Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2020-07-31 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1179-1036/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-07-31
Bylos Nr.
e1-1179-1036/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13297-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Kaltinamasis
J.
Baudžiamoji byla Nr. e1-1179-1036/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13297-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.2.6.; 2.12.1.3; 2.12.1.4
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 31 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. (J.) J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 1992 m. gegužės 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 92 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 46 straipsniu paleistas lygtinai su 1 metų bandomuoju laikotarpiu;

2) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimą;

3) Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį – 10 MGL dydžio bauda;

4) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimą;

5) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – 18 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas laisvės apribojimas pakeistas į 90 parų areštą. Bausmę atlikęs; kaltinamas pagal 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. 2020 m. balandžio 4 d,, apie 12.46 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d, nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo V. R. priklausanti automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2020 m. balandžio 4 d, 13.16 val., alkoholio kiekio matuokliu AlcoTest 7510 Nr. ARKL-0726 jam nustatytas 1.64 promilės neblaivumas, 2020 m. balandžio 4 d. 13.39 val., pakartotino tikrinimo metu, buvo nustatytas 1.71 promilės neblaivumas.

Kaltinamasis J. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su pateiktu jam pranešimu, apie įtarimą susipažino, pilnai prisipažįsta. Pažymi, kad pas gydytoją psichiatrą nesigydė, tik prieš porą metų buvo užsikodavęs nuo alkoholio. 2020 m. balandžio 4 dienos metu buvo savo namuose (duomenys neskelbtini), ir pas jį atvažiavo draugas, kurio vardas G. (G.), jis su juo negėrė alkoholio, draugas ir taip buvo neblaivus, draugas paprašė, kad jis jį nuvežtų į (duomenys neskelbtini) pas draugus. Jis sėdo į automobilį ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) netoli parduotuvės „Norfa“ kur įsuko į kiemą prie namo pažymėtu numeris 26 bei privažiavęs prie namo kiemo vartų sustojo, kadangi kol vartų neatidarysi nėra įmanoma įvažiuoti, tai jis užvažiavo ant šaligatvio ir prie jo privažiavo policijos pareigūnai kurie patikrinę jį nustatė, kad jis yra neblaivus. Jis jautėsi tą dieną gerai, nes balandžio 4 d., jis alkoholinių gėrimų nevartojo, o dieną prieš, t. y balandžio 3 d. buvo labai neblaivus, dėl tos priežasties ir įpūtė tiek promilių. Dėl automobilio Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), gali pasakyti, kad automobilį jam atidavė R. J. dėl to, kad buvo jam skolingas už atsitiktinius darbus ir jie sutarė, kad jisai jam atiduoda automobilį ir tokiu būdu padengia puse savo skolos. Jis jį paėmė be jokių dokumentų, kadangi jis nėra geros būklės, automobilis buvo neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas, neatlikta privalomoji techninė apžiūra, R. jam jį atidavė maždaug kovo pabaigoje, jis to automobilio taip neeksploatavo, kadangi dar ir nėra atsiėmęs savo vairuotojo pažymėjimo. Jis automobilį paėmė iš R. su tuo tikslu, kad jį vėliau išardytų, kadangi automobilis yra prastos būkles, ir norėjo jį išardyti dalimis. Žino, kad R. tą automobilį nupirko iš kažkokio tai vyro iš (duomenys neskelbtini) irgi be dokumentų. Automobilį „Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), iš saugojimo aikštelės nepasiims, jis žino, kad jisai yra įvertintas 790 eurais, bet jisai tiek tikrai nėra vertas, bei nori, kad būtų konfiskuotas valstybės naudai. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi ir pilnai prisipažįsta. Nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 31).

Kaltinamojo J. J. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo pačio prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

Iš 2020 m. balandžio 4 d, Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK pradėo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį matyti, kad J. J., gimęs (duomenys neskelbtini), vairavo V. R. priklausanti automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2020 m. balandžio 4 d., 13.16 val., alkoholio kiekio matuokliu AlcoTest Nr. 7510 ARKL 0726 jam nustatytas 1.64 promilės neblaivumas, 2020 m. balandžio 4 d., 13.39 val., pakartotino tikrinimo metu, buvo nustatytas 1.71 promilės neblaivumas (b. l. 1-3).

Iš 2020 m. balandžio 4 d. VA VPK Šalčininkų r. PK RS vyr. patrulio S. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. balandžio 4 d,, apie 12:46 val. patruliuodamas kartu su vyr. patruliu J. G. (G.) ir A. J. iš Vilniaus OVS budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) nuvažiavo automobilis OPEL mėlynos spalvos, vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus į (duomenys neskelbtini) pastebėjo mėlynos spalvos automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris suko į kiemą prie namo, pažymėto numeriu 26 bei privažiavęs prie namo kiemo vartų sustojo. Privažiavus prie automobilio bei priėjus prie vairuotojo, pastarasis pats nurodė, kad gėrė alkoholinius gėrimus prieš išvažiuojant. Buvo nustatyta, kad automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo J. J., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam buvo nustatytas pirmu pūtimu 1.64 ‰ neblaivumas, pakartotino tikrinimo metu, buvo nustatytas 1.71 ‰ neblaivumas. J. J. teisės vairuoti transporto priemonę nėra įgijęs, automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas, neatlikta privalomoji techninė apžiūra. J. J. nurodė, kad automobilis priklauso jo draugui R. J., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Draugas pats jam davė automobilį, kad J. J. parvažiuotų namo. Pokalbis buvo užfiksuotas Body cam. Nr. 2 bei telefonu GAT S40. J. J. buvo nušalintas nuo vairavimo, transporto priemonė buvo nuvežta į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 5).

