūkų gimtadienio proga tik davė 10 eurų. Savo vyrui sakė, kad dukra mušė anūkę, kad po to ji išėjo, kad pranešė socialinei darbuotojai. Tą dieną, kai buvo atvažiavusi socialinė darbuotoja, ji su vyru buvo išgėrę 0,5 l alaus. Jos vyras yra neįgalus, 15 procentų tik darbingumo lygis. Jis dabar pats nebegali net pensijos nuvykti apsiimti, nors po namus vaikšto. Jam į teismą atvykti būtų sunku. S. grįžusi pasiėmė mažąją mergaitę ir nuėjo į kitą kambarį miegoti, o ji K. parvedė, nes ji vos paėjo. K. tą vakarą tikrai grįžo girta. T. tikrai yra judri. Ji bėgioja, laksto kieme. Ji žaidžia su kitais vaikais. Mano, ji negalėjo nugaros užsigauti, žaisdama kieme. Diržo pareigūnai namuose nerado, nes turbūt K., išeidama iš jos namų, diržą pasiėmė. Ji pati nematė, kaip ji pasiėmė. Namuose T. nebuvo kur užsigauti, nebent kieme. Jai nėra žinoma, kad ji buvo kur nugriuvusi, užsigavusi. Mano, mergaitė būtų apsisakiusi, jeigu būtų anksčiau nugarytę užsigavusi. Iš kur ji gali žinoti, kodėl mergaitė pati nesisako, kas ją užgavo? Ji tą vakarą, kai K. primušė T., buvo blaivi. Kai atvyko policija, buvo išgėrusi alaus. Buvo antradienis ar trečiadienis. Socialiniai darbuotojai atvyko dar kitą dieną. T. nėra linkusi fantazuoti, tik linkusi užsispirti, nekalbėti. Mergaitė buvo mušama už tai, kad jos neklausė ir nėjo miegoti. Jeigu mergaitė lakstydama užsigaudavo, priėjusi jai iš karto pasisakydavo: „baba, popa“. Ji T. pasakė, kad eitų miegoti. Pasakė normaliai, be keiksmažodžių. Ji ją „pasiuntė“ ir nėjo. Tada laukė, kol grįš jos mama.
Liudytoja A. G. parodė, kad sulaukė iš sesers K. S. skambučio, ji paklausė „ar galiu vienai dienai atvežti T.?“ Pasakė, kad rytojaus dieną ji mergaitę pasiims, minėjo, kad mergaitė buvo sumušta ar kažką. Ji jai skambino apie pietus. Vakare pareigūnai kartu su K. pas ją atvežė T.. K. ir vaikas liko mašinoje, vienas pareigūnas atėjo pas ją į butą, davė kažką pasirašyti, gal protokolą ar kitą dokumentą, kad jai palieka vaiką. Nieko tokio tas pareigūnas jai nepasakė. Nulipo laiptais žemyn, išėjo į kiemą, pasiėmė vaiką iš mašinos ir grįžo namo. Kai lipo į mašiną pasiimti mergaitės, K. nieko nepaklausė. Tuo metu bandė užkalbinti vaiką, nes K. vaikai yra labai nedrąsūs. Tuo metu T. pirmą kartą atsidūrė pas ją, todėl reikėjo su ja susibendrauti. Paėmė vaiką ant rankų ir užlipo į viršų. Mergaitę jai atvežė purviną – buvo purvinos jos kelnės, megztinis. Ją reikėjo perrengti ir jos nuėjo su jos dukryte maudytis. Maudydamasi ji jai parodė, kur jai skauda nugarą. Toje vietoje ant nugaros buvo pailgas raudonas ruožas. Tai nebuvo sena žaizda. Po gerų kelių dienų, kai ji atsipalaidavo žaisdama (dėliojo dėliones), kalbėdama kitus dalykus, ji jai pasisakė, kad jai skauda nugarą, ją mušė mama. Tai buvo vienintelis atvejis prieš mergaitės apklausą, kai ji pasisakė, jog mama mušė. Paklausė, kodėl ją mušė. Atsakė, kad dėl to, jog neklausė, movėsi S. kelnes. Iki tol ji sakydavo, kad tai ji nuo „pečiaus“ nukrito, tai iš slyvos iškrito. O ant „pečiaus“ užlipti ji negalėtų. T. sakė, kad mama ją mušė diržu. