Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-07-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-608-270/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-07-12
Bylos Nr.
1-608-270/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Olegas Zaicevas
Kaltinamasis
E. V. P.
Advokatai
Jurijus Kovalenka
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-608-270/2011Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00135-2009-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.11.
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Ražanskui,gynėjui advokatui Jurijui Kovalenko ir advokato padėjėjui Jurijui Kovalenko,kaltinamajam E. V. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, susituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.,-

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. V. P. nuo 2007-11-28 iki 2009-07-27 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)", įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 - 2 d. būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė to paties įstatymo 19 str. 1, 2, 4 d. reikalavimus, pagal kuriuos „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuris turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir finansinę atskaitomybę perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas", Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymo Nr.13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų" nuostatas, pagal kurias uždarosios akcinės bendrovės visus buhalterinius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus privalo saugoti 10 metų:

- įstatymų nustatytą laiką nesaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos dokumentų: buhalterinės apskaitos registrų apie įsigytų prekių judėjimą bei bendrovės skolas už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-07-27;

- 2009-07-27 įmonės vadovu tapus V. S., pastarajam neperdavė minėtų buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)" turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-07-27, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apklaustas teisme kaltinamasis E. V. P. iš esmės kaltu prisipažino patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 97-98) ir paaiškino, kad 2007 m. pabaigoje jis nusipirko UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijas ir tapo vieninteliu šios įmonės akcininku, ketino užsiimti elektros, signalizacijų instaliacija gyvenamose ir negyvenamose patalpose. Pasiskyrė save direktoriumi, o į buhalterio pareigas priėmė sūnų H. P., kuris taip pat tapo įmonės akcininku. 2009 m. jis susipažino su V. S., kuris pasiūlė jam UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu užsiimti plastikinių langų pirkimu ir pardavimu. Jis susidomėjo V. S. pasiūlymu ir šis buvo priimtas į UAB „(duomenys neskelbtini)" komercijos direktoriaus pareigas. Vykdant plastikinių langų pirkimą – pardavimą H. P. informaciją perduodavo V. S., o šis langų kainą suderindavo su klientu. Langus kraudavo į sandėlį, buvusį (duomenys neskelbtini). V. S. jam visą laiką sakydavo, kad už langus klientai atsiskaitys vėliau. Ar buvo pasirašomos kokios nors sutartys su klientais, jis pasakyti negali, nes šių sutarčių nepasirašinėjo. V. S. jam pateikdavo tik brėžinius, jokių sutarčių V. S. nepateikdavo. Su Lenkijos įmone „(duomenys neskelbtini)" visą laiką bendravo ir užsakymus dėl langų siųsdavo H. P.. Iš Lenkijos atvežtus langus visą laiką priimdavo jis arba H. P.. Už parduotus langus UAB „(duomenys neskelbtini)" yra išrašiusi tik vieną PVM sąskaitą- faktūrą. Dėl kitų langų pardavimo PVM sąskaitos- faktūros nebuvo surašytos dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" negavo už juos pinigų. PVM sąskaitas- faktūras jis planavo surašyti tik atsiskaičius už langus. Jam dirbant direktoriumi, 2009 m. liepos mėn. buvo priimta buhalterė I. N.. Norėdamas sukurti atskiras įmones, jis buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, o į direktoriaus pareigas buvo paskirtas V. S., kuris buvo įsigįjęs 20% akcijų. V. S. apskaitos dokumentų neperdavė, nes juos perdavė buhalterei ir apie tai V. S. žinojo. Buhalterinės apskaitos dokumentams sutvarkyti trūko dokumentų. Patys tvarkyti buhalterijos nesugebėjo, todėl visus dokumentus, 3 ar 4 segtuvus perdavė buhalterei. Buhalterinę apskaitą tvarkyti buhalterei buvo pavesta žodine forma. Dokumentų perdavimas buhalterei vyko jo automobilyje, šalia prekybos centro „IKI" esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, o apskaitos dokumentai buvo tvarkomi ne ofise, o buhalterės namuose. Sutinka, kad būdamas direktoriumi nepakankamai gerai tvarkė buhalterinės apskaitos dokumentus.

Liudytoja I. N. parodė, kad 1990 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo buhalterinį išsilavinimą. Kaltinamąjį matė 3 kartus. Ji internete patalpino skalbimą, kuriame pasiskelbė tvarkanti buhalteriją. Netrukus jai paskambino vyriškis, kuris pasakė, kad reikia sutvarkyti įmonės buhalteriją. Ji atsakė galinti tai padaryti tik peržiūrėjusi buhalterinius dokumentus. Jie susitarė susitikti prie prekybos centro „IKI Minskas", esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Susitiko su kaltinamuoju ir jo sūnumi. E. V. P. paprašė jos sutvarkyti buhalteriją, nurodė, kad prieš tai buhalteriją tvarkė sūnaus žmona. Peržiūrėjusi dokumentus sąskaitas – faktūras, banko išrašus pastebėjo, jog buhalterija netvarkyta 1,6 metų, nebuvo registrų, balansų, kasos knygos, vidinės apskaitos. Minėjo, kad planuoja keistis direktorius. Pasiūlė įsidarbinti buhaltere, mokėti 200 Lt atlygį kas mėnesį už buhalterijos tvarkymą. Įsidarbinti buhaltere ji nesutiko, paaiškindama, jog buhalterija yra apleista. Tuomet su ja buvo sudaryta darbo sutartis kaip su darbuotoja. Veikla pasirodė įtartina, nes trūko apskaitos dokumentų. Jai buvo paaiškinta, kad busimas direktorius pavogė turtą, tiekėjai reikalauja pinigų. Jai sukėlė įtarimą ir tai, kad darbo užmokesčio žiniaraštyje nėra darbuotojų parašų, nors kaltinamojo buvo paaiškinta, jog pastariesiems išmokėti atlyginimai. Direktorius perdavė maišą dokumentų, tarp kurių buvo ataskaitos Sodrai, VMI. Dokumentus ji laikė namuose. Perduodant dokumentus nebuvo pasirašytas joks perdavimo – priėmimo aktas. Sutvarkė dokumentus už 2 mėnesius. Vėliau dokumentus perdavė FNTT. Už darbą jai buvo sumokėta už 1 mėnesį. Nematė jokio buhalterinių dokumentų perdavimo – priėmimo iš vieno direktoriaus kitam, nors toks dokumentas yra privalomas keičiantis direktoriams.

2009-11-25 kratos protokole, nurodyta, kad kratos H. P. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame(duomenys neskelbtini)., metu rasta dalis UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos dokumentų (b.l. 25-26);

2009-11-26 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole, nurodyta, kad I. N. pateikė jos turimus UAB „Brestis group" buhalterinės apskaitos dokumentus (b.l. 28-29);

2010-11-05 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad tyrimui nepateikus buhalterinės apskaitos registrų apie įsigytų prekių judėjimą bei bendrovės skolas, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) " turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (b.l. 49-53).