Liudytoja A. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. balandžio 4 d. apie 12.46 val. patruliuodama tarnybiniu automobiliu šaukinys 3050 kartu su vyriausiais patruliais J. G. ir S. S. iš Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) nuvažiavo automobilis Opel mėlynos spalvos, vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus į (duomenys neskelbtini) pastebėjo mėlynos spalvos automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris suko į kiemą prie namo pažymėtu numeriu 26 bei privažiavęs prie namo kiemo vartų sustojo. Privažiavus prie automobilio ir priėjus prie vairuotojo, pastarasis pats nurodė, kad gėrė alkoholinius gėrimus prieš išvažiuodamas su automobiliu. Buvo nustatyta, kad automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo J. J., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam buvo nustatytas pirmu pūtimu 1.64 promilių girtumas, antru pūtimu 1.71 promilių girtumas. J. J. teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas, neatlikta privalomoji techninė apžiūra. J. J. nurodė, kad minėtas automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jo draugui R. J., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Minėtas jo draugas pats jam atidavė automobilį, kad J. J. parvažiuotų namo. J. J. buvo nušalintas nuo vairavimo, transporto priemonė nuvežta į automobilių saugoma aikštelę. Daugiau apie įvyki nieko papasakoti negali (b. l. 20–21).

Iš 2020 m. balandžio 4 d., 13:16 val. (pirmasis tikrinimas), alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK0726 patikros duomenų matyti, kad J. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 1,64 promilių girtumo laipsnis (b. l. 6).

Iš 2020 m. balandžio 4 d., 13:39 val. (antrasis tikrinimas), alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK0726 patikros duomenų matyti, kad J. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 1,71 promilių girtumo laipsnis (b. l. 7).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2020 m, balandžio 4 d. 13:20 J. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), buvo nustatyti tokie neblaivumo požymiai: neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Taip pat nurodyta, kad alkoholio kiekio matuokliu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK0726 13:16 val. buvo atliktas pirmasis tikrinimas ir nustatytas 1,64 promilių girtumo laipsnis, 13:39 val. buvo atliktas antrasis tikrinimas ir buvo nustatytas 1,71 promilių girtumo laipsnis (b. l. 9).

Iš 2020 m. balandžio 4 d., 13:20 val. VA VPK Šalčininkų r. PK pareigūnų sprendimo matyti, kad J. J., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 10).

Iš 2020 m. balandžio 4 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), aprašyti automobilio sugadinimai (apgadintas priekinis bamperis, įlenktas bagažinės dangtis, apibraižytas visas kebulas), padarytos nuotraukos (b. l. 14–18).

Iš Všį „ Emprekis“ rašto matyti, kad vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje yra 653 eurų be PVM, 790 eurų su PVM (b. l. 12).

Iš VĮ „ Regitra“ duomenų bazės informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad automobilio Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), valdytojas- savininkas yra V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) ( b. l. 13).

Iš 2020 m. birželio 9 d, VA VPK Šalčininkų r. PK tyrėjos D. O. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo skambinta V. R. kuris pagal dokumentus yra automobilio Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), fizinis savininkas, kuris parodė, kad automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra pardavęs gyventojui iš (duomenys neskelbtini), kurio žino tik vardą – R. Automobilį pardavė be pirkimo pardavimo sutarties, kadangi automobilis kaip paaiškino buvo neapdraustas, neatlikta privalomoji techninė apžiūra. V. R. paminėjo, kad automobilį yra išregistravęs prieš pora mėnesių. Ikiteisminio tyrimo metu buvo išsiaiškinta kad V. R. automobilį pardavė R. J.. Buvo skambinta R. J., kuris parodė, kad nematė kada J. sėdo į automobilį, nes automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavė be dokumentų, kovo mėnesį J. J..

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad J. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojo parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami J. J. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti kaltinamajam baudą. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu sutinka, tačiau prašo teismo baudos mokėjimo terminą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui (b. l. 52).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina J. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta esant neblaiviam, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, taip keliant didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Individualizuodamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas įvertina ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis teistas, administracine tvarka baustas, nedirbantis. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę – baudą, jos dydį parenkant artimą sankcijoje numatytam minimumui.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam J. J. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neturėdamas šios teisės, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,64 promilių girtumas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau jis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti KET saugumo taisykles. Tai, kad nagrinėjamu atveju nekilo sunkesni padariniai, t. y. nebuvo padarytas eismo įvykis, nebuvo sužaloti asmenys, vertintina, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti skaudžių pasekmių. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 2 (du) metus 6 (šešis) naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. birželio 5 d. (b. l. 47–50).

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. J. J. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodamas transporto priemone automobiliu Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju tiek kaltinamasis, tiek V. R., kuriam pagal VĮ „Regitra“ duomenis priklauso automobilis, tiek R. J. parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausė kaltinamajam J. J.. Pats kaltimasis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad automobilio iš saugojimo aikštelės neatsiims ir išreiškė valią automobilį konfiskuoti valstybės naudai. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ yra 790 eurų su PVM (b. l. 24). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konfiskuotino turto vertė turi būti apskaičiuojama su PVM, kadangi tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Juolab kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Kartu toks vertinimas, leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 47–50), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

J. (J.) J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 51 MGL (2550 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu J. (J.) J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 34 MGL (1700 eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu J. (J.) J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (du) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. birželio 5 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis J. (J.) J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). vertę atitinkančią pinigų sumą – 790 (septynis šimtus devyniasdešimt) eurų.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinos.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas BPK 352 straipsnio nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas