Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-135-627/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-04
Bylos Nr.: 1A-135-627/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-04-5-00091-2023-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jolanta Čepukėnienė, Evaldas Gražys, Evaldas Pašilis
Nuteistasis: D. J.
Advokatai: Gintas Gustaitis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-135-627/2024Teisminio proceso Nr. 1-04-5-00091-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.1; 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.12; 1.2.28.2.2; 2.4.6.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. gynėjo advokato Ginto Gustaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirta 150 MGL (7 500 Eur) (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 100 MGL (5 000 Eur) (penkių tūkstančių eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. gegužės 4 d. 8.30 val. iki 2023 m. gegužės 4 d. 15.48 val. (1 diena), vieną sulaikymo dieną prilyginus 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad neatliktoji bausmės dalis yra 98 MGL (4 900 Eur) (keturių tūkstančių devynių šimtų eurų) dydžio bauda. Teismas nusprendė, kad bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 292 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis iš anksto susitaręs ir bendrai veikdamas vykdytoju kartu su organizatoriumi veikusiu nenustatytu asmeniu, tarpusavyje įvardintu „A“ (toliau – Organizatorius), dėl savanaudiškų paskatų Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno neteisėtai valstybės sieną perėjusius užsieniečius: tris Irako Respublikos piliečius F. S. S. Al-F., H. N. A., S. Q. M. A. M. A., vieną Sirijos Respublikos pilietį F. A. (toliau – ir Užsieniečiai), ir šiuos, neturinčius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, Užsieniečius pasikėsino gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką laikotarpiu iki 2023 m. balandžio 30 d., su Organizatoriumi iš anksto susitarė už ne mažesnį kaip 400 Eur atlygį dalyvauti nusikalstamoje veikoje, kurią sudaro: neteisėtas Užsieniečių gabenimas už atlygį iš Lietuvos Respublikos Pabradės miesto į Lenkijos Respublikos Varšuvos miestą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną; Organizatorius laikotarpiu iki 2023 m. balandžio 30 d., tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, susitarė su kiekvienu iš Užsieniečių už tarpusavyje suderintą atlygį suorganizuoti ir pasirūpinti jų neteisėtu nugabenimu iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, šiuo tikslu koordinavo kiekvieno iš Užsieniečių bei D. J. atvykimą į konkrečią vietą konkrečiu laiku Pabradės mieste ir susitikimą su D. J.; D. J., vykdydamas šį susitarimą, siekdamas už ne mažesnį kaip 400 Eur atlygį nugabenti Užsieniečius į Lenkijos Respubliką, neteisėtam Užsieniečių gabenimui iš anksto numatė ir pasirinko automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei vairuodamas šį automobilį, koordinuojamas ir kontroliuojamas Organizatoriaus, atvyko į Pabradės miestą, Vilniaus g. prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), į automobilį įlaipino Užsieniečius, iš S. Q. M. A. paėmė dalį atlygio – 100 Eur, ir Užsieniečius gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje keliu Kaunas-Marijampolė-Suvalkai į Lenkijos Respubliką, tačiau nebaigė neteisėto Užsieniečių gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką veikos dalies dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių – atgabenęs juos iki kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 97-o kilometro, esančio Kalvarijos sav. Salaperaugio kaimo ribose, 2023 m. gegužės 4 d. apie 8.30 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų buvo sulaikytas Salaperaugio kaime, Kalvarijos savivaldybėje kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 97-ame kilometre, apie 300 metrų atstumu iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Lenkijos Respublika.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

2. Nuteistojo D. J. gynėjas advokatas Gintas Gustaitis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo ir paskirti D. J. 50 MGL dydžio baudą. Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką ir nustatyti, kad neatliktoji bausmės dalis yra 48 MGL (2 400 Eur) bauda. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti taip pat labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas.