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo metu T. nieko ypatingo nepasakė, lyg pasakė, kad nuo „pečiaus“ nukrito. Nežino, kaip būtų įmanoma užlipti ant „pečiaus“, niekada nematė nei vieno vaiko ten užlipusio. Tas „pečius“ yra kūrenamas, ant jo verdama valgyti. „Pečius“ yra virtuvėje. Jis nuolat kūrenamas. Savaitę gyveno nežinomybėje, ką toliau darys su mergaite, paskui ėmė ieškoti Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, klausti, kas toliau bus. Kas ten tiksliai įvyko, nežino. K. sako, kad T. nemušė. Ji jai yra sakiusi, kad vaikas pasakė, kad ji mušė. Ji tai neigė. Mama jai papasakojo, kad K. su S. buvo išėjusi, po to paskambino, kad ji (mama) išeitų jų pasitikti, po to K. T. primušė. Sakė, kad mušė diržu. Kai lankydavosi pas mamą, nepastebėjo, ar ten buvo, ar yra koks diržas. Mergaitė dabar gyvena pas ją, ji paskirta laikinąja globėja. Savo turi tris vaikus, iš jų vienas yra nepilnametis. T. pradėjo lankyti darželį, nes jai ją reikėjo socializuoti, lankosi pas medikus, psichologus, daro testus, ištyrė raidos atsilikimą. Mergaitei labai padeda darželio lankymas. Kol kas ji neturi drąsos įsijausti į veiklą su vaikais. Kai T. pas ją atvežė, ji buvo apleistas vaikas. Anksčiau į K. šeimos reikalus ji nesikišo, nes tai ji bendraudavo su ja, tai nebendraudavo. K. reikėjo pagalbos prieš D. gimimą. Po to ji bendrauti nustojo. Dabar, kai T. auga pas ją, K. jai paskambina. Nepasakytų, kad mergaitė linkusi fantazuoti. Ji viską pasako, smulkiai susako viską, kas vykdavo šeimoje, dėl ko atvykdavo policija, pasako tai, ką ji jau prieš tai žinojo. Tiki, kad T. mama mušė diržu. Nežino, kodėl mergaitė taip skirtingai pasakojo apie nugaros užsigavimą. Paprastai mergaitė yra labai atvira. Šiuo metu T. konkuruoja su jos dukryte ir, konkuruodama dėl dėmesio, ji susako viską, ką jos dukra jai pasakė ar kaip pasielgė. Galbūt tuo laiku, kai vyko apklausa, T. neturėjo tiek drąsos. Dabar ji yra daug drąsesnė negu tada. Nežino, kaip nutiko, kad K. sako, jog dukters nemušė. Supranta, kad jos sunkus gyvenimas buvo, tačiau galbūt reikėjo stotis ant kojų, o ne tiek vaikų gimdyti. Mano, kad mamai trūko kantrybė, nes K. „gastroliuoja“ („K., juk pati žinai, kad tu gastroliuoji“). Nebuvo K. blogai pas mamą gyventi. Kai K. išeidavo, vaikus prižiūrėdavo močiutė.
Iš 2017-12-01 tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo susisiekta su atstove pagal įstatymą A. G., kuri nurodė, kad mažametė T. S. jai kelis kartus sakė, kad ją mama K. S. mušė su diržu (b .l. 36).
Iš 2017-09-12 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje matyti, kad 2017-09-12 apie 16.04 val. iš seniūnijos socialinės darbuotojos telefonu buvo gautas pranešimas apie tai, kad K. S. su diržu per nugarą sumušė dukrą T.. Socialines darbuotojas informavo močiutė A. K.. Užfiksuoti asmenų paaiškinmai apie įvykio aplinkybes: K. S. nurodė, kad vakar išsikraustė iš motinos A. K. namų. A. K. buvo rasta neblaivi, kuri paaiškino, kad užvakar T. S. diržu sumušė neblaivi motina K. S.. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai- mažametės T. S. sumušimas - mėlynė- nugaros srityje (b .l. 18-19).
Iš 2017-09-12 vaiko perdavimo akto matyti, kad T. S. perduota A. G. (b .l. 20).
Iš 2017-09-13 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad, apžiūrėta įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu fotografuota, tyrimui reikšmingų daiktų nepaimta (b. l. 21, 24-25).
Iš duomenų iš policijos ataskaitų žiūryklės matyti, jog 2017-09-12 16.04 val. R. S. pranešė, jog jai A. K. telefonu pranešė, jog jos dukra K. S. smurtavo prieš mažametę T. S. (b .l. 27-29).
Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto pranešimo dėl smurto adresu (duomenys neskelbtini), skaitmeninės garso įrašo kopijos, kuri įrašyta į kompaktinę plokštelę ir apžiūrėtas 2017-12-14 daiktų apžiūros protokolu matyti, kad garso įraše yra užfiksuotas socialinės darbuotojos R. S. pranešimas, jog A. K. K. S. diržu per nugarą mušė T. S.(b. l. 31, 32).
Iš mažametė nukentėjusiosios T. S. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo matyti, kad į psichologės klausimą koks jos vardas, ar vardas T. - neatsako, tik paliksi patvirtindama galvą. Psichologei paklausus kiek metų, patvirtina linksėdama galvą, kad keturi. Pasakoja, kad jos mama yra pas policiją. Klausiama ar mama jos nėra mušusi, neigiamai papurto galvą. Pasako, kad ant mamos baba sakė, kad ji yra debilė. Gyvena pas mamą, kurios vardą nurodo A.. Kažkada skaudėjo nugarytę. Nežino, kas buvo. Ji pati užsigavo. Nuslydo nuo pečiaus. (parodo kur užsigavo - nugarą) (b. l. 59-60).
Iš 2017-09-26 nutarimo matyti, kad T. S. pripažinta nukentėjusiąja (b .l. 61).
Iš 2017-12-14 ir 2017-12-18 nutarimų matyti, kad buvo paskirtas mažametės nukentėjusiosios įgaliotas atstovas ir leista advokatui Anatolij Šichovcov dalyvauti procese (b. l. 49, 50).
Iš 2017-09-26 nutarimo matyti, kad A. G. leista dalyvauti procese kaip mažametės nukentėjusiosios atstovei (b. l. 54).
Iš 2017-09-12 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad joje užfiksuoti mažametei T. S. padaryti sužalojimai: 70 mm pločio ir 85 mm aukščio poodinė hematoma, krūtinės ląstos užpakalinės sienos paviršinis sužalojimas (b. l. 40-41).
Iš 2017-10-03 specialisto išvados Nr. G 1321/2017(04) matyti, kad T. S. padarytas sužalojimas: nugaros poodinė kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis 2 savaičių laikotarpyje iki apžiūros kietu buku daiktu. Tiksliau nustatyti sužalojimo padarymo laiko nėra galimybės, nes neaprašytos morfologinės sužalojimo savybės. Nėra galimybės atsakyti tiksliai, kuo padarytas nustatytas sužalojimas, nes neužfiksavo individualios žalojusio daikto savybės. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. T. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas T. S. nėra pavojingas gyvybei. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek krentant be pašalinės jėgos poveikio arba krentant po gauto smūgio (b. l. 48).
Iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo matyti, kad nuo 2017-09-18 A. G. paskirta T. S. globėja (b. l. 52).
Dėl mažametei T. S. padaryto sužalojimo
Iš 2017-09-12 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad joje užfiksuoti mažametei T. S. padaryti sužalojimai: 70 mm pločio ir 85 mm aukščio poodinė hematoma, krūtinės ląstos užpakalinės sienos paviršinis sužalojimas (b. l. 40-41).
Iš 2017-10-03 specialisto išvados Nr. G 1321/2017(04) matyti, kad T. S. padarytas sužalojimas: nugaros poodinė kraujosruva nėra pavojingas gyvybei. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis 2 savaičių laikotarpyje iki apžiūros kietu buku daiktu. Nėra galimybės atsakyti tiksliai, kuo padarytas nustatytas sužalojimas, sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. T. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek krentant be pašalinės jėgos poveikio arba krentant po gauto smūgio (b. l. 48).
Pati kaltinamoji K. S. patvirtino, kad felčerė apžiūrėjo mergaitę, paskui ji matavo žymę ant T. nugaros. Ten buvo kažkas panašaus į įbrėžimą. K. S. nurodė, jog mergaitė susižaloti galėjo pati bet kada. Ji sužalojimo ant mergaitės nugaros nepastebėjo iki pat atvykstant policijai. Atvykus felčerei, T. sužalojimą ant nugaros matė, jis buvo neryškus.
Liudytoja D. B. patvirtino, kad ji 4- 5 metų amžiaus mergaitei apžiūrėjo nugarą ir, pasukus mergaitę prieš langą, pamatė neryškią hematomą ( poodinę kraujosruvą). Ji hematomą išmatavo. Mergaitė nieko nesakė, kas jai nutiko. Hematoma buvo neryški, be ryškių kontūrų, ji galėjo atsirasti ir anksčiau.
Liudytojas M. L. patvirtino, kad jis iškvietė „greitosios“ ekipažą, kad apžiūrėtų vaiką. Greitosios pagalbos felčerė mergaitei ant nugaros rado mėlynę ar nubrozdinimą. Mergaitės nugarą matė, nugaros viduryje buvo lyg mėlynė, lyg kraujosruva. Felčerė sužalojimą išmatavo ir užfiksavo. Mėlynė ant mergaitės nugaros buvo neapibrėžtos formos, labiau pailga.
Liudytoja A. K. patvirtino, kad jos duktė K. S. paėmė diržą ir mergaitei sudavė gal 4-5 kartus į nugarą. Rytojaus dieną T. pasakė, kad jai nugarytę skauda. Pakėlė jos rūbus ir pamatė, kad ties T. nugaros viduriu raudoną žymę. Nors T. tikrai yra judri, bėgioja, laksto kieme, žaidžia su kitais vaikais, tačiau ji mano, kad mergaitė negalėjo nugaros užsigauti, žaisdama kieme. Namuose T. nebuvo kur užsigauti. Jai nėra žinoma, kad ji buvo kur nugriuvusi, užsigavusi. Mano, mergaitė būtų jai pasisakiusi, jeigu būtų anksčiau nugarytę užsigavusi. T. nėra linkusi fantazuoti, tik linkusi užsispirti, nekalbėti. Jeigu mergaitė lakstydama užsigaudavo, priėjusi jai iš karto pasisakydavo: „baba, popa“.
Liudytoja A. G. patvirtino, kad vakare pareigūnai kartu su K. pas ją atvežė T.. Mergaitę jai atvežė purviną – buvo purvinos jos kelnės, megztinis. Ją reikėjo perrengti ir išmaudyti. Maudydamasi ji jai parodė, kur jai skauda nugarą. Toje vietoje ant nugaros buvo pailgas raudonas ruožas. Tai nebuvo sena žaizda. Po kelių dienų, kai ji atsipalaidavo žaisdama (dėliojo dėliones), kalbėdama kitus dalykus, T. jai pasisakė, kad jai skauda nugarą, ją mušė mama.
Dėl K. S. kaltės, panaudojus smurtą prieš vaiką
Kaltinamoji K. S. savo kaltės , kad su diržu sumušė savo dukterį T., nepripažino, nurodė, kad dėl mergaitės mušimo ją kaltina nepagrįstai ,mano, jog mergaitė pati užsigavo , T. anksčiau buvo susižalojusi ne kartą, ant krosnies pas jos mamą neišeitų užlipti, gal mergaitė, lipdama nuo kėdutės, užsigavo. Nėra buvę, kad ji išeidavo iš namų ir negrįždavo, nesirūpindavo vaikais. Būdavo, kad girtaudavo namuose. Sužalojimo ant mergaitės nugaros nepastebėjo iki pat atvykstant policijai. Motina A. K. ją apkalba.