Lietuvos Respublikos BK 223 strtraipsniu yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamai aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šio straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už už šių veikų padarymą: buhalterinės apskaitos netvarkymą, aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad E. V. P. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, netinkamai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, nes būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1, 2, 4 d. reikalavimus, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymo Nr.13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų" nuostatas, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos dokumentų: buhalterinės apskaitos registrų apie įsigytų prekių judėjimą bei bendrovės skolas už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-07-27, o 2009-07-27 įmonės vadovu tapus V. S., pastarajam neperdavė minėtų buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)" turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-07-27. Iš byloje esančio akcininkų susirinkimo įvykusio 2009-07-20 protokolo matyti, kad nuo 2009-01-01 iki 2009-07-27 UAB „ (duomenys neskelbtini) ” group direktoriaus pareigas ėjo E. V. P., nuo 2009-07-27 – V. S. (b.l. 59). 2010-11-05 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad pagal 2008-04-16 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nuo tiriamojo laikotarpio pradžios iki 2009-07-01 buhalterio pareigose dirbo H. P., o nuo 2009-08-07 iki 2009-09-21 – I. N.. Tyrimui buvo pateiktos UAB „ (duomenys neskelbtini) ” group vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros apie bendrovės įsigijimus nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. liepos mėn., tačiau apie bendrovės įgytus ir parduotus plastikinius langus PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos nuo 2009 m. gegužės – liepos mėn. bendrovė pateikė sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke AB SEB bankas išrašą nuo 2009-01-15 iki 2009-06-17. Taip pat buvo pateikti dokumentai iš VĮ Registrų centro, t.y. steigimo ir registracijos, tačiau tarp pateiktų dokumentų nebuvo finansinės atskaitomybės už 2008-2009 metus. Vilniaus apskrities VMI tyrimui pateikė PVM deklaracijas už 2009 m. sausio – balandžio mėn. ir birželio – liepos mėn., o už 2009 m. gegužės, rugpjūčio – gruodžio mėn. PVM deklaracijų nepateikta. UAB „(duomenys neskelbtini)” group pagal vieną PVM sąskaitą – faktūrą (2009-06-01 serija (duomenys neskelbtini)) pardavė plastikinius langus ĮI“ (duomenys neskelbtini)“. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus bendrovė pastarajai pardavė 12 vnt. plastikinių langų už 3190,99 Lt, 509,48 Lt PVM (b.l. 70), pirkimų ir pardavimų apskaitos registrų tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra. Kadangi bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ group buhalteriniai dokumentai ir apskaitos registrai apie įsigytų prekių judėjimą (įsigytų, parduotų, ir t.t. kiekinė suminė apskaita) tyrimui nepateikti, negalima nustatyti kiek bendrovė tiriamuoju laikotarpiu nupirko ir pardavė plastikinių langų ir koks jų likutis, todėl negalima nustatyti bendrovės įsipareigojimų dydžio ir struktūros dėl langų pirkimo ir pardavimo. Pagal Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymo Nr.13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų", bendrovė prekių pirkimo dokumentus (PVM sąskaitas faktūras), apskaitos registrus privalo saugoti 10 metų. Tačiau bendrovė šio įsakymo nevykdė – dokumentai ir apskaitos registrai pateikti ne visi, todėl konstatuota, kad minėti dokumentai neišsaugoti. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį, atsako ūkio subjekto vadovas, šiuo atveju bendrovės direktoriai, t.y. E. V. P., kuris tiriamuoju laikotarpiu, t.y. nuo 2009-01-01 iki 2009-07-27 ėjo direktoriaus pareigas. Išvadoje konstatuota, kad bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ group nepateikus finansinės atskaitomybės už 2008-2009 metus, buhalterinės apskaitos registrų ( apie įsigytų prekių judėjimą (įsigytų, parduotų, ir t.t. kiekinė suminė apskaita) bei bendrovės skolų (įmonės, įmonei), o pateiktoje VMI 2009 m. birželio mėn. PVM deklaracijoje deklaruotos sumos nesutampa su pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, todėl negalima nustatyti, kiek bendrovė tiriamuoju laikotarpiu nupirko ir pardavė plastikinių langų ir koks yra langų likutis tiriamojo laikotarpio pabaigai. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nebuvo galima nustatyti „(duomenys neskelbtini)“ group turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (b.l. 49-53).

Minėti padariniai šioje byloje buvo nustatyti FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus vyresniosios specialistės I. B. specialisto išvada. Teismui nėra pagrindo abejoti šios išvados pagrįstumu, be to šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir pats kaltinamasis, kuris paaiškino, kad naujajam direktoriui – V. S. jis apskaitos dokumentų neperdavė, buhalterinės apskaitos dokumentams sutvarkyti trūko dokumentų, o patys tvarkyti buhalterijos nesugebėjo, dėl ko kreipėsi pagalbos į I. N.. Liudytoja I. N. paaiškino, jog perduodant įmonės dokumentus jai, t.y. tikslu sutvarkyti buhalterinę apskaitą, nebuvo pasirašytas joks perdavimo – priėmimo aktas. Įsidarbinti buhaltere ji nesutiko, nes buhalterija yra apleista. Tuomet su ja buvo sudaryta darbo sutartis, kaip su darbuotoja. Ji sutvarkė dokumentus už 2 mėnesius, nes pastebėjo, jog buhalterija netvarkyta 1,6 metų, nebuvo registrų, balansų, kasos knygos, vidinės apskaitos. Vėliau turimus dokumentus perdavė FNTT. Nematė tarp jai pateiktų dokumentų ir jokio buhalterinių dokumentų perdavimo – priėmimo iš vieno direktoriaus kitam, nors toks dokumentas yra privalomas keičiantis direktoriams.

Minėtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. V. P. yra kaltas padaręs jam inkriminuotą veiką. Veika padaryta esant nusikalstamam nerūpestingumui, nes jis suvokė ar bent privalėjo suvokti, kokias pareigas privalo vykdyti. Kadangi nebuvo išsaugoti įstatymų nustatytą laiką apskaitos dokumentai, o 2009-07-27 įmonės vadovu tapus V. S. minėti apskaitos dokumentai nebuvo parduoti naujajam direktoriui, kas sukėlė BK 223 str. 1 d. numatytas pasekmes, o už tai atsakingas yra bendrovės vadovas, kuriuo buvo paskirtas E. V. P., kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, E. V. P. ankščiau neteistas, susituokęs, į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, padarė neatsargų nusikaltimą finansų sistemai. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., ir jam paskirti 2600 litų (20 MGL) dydžio baudą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. V. P. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėjas Olegas Zaicevas