2.2. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta išimtinai tik laisvės atėmimo bausmė, pagrįstai nuteistojo atžvilgiu pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir, vietoje laisvės atėmimo bausmės, skyrė baudą. Tačiau, įvertinus nuteistojo amžių, asmenybę, išsilavinimą, šeiminius santykius, turimą darbą, aplinkybę, kad D. J. niekada neteistas, akivaizdu, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būtent iš nežinojimo, netgi nesuvokdamas, jog daromas nusikaltimas ir dar sunkus. Nuteistasis sutinka, kad jis negali išvengti atsakomybės, tačiau šiuo atveju bausmė turėtų būti proporcinga padarytam nusikaltimui, ypač įvertinus tai, jog nuteistasis nesuvokė, kad jo veiksmai yra kriminalizuoti. Atsižvelgiant į tai, kad D. J. nėra linkęs pažeisti nustatytų elgesio taisyklių, jo atžvilgiu užtektų kur kas mažesnio intensyvumo bausmės, kad būtų pasiekti bausmės tikslai.

2.3. Nuteistasis verčiasi elektronine kvepalų, kosmetikos, papildų prekyba („(duomenys neskelbtini)“), tačiau pajamos iš šios veiklos yra gerokai sumažėjusios (tai patvirtina 2021-2022 m. pajamų deklaracijos), dėl ko nuteistasis priverstas užsiimti papildoma pavėžėjimo veikla. Be to, jis augina nepilnametį sūnų ir, 2022 m. mirus tėvui, prižiūri senyvo amžiaus motiną (gim. (duomenys neskelbtini) m.), kuriai nustatyti specialieji poreikiai. Atsižvelgiant į D. J. prastėjančią turtinę padėtį ir išlaikytinius bei faktą, kad kartu su bauda jis turės sumokėti iš esmės tapataus dydžio konfiskuotino turto vertę, nuteistojo patiriamos neigiamos pasekmės yra neproporcingai didelės. Atsižvelgti į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo prašoma sumažinti paskirtą baudą nuo 100 MGL iki 50 MGL.

Atsiliepimas

2. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Dainius Simonavičius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nuteistojo D. J. gynėjo advokato Ginto Gustaičio apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. Kauno apygardos teismo paskirta bausmės rūšis ir dydis visiškai atitinka tiek materialines teisės normas, tiek teismų praktikos nuostatas, tiek nuteistojo asmenybę ir kitas nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė. Skundžiamas nuosprendis teisėtas ir pagrįstas visa apimtimi.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog nuteistasis, gabendamas užsieniečius, suprato darantis nusikalstamą veiką ir to norėjo, taigi jis veikė tiesiogine tyčia ir iš savanaudiškų paskatų, o ne, kaip teigia apeliantas, nusikalstamą veiką padarė būtent iš nežinojimo, nesuvokdamas, kad daromas sunkus nusikaltimas. Abejoti pastarosiomis teismo išvadomis nėra jokio pagrindo, kadangi jos paremtos išsamia nuteistojo parodymų ir kitų byloje surinktų įrodymų analize ir apibendrinimu. Taip pat apygardos teismas, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, parinkdamas bausmės rūšį – baudą ir nustatydamas bausmės dydį, atsižvelgė nusikaltimo pavojingumą, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir paskyrė BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatas atitinkančią mažiausio dydžio, t. y. 150 MGL, dydžio baudą, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažino trečdaliu bei paskyrė 100 MGL dydžio baudą. Taigi, dar mažesnės baudos paskyrimas už sunkų nusikaltimą prieštarautų imperatyvioms BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatoms, nustatančioms žemiausią šios bausmės rūšies dydžio ribą.

3.3. Papildomai apelianto nurodytos aplinkybės apie 2022 metais pasikeitusias pajamas, veiklas, asmenis, kuriais nuteistasis rūpinasi, negali sudaryti prielaidos dar labiau švelninti paskirtos švelniausios bausmės, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu šios aplinkybės nuteistajam buvo žinomos ir pirmosios instancijos teismo įvertintos. Taigi, apelianto, kuris sutinka su teismo paskirtos bausmės rūšimi – bauda, teiginiai dėl pagrindo remiantis apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis skirti dar švelnesnę bausmę, nei paskirta skundžiamu nuosprendžiu, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra deklaratyvūs, todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. J. gynėjo advokato Ginto Gustaičio apeliacinis skundas atmetamas.

4. Nuteistojo D. J. gynėjas apeliaciniame skunde neginčija nuteistojo kaltės padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, sutinka su juridiniu padarytos veikos vertinimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tik prašo sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, šią bylą ir skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas jurisprudencijoje pažymėta, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d., 2012 m. birželio 4 d. nutarimai). Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos, už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamąja byla ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. J., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra per griežta ar neteisinga, todėl apeliacinį skundą atmeta.

6. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. J., atsižvelgė į tai, kad jis tiesiogine tyčia padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. D. J. anksčiau neteistas (2 t., b. l. 7–8), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 3–5), charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 103). Kadangi D. J. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, apygardos teismas pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 292 straipsnio 2 dalyje, padarymą įstatymų leidėjas numato vienintelės rūšies bausmę – laisvės atėmimą nuo trijų mėnesių iki aštuonerių metų. Įvertinus šių aplinkybių visumą, apygardos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų, tačiau pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė nuteistajam švelnesnę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu bausmę – baudą. Atsižvelgęs į tai, kad baudžiamasis įstatymas už sunkų nusikaltimą numato nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio baudą (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas), teismas nuteistajam paskyrė 150 MGL dydžio baudą, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu (byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą), dar sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 100 MGL dydžio baudą.

7. Apeliantas prašymą paskirti nuteistajam D. J. švelnesnę bausmę (50 MGL dydžio baudą) motyvuoja mažomis pajamomis, šeimine padėtimi, t. y. augina mažametį vaiką, prižiūri sergančią motiną, bei aplinkybe, kad be baudos jis turės dar sumokėti turto konfiskavimo vertę, tačiau bausmės už nusikaltimo padarymą paskyrimas yra neišvengiamai susijęs su tam tikro poveikio nuteistajam taikymu, dėl kurių jis patirs neigiamas pasekmes. Paskirta bausme sukeliami nepatogumai ir apribojimai turi būti proporcingi ir tinkamai individualizuoti, tačiau taip pat turi paveikti nuteistąjį laikytis įstatymų, užtikrinti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų bei užtikrinti kitų bausmės tikslų įgyvendinimą. Teisėjų kolegija pastebi, kad nuteistajam, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, buvo paskirta švelnesnė nei BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis (vietoje realaus laisvės atėmimo – bauda), ir nustatytas minimalus jos dydis. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su vaiko išlaikymu ir motinos priežiūra, sumažėjusiomis pajamomis, nesudaro pagrindo mažinti baudos dydžio, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistasis šiuo atveju yra darbingo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), dirba 2 darbovietėse, jam sunkių nepagydomų ligų nenustatyta, todėl nurodyta šeiminė ir finansinė padėtis šiuo atveju reikšmingos įtakos sprendžiant dėl paskirtos baudos dydžio neturi, be to, pastebėtina, kad šeimos ir artimųjų turėjimas nuteistojo nuo nusikalstamos veikos įvykdymo nesustabdė. Taip pat nėra pagrindo bausmės dydį gretinti su turto konfiskavimu, nes tai skirtingi baudžiamosios teisės institutai, kuriais siekiama konkrečių tikslų, todėl pritaikytas turto konfiskavimas negali turėti įtakos bausmės dydžiui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam paskirta 100 MGL dydžio bauda (galutinė 98 MGL dydžio bauda) nėra per didelė našta, kuri neatitiktų proporcingumo reikalavimų ar būtų aiškiai per griežta, todėl ją švelninti dar labiau nėra teisinio pagrindo. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę sugriežtina ar sušvelnina, jei žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir todėl neteisingą bausmę, kas šiuo atveju nebuvo nustatyta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. J. gynėjo advokato Ginto Gustaičio apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėEvaldas GražysEvaldas Pašilis