Teismas šiuos kaltinamosios K. S. parodymus atmeta ir jais nesivadovauja, kadangi kaltinamosios parodymai nenuoseklūs, nevienodi, jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams , todėl negali būti pripažinti patikimais . Šie kaltinamosios K. S. parodymai yra paneigti liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais bei ištirtais įrodymais, kuriais netikėti teismas pagrindo neturi.
Mažametė nukentėjusioji T. S., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, į psichologės klausimus atsakė, kad „mama manęs nėra mušusi ( neigiamai papurto galvą), gyvenu pas mamą, mama man nėra trenkusi diržu, kažkada skaudėjo nugarytę, nežinau, kas buvo, aš pati užsigavau, nuslydau nuo pečiaus (parodo kur užsigavo - nugarą)“ (b. l. 59-60). Kadangi mergaitė yra mažametė -4 metų amžiaus, tokiais jos parodymais, kad mama jos nemušė, teismas nesivadovauja, nes ji gali visko , kas įvyko, neprisiminti, klysti, nes apklausos metu davė parodymus, kad gyvena pas mamą, o ji gyvena pas A. G. ( globėją).
Liudytoja A. K. patvirtino, kad tą vakarą, kai K. grįžo, ji K. pasakė, kad T. jos neklauso, neina miegoti. K. S. paėmė diržą ir T. mušė virtuvėje. Diržas, kuriuo mušė T., buvo pakabintas ant pakabos prie durų, pilkos spalvos, su sagtimi, tinkamas vyrams įsiverti į kelnes. K. mergaitei sudavė gal 4-5 kartus. Jai buvo diržu pataikyta į nugarą, ji pradėjo verkti. Kai K. sudavė mergaitei, po to ją nuvedė į kambarį miegoti. Rytojaus dieną T. pasakė, kad jai skauda nugarytę , ji pakėlė jos rūbus ir pamatė, kad ant nugaros yra raudona žymė. Pirmadienį K. pasakė, kad ji išsikrausto. Antradienį ji paskambino socialinei darbuotojai ir pasakė, kad T. yra sumušta, turbūt socialinė darbuotoja iškvietė policiją. Kai K. paėmė diržą ir mušė, ji jai nieko nesakė, nenorėjo su ja bartis. Diržo pareigūnai namuose nerado, nes turbūt K., išeidama iš jos namų, diržą pasiėmė. Ji pati nematė, kaip ji pasiėmė. Mergaitė buvo mušama už tai, kad jos neklausė ir nėjo miegoti.
Tokius liudytojos A. K. parodymus patvirtino liudytoja R. S. , kuri parodė, kad A. K., K. S. motina, praeitų metų rugsėjo mėnesį, galėjo būti 12 d., apie 16.00 val., paskambino į jos mobilųjį telefoną ir pasakė, kad jos dukra K. S. smurtavo prieš savo dukrą T.. Atsimena, kad ji sakė, kad mergaitė mamos sumušta nugaros srityje, gali būti, kad ji minėjo, kad mergaitė buvo mušta diržu. Ji sakė, kad yra mėlynės nugaros srityje. Tada ji paskambino telefonu 112, pranešė, kad yra sumušta mergaitė. Toliau jau dirbo pareigūnai. Kai A. K. pranešė apie smurtą, K. S. iš jos namų buvo išėjusi, ten nebegyveno.
Liudytojas M. L. patvirtino, kad gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kaime yra sumušta mergaitė. Nuvyko į šį kaimą. Namuose buvo K. S. su vaikais. Ant mergaitės išorinių sumušimo požymių nesimatė. Iškvietė „greitosios“ ekipažą, kad apžiūrėtų vaikus. Greitosios pagalbos felčerė mergaitei ant nugaros rado mėlynę ar nubrozdinimą. Mergaitės mamos klausė, kaip ta žymė atsirado. K. S. atsakė, kad to nežino, mergaitės nemušė. Kiek prisimena, smurtas prieš mergaitę buvo vartotas anksčiau, ne tą pačią dieną, kai jie buvo iškviesti. Gali būti, kad toks sužalojimas galėjo atsirasti, suduodant diržu.
Liudytoja D. B. patvirtino, kad ji apžiūrėjo galimai sumuštą mergaitę. Mergaitė buvo maža, gal 4-5 metų amžiaus., ji buvo išsigandusi ir tylėjo, nieko nesakė, kas jai nutiko. Į klausimą, ar jai kur nors skauda, ji nieko neatsakė. Apžiūrėjo nugarą ir pamatė neryškią hematoma. Mama tvirtino mergaitės nemušusi. Ar hematoma galėjo atsirasti nuo mušimo, negali atsakyti.
Liudytojas A. D. patvirtino, kad socialinė darbuotoja informaciją apie smurtą vaiko atžvilgiu gavo iš K. S. mamos. Nuvykus, paklausė K. apie smurtą. Ji atsakė, jog nesmurtavo. Jis nuvažiavo pas K. S. mamą. Tada ji buvo neblaivi, bet patvirtino, kad jos dukra K. smurtavo prieš savo dukrą, kelis kartus diržu suduodama per nugarą. Minėjo, kad smurtavo praėjusią dieną, prieš išvykdama pas L.. Ji minėjo, kad K. S. buvo vaikus palikusi ir išvykusi. Kitų vaikų klausė, ar prieš juos mama smurtauja, sakė, kad ne.
Liudytoja A. G. patvirtino, kad vakare pareigūnai kartu su K. pas ją atvežė T.. Mergaitę jai atvežė purviną , ją išmaudė, maudydamasi T. jai parodė, kur jai skauda nugarą. Toje vietoje ant nugaros buvo pailgas raudonas ruožas. Po kelių dienų, kai T. atsipalaidavo žaisdama (dėliojo dėliones), kalbėdama kitus dalykus, ji jai pasisakė, kad jai skauda nugarą, ją mušė mama. Tai buvo vienintelis atvejis prieš mergaitės apklausą, kai ji pasisakė, jog mama ją mušė diržu. Paklausė, kodėl ją mušė. Atsakė, kad dėl to, jog neklausė, movėsi S. kelnes. Iki tol ji sakydavo, kad tai ji nuo „pečiaus“ nukrito, tai iš slyvos iškrito. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo metu T. pasakė, kad nuo „pečiaus“ nukrito. Nežino, kaip būtų įmanoma užlipti ant „pečiaus“, niekada nematė nei vieno vaiko ten užlipusio., nes tas „pečius“ yra virtuvėje, kūrenamas, ant jo verdama valgyti. Mama jai papasakojo, kad K. T. primušė su diržu. Nepasakytų, kad mergaitė linkusi fantazuoti, ji viską pasako, smulkiai susako viską, kas vykdavo šeimoje, dėl ko atvykdavo policija, pasako tai, ką ji jau prieš tai žinojo. Tiki, kad T. mama mušė diržu. Nežino, kodėl mergaitė taip skirtingai pasakojo apie nugaros užsigavimą. Paprastai mergaitė yra labai atvira.
Kaltinamoji K. S. nurodė, kad jos motina A. K. pyko ant jos, kad nenupirko jai alaus , todėl pranešė socialinei darbuotojai, kad ji sumušė T. su diržu, t. y. ją apkalbėjo, nes jos nekenčia. Su mama jai nesusiklostė bendravimas, nes kai kas nors būna ne pagal mamą, ne taip, kaip ji nori, ji kontroliuoja ir pyksta. Anksčiau konfliktų su mama irgi būdavo. Mama ant jos puldinėdavo, todėl nusprendė iš ten išeiti, kadangi mama pasakė, kad jai be jų būtų geriau. Tik L. Š. pasakė, kad mama ją išgrūdo iš namų. Tokius K. S. parodymus teismas vertina kaip jos gynybinę poziciją, kaip siekimą išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką . Tokius kaltinamosios parodymus paneigė liudytojos A. K. ( mama) ir A. G. ( sesuo), kurios teisme prisiekė sakyti tiesą, ir kurių parodymais netikėti teismas pagrindo neturi. A. K. patvirtino, kad kai su K. kartu gyveno, būdavo visaip – ir sutardavo, ir nelabai. Kol K. negerdavo, kol būdavo namuose, jų santykiai buvo geri. Kai K. būdavo girta, ji rūpindavosi jos vaikais. Būdavo, kad K. ir anksčiau mušdavo vaikus. Duoda teisingus parodymus. Patvirtino, kad neturi tikslo apkalbėti savo dukrą, sako, kaip buvo. Jiems ir be K. visko gyvenime pakanka, lėšų pragyvenimui turi. Jai buvo nemalonu, kad K. kažkam pasakė, jog ji ją išvarė. K. taip grubiai mergaitę mušė pirmą kartą, anksčiau suduodavo ranka. Tą vakarą ji buvo blaivi. Liudytoja A. G. patvirtino, kad mamos ( A. K.) ir K. santykiai buvo geri, ji pati anksčiau į K. šeimos reikalus nesikišo, nes tai ji bendraudavo su ja, tai nebendraudavo. Dabar, kai T. auga pas ją, K. jai paskambina. Mano, kad mama K. neapkalba, bet mamai trūko kantrybė, nes K. „gastroliuoja“ . Nebuvo K. blogai pas mamą gyventi. Kai K. išeidavo, vaikus prižiūrėdavo močiutė.
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamosios K. S. kaltė įvykdžius jai inkriminuojama nusikaltimą – dukrai T. S. padarius nežymų sveikatos sutrikdymą, yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį, nes ji tyčia, suduodama diržu savo mažametei dukrai T. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), per nugaros sritį, tuo padarė jai nugaros poodinę kraujosruvą.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką įvykdė prieš mažametį (BK 60 str. 1 d. 5 p.).
Skiriant bausmę kaltinamajai K. S., atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, 55 straipsnyje.
Kaltinamoji K. S. neteista ( 125 b. l.), padarė tyčinį nusikaltimą (BK 27 str. 1 d.), susijusį su smurtu , bausta administracine tvarka (122-124 b. l.), psichiatro ir priklausomybės įskaitoje neįrašyta ( 119 b .l.), nedirba , augina vaikus ( 129,130 b. l.), iš VTAS pažymos matyti, kad K. S. turi 6 nepilnamečius vaikus, šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimoje fiksuojama socialinių įgūdžių stoka, 2017 m. iš Šiaulių AVPK Pakruojo r.PK gauti du pranešimai apie K. S. piktnaudžiavimą alkoholiu ( 128 b. l), todėl ji baustina terminuota laisvės atėmimo bausme ( Lietuvos Respublikos BK 50 straipsnis)
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikastų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos BK 75 ir 92 straipsnių normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. Teismas, atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji K. S. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą, turtinė žala nusikaltimu nebuvo padaryta, ji nedirba, turi šeimą, augina ir išlaiko mažamečius vaikus. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamosios K. S. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, atsižvelgus ir į valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės poziciją , išsakytą baigiamosiose kalbose, K. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnio 1 dalis). 2017-09-19 K. S. paskirta kardomoji priemonė: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti su dukra T. S. (b. l. 150) , kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios .
Daiktinis įrodymas :paketas Nr, 1, kuriame yra dvi kompaktinės plokštelės su įrašais, paliktinas prie baudžiamosios bylos .
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 297-299,301-307,312-313str.str.teismas
nusprendžia:
K. S. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir ją nubausti laisvės atėmimu 6 ( šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 10 punktų, 4 dalies taisyklėmis, K. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams , įpareigojant nuteistąją K. S. 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ( tame tarpe ir alkoholio).
Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 1dalimi, 2 dalies 9 punktu , 72² straipsniu , K. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę- įpareigoti ją per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
K. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Daiktinį įrodymą :paketą Nr, 1, kuriame yra dvi kompaktinės plokštelės su įrašais, palikti prie baudžiamosios bylos .
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.