Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-01-15 · Byla Nr. TS-1-548/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-15
Bylos Nr.
TS-1-548/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16174-2023-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Nuteistasis
E. J.
Byla Nr. TS-1-548/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16174-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.15.2; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. sausio 15 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Oskaro Martynaičio skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka E. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnį (2 veikos) 183 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta trečdaliu ir skirta 1 metai laisvės atėmimo. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės.

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 45 paros arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta trečdaliu ir skirta 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta 1 metai 20 dienų laisvės atėmimo.

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu ir skirta 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2023 m. spalio 26 d. nutartimi, 2023 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu skirta bausme bei su 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta 1 metai 9 mėnesiai 20 dienų laisvės atėmimo.

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 5 dalį, 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu ir skirta 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmė subendrinta su 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu ir su 2023 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu ir skirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2023 m. birželio 20 d., bausmės pabaiga – 2025 m. spalio 10 d. Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. lapkričio 21 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą taikant OASys metodiką nustatyta mažėjanti vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Asmuo įsitraukia į resocializacijos procesą, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, lankėsi užsiėmimuose skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai ir kituose užsiėmimuose siekiant koreguoti problemines sritis. Stebima, kad E. J. deda pastangas valdyti nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, komisijos rekomendacijas, užsiima darbine veikla. Komisijos nuomone, teigiama nuteistojo elgesio korekcija suponuoja prielaidą, jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme, aktyvus nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme, ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Nuteistasis vykdo resocializacijos plane numatytas priemones ir komisijos rekomendacijas. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Oskaras Martynaitis skundžia Komisijos nutarimą, prašo šį nutarimą panaikinti ir netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam E. J.. Skundas motyvuotas tuo, jog šiuo atveju E. J. vertinimo metu nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė. Nuo pirminio vertinimo atlikto 2023 m. liepos 28 d. rizika nei kiek nepakito, išliko vidutinė, kas rodo, jog nuteistasis deda ne visas maksimalias pastangas siekiant riziką sumažinti. Nuteistajam nustatyta labai daug kriminogeninių dinaminių veiksnių, kuriuos jis turi ir privalo sumažinti arba visai eliminuoti, todėl pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vis dar negali būti vertinama kaip itin akivaizdi. Nurodoma, jog E. J. teistas 4 kartus, bausmės atlikimo metu 3 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Šiuo metu bausmė atlieka dėl 13 subendrintų nusikalstamų veikų. Daug kartų baustas administracine tvarka. Anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau pažeidė jo sąlygas ir buvo pasiųstas atlikti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės. Minėtos aplinkybės, prokuroro teigimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju būtina griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Nuteistasis nėra linkęs laikytis nei visuomenėje, nei struktūrizuotoje aplinkoje nustatytų elgesio taisyklių, kas asmenį charakterizuoja neigiamai ir sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog laisvėje asmuo jau sugebės tinkamai įsilieti į visuomenę ir gyventi laikantis nustatytų elgesio normų. Pažymima, jog nuteistasis įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, duomenų dėl gyvenamosios vietos lygtinio paleidimo atveju nepateikęs. Nuteistasis įgijęs tik 9 klasių išsilavinimą, specialybės neįgijęs. Šiuo metu nesimoko, neturi motyvacijos. Darbinės patirties neturi. Laisvėje gyveno iš socialinės pašalpos ir nelegalaus darbo pajamų. Nors šiuo metu dirba, tačiau nuteistajam priteista virš 14 000 eurų ieškinių. Nurodoma, jog išsilavinimo bei specialybės neturėjimas, gali apsunkinti nuteistojo integracijos į visuomenę procesą, kadangi negaunant pakankami pajamų savęs išlaikymui, skolų dengimui, tai gali tapti rizikos veiksniu pakartotinai nusikalsti. Dalis padarytų nusikalstamų veikų susiję su neteisėtos finansinės naudos siekimu. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis neatlikęs dar pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies – 10 mėnesių ir 19 dienų (paskirta bausmė – 2 metai 3 mėnesiai 20 dienų laisvės atėmimo) tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymima, jog nuteistasis nusikalstamas veikas darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus apsvaigus. Nuteistasis nurodė, kad alkoholį vartoja kartais, savaitgaliais. Nors nuteistasis dalyvavo priklausomybių prevencijos grupės užsiėmimuose, tačiau konstatuotina, jog šių problemų sprendimas reikalauja itin nuoseklių ir pastovių pastangų bei asmens motyvacijos siekiant jas spręsti, todėl atsižvelgus į alkoholio vartojimo epizodus praeityje, šis veiksnys išlieka gana aukštas, dėl kurio kyla pagrįsta abejonė, ar nuteistasis galės ir gebės koreguoti savo elgesį laisvėje tinkama linkme. Skunde nurodoma, jog vertinimo metu stebimas asmens atsiskyrimo nuo sociumo poreikis, jaučiamas pažemėjęs emocinis tomas. Nuteistasis geba įvardinti kai kurias problemines sritis, tačiau linkęs pasikliauti sėkmės tikimybe. Būdinga problemų sprendimo įgūdžių stoka, impulsyvus elgesys. Savitvardos problemos. Minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jo daroma pažanga dar nėra pakankama, kuri leistų neabejoti, jog nuteistasis galės tinkamai gyventi visuomenėje ir daugiau nenusikalsti.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Oskaro Martynaičio skundas tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi būtina vertinti nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei atsižvelgti ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Sutinkamai su aptartu teisiniu reguliavimu, pritartina Komisijos išvadai, jog nuteistasis E. J. šiuo metu jau yra atlikęs privalomai atliktiną BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formaliojo pagrindo egzistavimą. Tačiau tik formalaus pagrindo, taikant lygtinį paleidimą, nepakanka, ką savo skunde akcentavo ir prokurorė. Teismas šiam argumentui pritaria, tuo pačiu konstatuojant, kad nuteistojo elgesyje neegzistuoja materialusis pagrindas, o įvertinus visus duomenis nebuvo nustatyta ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Aukščiau pastraipoje padaryta išvada grindžiama Socialinio tyrimo išvados duomenimis, iš kurių matyti, kad atlikus nuteistojo E. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką nustatytas kaip vidutinis mažėjantis, kas, kaip jau ir aptarta, nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Kartu pasisakytina, jog teismas nenustatė ir nuteistojo akivaizdžių pastangų mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Tokia išvada daroma atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas išliko nepakitęs nuo pirminio vertinimo.

