- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- I1-5709-257/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00764-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas A. D. skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. lapkričio 10 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai jo atžvilgiu surašė tarnybinius pranešimus, jog nevykdė pareigūno reikalavimo nedelsiant keltis iš gulto, jį pakloti ir negulėti. Jis į tokį pareigūno reikalavimą atsakė, kad negali jo vykdyti, nes blogai jaučiasi ir paprašė jį nuvesti į sveikatos pažiūros centrą. Toks jo prašymas buvo atmestas. Pareigūnas, neturėdamas tinkamos kompetencijos ir tik į jį pažiūrėjęs, negalėjo tinkamai įvertinti jo būklės. Tačiau, nors ir blogai jausdamasis, pradėjo vykdyti pareigūno keliamus reikalavimus ir toks laikotarpis tęsėsi 14 dienų. Per nurodytą laikotarpį jis buvo skiriamas kameros Nr. 91 budinčiu, turėjo kameroje atlikti švarą palaikančius darbus. Jis buvo įspėtas, jei vengs keliamų reikalavimų, bus perkeltas į drausmės izoliatorių, kur jis nenorėjo patekti, nes jo sveikata būtų dar pablogėjusi. Paaiškinime nurodė, kad 2020 m. lapkričio 10 d. 10.35 val. dar gulėjo po antklode, nes blogai jautėsi, buvo užsirašęs pas gydytoją, bet pas jį nepateko. Prašė nebausti, tačiau jam 2020 m. lapkričio 13 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu buvo skirta nuobauda – papeikimas. Jo sveikatai negerėjant, 2020 m. lapkričio 24 d. pakartotinai kreipėsi į Sveikatos apžiūros tarnybą, kur jam buvo atliktas COVID-19 testas, kuris buvo teigiamas. Jis 2020 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kad būtų atliekamas tarnybinis tyrimas dėl jam paskirtos nuobaudos pagrįstumo. Kalėjimų departamentas, atlikęs tarnybinį tyrimą, konstatavo, jog jam nuobauda skirta nepagrįstai. Dėl tokios situacijos jis buvo kankinamas, patyrė emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, nepatogumus. Prašo priteisti iš atsakovės 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepimu atsakovės atstovas prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepime (b. l. 30-34) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose Nr. 79-1060 ir Nr. 79-1061 užfiksavo, kad 2020-11-10 10.35 val. buvo pastebėta, jog A. D. nepasiklojęs gulto gulėjo po antklode, nevykdė daugkartinių pareigūnų reikalavimų laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos. Pareiškėjui A. D. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2020-11-13 nutarimu „Dėl suimtojo nubaudimo“ Nr. 25-789 skirta nuobauda – papeikimas. Pažeidimo kvalifikavimo dalyje konstatuojama, kad A. D. pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1/01- 391, 10.1 punktą. Pareiškėjas savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2020-11-10 10.35 val. gulėjo po antklode, nes blogai jautėsi, buvo užsirašęs pas gydytoją, tačiau pas jį nepateko.
Pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas). Departamentas atliko tarnybinį tyrimą ir 2021-03-26 įsakymu „Dėl nuobaudos panaikinimo A. D.“ Nr. 7 paskirtą nuobaudą pareiškėjui panaikino. Kalėjimų departamento tarnybinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad įvertinus visą su nuobaudos skyrimu susijusią dokumentinę medžiagą darytina išvada, jog A. D. 2020-11-30 skundas dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020-11-13 nutarimu Nr. 25-789 paskirtos nuobaudos (papeikimo) yra pagrįstas, o nuobauda skirta nesilaikant SVĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatytos nuobaudų skyrimo suimtiesiems tvarkos. Taip pat tarnybinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nėra pagrindo abejoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau skirdamas nuobaudą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius neatsižvelgė į visas pažeidimo padarymo aplinkybes, į suimtojo rašytinį paaiškinimą ir nevertino suimtojo sveikatos būklės. Nustatyta, kad suimtasis dėl gydytojo konsultacijos kreipėsi dar prieš fiksuojant pažeidimą, o vėliau jam diagnozuotas COVID-19 virusas, todėl kyla pagrįstos abejonės, ar pareiškėjas 2020-11-10 galėjo tinkamai vykdyti pareigūnų nurodymus ir laikytis nustatytos vidaus tvarkos.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad nors Tyrimo išvadoje ir nurodoma, jog skiriant nuobaudą galimai nebuvo objektyviai įvertintos pažeidimo aplinkybės, neatsižvelgta į rašytinį paaiškinimą, nesilaikyta SVĮ 36 straipsnio 2 dalies nuostatų, vis dėlto tai nėra pagrindas teigti, kad pareiškėjas dėl to patyrė tokią žalą, kuri būtų vertinama pinigais. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo teiginiai abstraktūs ir deklaratyvūs, be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, minimos aplinkybės dėl blogos pareiškėjo savijautos yra tik hipotetinės, t. y. nesant galimybių paneigti pareiškėjo nurodomų aplinkybių, sprendžiant asmens atsakomybės klausimą abejonės vertintos pareiškėjo naudai. Vien tai, kad pareiškėjas kreipėsi dėl vizito pas gydytoją nereiškia, kad jis blogai jautėsi, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas pas medikus konsultacijai registruojasi pakankamai dažnai. Be to, nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų atrodęs negaluojantis, todėl nesant medikų išvadoms dėl pareiškėjo ligos, Šiaulių TI pareigūnai neturėjo pagrindo leisti pareiškėjui nesilaikyti dienotvarkės bei režimo reikalavimų.
Papildomai nurodo, kad įgyvendinus įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros skyrių pertvarką, nuo 2019-10-01 Šiaulių tardymo izoliatoriuje neliko Sveikatos priežiūros tarnybos, tačiau įsteigtas naujas struktūrinis padalinys – pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriui veiklos adresu Šiaulių tardymo izoliatorius), taigi, Šiaulių tardymo izoliatorius negali būti atsakingas už kitą juridini asmenį bei jo darbų organizavimą, taip pat negali būti atsakingas už tai, kad nesant pagristu abejonių ar medikų išvadų dėl pareiškėjo ligos, jam pagristai buvo liepta laikytis dienotvarkės bei režimo reikalavimų, kaip ir kitiems Šiaulių TI laikomiems asmenims.
Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas aktualiu laikotarpiu tvarkyti kamerą buvo paskirtas 2020-11-15, 2020-11-21 bei 2020-11-25 (Saugumo valdymo skyriaus 2021-05-12 pažymos Nr. 6012788 pažymos duomenys), tačiau nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų atlikęs kokius nors tvarkymosi darbus, to iš esmės nedetalizuoja ir pareiškėjas.
Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, ir, nesant pagrįstų argumentų apie pareiškėjo blogą savijautą, pagrįstai reikalavo laikytis taisyklių.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. D. skundas netenkintinas.
Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai pareiškėjui A. D. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2020-11-13 nutarimu „Dėl suimtojo nubaudimo“ Nr. 25-789 paskirta nuobauda – papeikimas, kuris panaikintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021-03-26 įsakymu Nr. 7 „Dėl nuobaudos panaikinimo A. D.“.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. D., būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, pateikė prašymą apsilankyti konsultacijai pas gydytoją, jo registracijos data ir laikas registruoti žurnale – 2020-11-10 8.20 val., tačiau yra įrašas, kad pareiškėjas nekonsultuotas (b. l. 47). Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai surašė 2020 m. lapkričio 10 d. tarnybinius pranešimus ,,Dėl suimtojo (nuteistojo) elgesio“ (b. l. 56-57, 70-71). Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose Nr. 79-1060 ir Nr. 79-1061 nurodyta, kad jie 2020 m. lapkričio 10 d. 10.35 val. pastebėjo, jog A. D. nepasiklojęs gulto gulėjo po antklode, nevykdė daugkartinių pareigūnų reikalavimų laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos, tuo pažeidė SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus. Pareiškėjas A. D. pasiaiškinime (b. l. 58, 72) nurodė, kad 2020 m. lapkričio 10 d. 10.35 val. dar gulėjo po antklode, blogai jautėsi, buvo užsirašęs pas gydytojus, bet pas juos nepateko. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimu ,,Dėl suimtojo nubaudimo“ Nr. 25-789 suimtajam A. D. skirta nuobauda – papeikimas (b. l. 54-55, 69). Nutarime nurodyta, kad suimtasis A. D. padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą – 10.35 val. buvo nepasiklojęs gulto, gulėjo po antklode, nevykdė pareigūno reikalavimų laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos, t. y. pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1/01- 391 10.1 punktą. Pareiškėjas A. D., nesutikdamas su Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu jam skirta nuobauda, pateikė skundą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui (b. l. 74-75). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus patvirtintoje 2021 m. kovo 23 d. Tarnybinio tyrimo išvadoje dėl A. D. 2020-11-30 skundo Nr. LV-1613 (toliau ir – Tarnybinio tyrimo išvada) (b. l. 37-40, 81-83) konstatuota, jog nėra pagrindo abejoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau mano, kad skirdamas nuobaudą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius neatsižvelgė į visas pažeidimo padarymo aplinkybes, į suimtojo rašytinį paaiškinimą ir nevertino suimtojo sveikatos būklės (suimtasis dėl gydytojo konsultacijos kreipėsi dar prieš fiksuojant pažeidimą, o vėliau jam diagnozuotas COVID-19 virusas, todėl kilo pagrįstos abejonės, ar pareiškėjas 2020-11-10 galėjo tinkamai vykdyti pareigūnų nurodymus ir laikytis nustatytos vidaus tvarkos), t. y. nesilaikė SVĮ 36 straipsnio 2 dalies nuostatų, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į galiojančių nuobaudų kiekį ir paskirtų nuobaudų pobūdį, taip pat į suimtojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo.
Taip pat Tarnybinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas A. D. pažeidė Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1/01-391, 10.1 punkto nuostatas (suimtieji (nuteistieji) privalo laikytis nustatytų režimo reikalavimų ir šių elgesio taisyklių: neardyti, neuždengti, savavališkai nekeisti miegamosios vietos konstrukcijų), t. y. šioje dalyje pažeidimas kvalifikuotas netinkamai.
Tarnybinio tyrimo išvadoje siūloma Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 25-789 paskirtą A. D. nuobaudą – papeikimą – panaikinti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. N-7 ,,Dėl nuobaudos panaikinimo A. D.“ 1 punktu panaikinta Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 25-789 A. D. paskirta nuobauda – papeikimas (b. l. 52-53, 67-68).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 2 dalis).
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, viešoji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).
Pareiškėjas dėl tokios situacijos prašo priteisti neturtinę žalą, kurią apibūdina kaip kankinimą, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, nepatogumus.
Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi, įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1269/2013, 2014 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-442/2014).
Neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, turi aiškintis ir vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgti į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, vertybės, į kurias buvo kėsintasi, ir jų pažeidimo būdas, paskirtos nuobaudos nagrinėjimo trukmė, priežastys, bylos baigtis, neigiamos pasekmės pareiškėjui ir t.t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-977-438/2016).
Nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamento direktoriaus prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. N-7 ,,Dėl nuobaudos panaikinimo A. D.“ 1 punktu panaikinus Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 25-789 A. D. paskirta nuobauda – papeikimą, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, tačiau atsakovės atstovo padarytą pažeidimą laikyti intensyviu, galėjusiu sukelti pareiškėjui žymias neigiamas pasekmes, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme, nėra pagrindo. Pareiškėjas tik deklaratyviai paaiškino, jog patyrė kankinimą, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, nepatogumus. Nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus ir pablogėjo jo sveikatos būklė. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo) intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad byloje nustatytų neteisėtų veiksmų (neveikimo) poveikis keitėsi pareiškėjui palankia prasme (nutarimu paskirta nuobauda papeikimas buvo panaikintas). Iš byloje esančios asmens sveikatos istorijos (b. l. 22-29) kopijos matyti, kad pareiškėjas 2020-10-20, lankydamasis pas gydytoją skundų neturėjo, taip pat 2020-12-30 apsilankymo pas gydytoją metu skundų neišsakė. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų ir paskirtos nuobaudos pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. pažymos Nr. 61-1378 (b. l. 45) matyti, kad pareiškėjas A. D. nuo 2020-11-10 iki 2020-11-24 į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais dėl pareigūnų veiksmų, psichologinio spaudimo, dėl laikymo sąlygų nesikreipė.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Atsižvelgdamas į minėtų aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui kilo jo nurodyta neturtinė žala.
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., 2014 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-902/2014).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.