Sutiktina su prokuroro skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog E. J. teistas 4 kartus, bausmės atlikimo metu 3 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Šiuo metu bausmę atlieka dėl 13 subendrintų nusikalstamų veikų. Svarbu atkreipti dėmesį, jog nuteistajam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau asmuo pažeidė jo sąlygas ir buvo pasiųstas atlikti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis turi netinkamą požiūrį į nusistovėjusias moralės bei elgesio normas, yra linkęs nesilaikyti visuomenėje ar struktūrizuotoje aplinkoje nustatytų elgesio taisyklių, tai asmenį charakterizuoja neigiamai. Teismas konstatuoja, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojama nuteistajam tęsiant pataisos procesą esant struktūruotoje aplinkoje. Kol nebus pasiekti akivaizdūs rezultatai nuteistojo elgesyje vyraujančiose probleminėse srityse, nebus galima daryti abejonių nekeliančios išvados, jog pataisos procesas pasiekė savo tikslą, kurių vienas paveikti asmenį taip, kad ateityje jis nebenusikalstų.

Nors nuteistojo elgesyje egzistuoja nepaneigiamai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, dėl ko neabejoja ir prokuroras, tačiau teismas jų nelaiko išskirtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis. Komisija nutarime nurodo, kad nuteistasis yra įsitraukęs į resocializacijos procesą, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba. Šios aplinkybės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Pritartina skundo argumentui, jog nuteistojo išsilavinimo bei specialybės neturėjimas gali apsunkinti nuteistojo integracijos į visuomenę procesą. Asmuo nėra motyvuotas šią probleminę sritį taisyti, nors ir teigia, jog turi tikslą mokytis, iki šiol nesiėmė jokių veiksmų šio tikslo siekti, kas kelia pagrįstų abejonių dėl galimybės gauti pakankamai pajamų savęs išlaikymui, skolų dengimui. Pažymėtina, jog nuteistojo turima skola yra ganėtinai didelė – 14 000 eurų. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nustatyta, jog nuteistasis susiduria su finansinio stabilumo trūkumu. Papildomu rizikos faktoriumi laikytina, jog asmuo yra teistas už finansinius nusikaltimus, kas kelia pagrįstų abejonių ar asmuo sugebės tinkamai spręsti galimas finansines problemas. Teismas konstatuoja, kad galimi finansiniai sunkumai laisvėje, pagrįstai manytina, jog gali įtakoti nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą.

Sutiktina su prokuroro skundo argumentu dėl nuteistojo piktnaudžiavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis ir dėl to atsirandančia rizika. Prokuroras nurodo, jog nuteistasis nusikalstamas veikas darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus apsvaigus. Pats nuteistasis yra nurodęs, jog alkoholį vartoja kartais, savaitgaliais. Socialinio tyrimo išvadoje apibendrinant teigiama, jog asmens nusikalstamas elgesys buvo tiesiogiai susijęs su apsvaigimo nuo alkoholio būsena. Pažymėtina, jog, nors asmuo yra lankęs psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos užsiėmimus, tačiau tai jam įtakos akivaizdžiai nepadarė, kadangi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose Kaišiadoryse 2025 m. sausio 14 d. gautas raštas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo, kuriame informuojama, jog E. J. laikotarpyje nuo 2024 m. lapkričio 21 d. iki 2025 m. sausio 13 d. buvo baustas drausmine tvarka, vartojo psichotropines medžiagas, už tai jam 2025 m. sausio 7 d. skirta nuobauda. Ši aplinkybė itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kelia pagrįstas abejones dėl jo daromos pažangos rizikos srityje susijusioje su piktnaudžiavimu psichiką veikiančiomis medžiagos ir neleidžia teigti, jog nuteistasis sugebės laisvėje spręsti su šia problemine sritimi susijusias problemas.

Teismas taip pat pritaria prokuroro skundo argumentui, kad nuteistojo E. J. neatliktos bausmės dalis ir kitų nutartyje aptartų aplinkybių visumoje, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Nuteistasis atlikdamas jau paskirtą bausmę turi patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo skiriama bausmė nėra savitikslė, ja siekiama ir paveikti asmenį, kad pastarasis savo elgesį koreguotų išimtinai teigiamai, eliminuojant galimas pakartotinio nusikalstamo elgesio apraiškas, tokiu būdu ir atliekamos bausmės laikas neabejotinai prisideda prie šio proceso. Todėl sutiktina su prokuroro skunde nurodytu argumentu dėl bausmės trukmės, šiuo atveju įvertinus, kad nėra nustatyta BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti materialiojo pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, spręstina, kad neatliktos bausmės dalis dar turi tiesioginės įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčiui, tai yra, atlikdamas jam paskirtą bausmę jis dar turi dėti maksimalias pastangas mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad tai būtų pagrindas spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teisė, kuri nėra taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, kadangi tai yra valstybės pasitikėjimo nuteistuoju išraiška, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu toks pasitikėjimas galimas tik tuo atveju, kai nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, koks nuteistojo elgesys buvo laisvėje, buvo koreguojamas išimtinai teigiamai ir leidžia spręsti, kad nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais, ko nagrinėjamu atveju, aukščiau aptartų duomenų kontekste, konstatuoti nėra pagrindo.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Oskaro Martynaičio skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tenkinamas ir skundžiamas nutarimas panaikinamas, o lygtinis paleidimas nuteistajam E. J. netaikomas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Oskaro Martynaičio skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir netaikyti nuteistajam E. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.

Teisėjas Ričardas Juodis