- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-01
- Bylos Nr.
- A-63-606-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Romano Klišausko(kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. D. skundu (b. l. 10 – 15) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato, 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad žala jam padaryta dėl policijos pareigūnų veiksmų, nepagrįstai konstatuojant ginklų apyvartos taisyklių pažeidimus, priimant nepagrįstą Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo 2006 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 20-11/3-13-832, įpareigojantį perlaikyti egzaminą dėl šaunamojo ginklo savigynai įsigijimo, laikymo, nešiojimo ir naudojimo. Teigė, jog policijos pareigūnai veikė neobjektyviai, tendencingai, nes padarė nepagrįstas išvadas dėl ginklų apyvartos taisyklių pažeidimų. Pareiškėjas nurodė, kad savigynai išduotu ginklu kaimynų negąsdino, iš savigynai išduoto ginklo nešaudė, ginklo viešai nedemonstravo, jokių ginklų apyvartos taisyklių pažeidimų, už kuriuos nepagrįstai buvo įpareigotas perlaikyti egzaminą, nepadarė. Laikė, kad policijos pareigūnų išvados visiškai nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjo nuomone, K. D. , K. J. ir kiti kaimynai ji apkalbėjo, šmeižė, policija šių aplinkybių netyrė. Policijos tyrėja V. S. ir kiti tendencingai rinko ir tyrė medžiagą dėl jo netinkamo elgesio ir perdavė šią medžiagą spręsti dėl sankcijos taikymo už ginklų apyvartos taisyklių pažeidimus. Tuo pagrindu buvo priimtas nepagrįstas Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo 2006 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. 20-11/3-13-832, įpareigojantis perlaikyti egzaminą dėl šaunamojo ginklo savigynai įsigijimo, laikymo, nešiojimo ir naudojimo. Paaiškino, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimu panaikino Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo 2006 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 20-11/3-13-832. Minėta administracinė byla buvo ilgai nagrinėjama, bylinėjimosi procesas vargino, sukėlė neigiamus emocinius išgyvenimus, depresiją. Paaiškino, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, nepagrįstai konstatuojant ginklų apyvartos taisyklių pažeidimus, pasklido kalbos, kad jis šaudo gatvėse, dėl to atsirado moralinė žala, pablogėjo reputacija kolegų advokatų tarpe, taip pat Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narių tarpe, patyrė stresą, pablogėjo sveikata, paūmėjo ligos, galvos skausmai. Nurodė, kad moralinę žalą, kurią prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, sudaro 500 000 Lt suma.
Atsiliepimas
Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą (b. l. 37 – 38) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas nurodė, pareiškėjas konkrečiai nenurodo, kokias jo teises pažeidė policijos pareigūnai, kuo pasireiškė neteisėti pareigūnų veiksmai, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą. Pažymėjo, kad policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti, atlikti vadovaujantis Policijos veiklos įstatymu, Baudžiamojo proceso kodekso, Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis. Manė, kad jeigu priimtas sprendimas yra nepalankus vieno ar kito asmens atžvilgiu, įstatymas numato galimybę sprendimą apskųsti, todėl šiuo atveju pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Pažymėjo, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendime nebuvo nustatyta jokių pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 28 d. sprendimu (b. l. 119 – 121) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo 2006 m. gegužės 17 d. sprendime Nr. 20-11/3-13-832 buvo konstatuoti ginklų apyvartos taisyklių pažeidimai, būtent, tai, kad pareiškėjas 2006 m. kovo 30 d. žodinio konflikto su K. D. metu, demonstravo ir panaudojo iššaudamas į orą savigynai išduotą ginklą, savo namo kieme demonstratyviai vaikščiojo su ginklu, iš jo šaudydamas, tuo gąsdindamas (duomenys neskelbtini), kaimynus, taip pat 2002 m. vasario 16 d. grasino K. J. daiktu, panašiu į pistoletą, be to, 2005 m. rugsėjo 20 d. buvo baustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 196 straipsnio 1 dalį 50 Lt administracine nuobauda už šaunamojo ginklo laikymo ir gabenimo taisyklių pažeidimą. Nurodyti pažeidimai buvo nustatyti pagal Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato surinktą tyrimo medžiagą pagal pareiškėjo, E. F., K. D. ir K. J. pareiškimus, policijos tyrėjos V. S. teikimu. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato viešosios policijos poskyrio tyrėja V. S. teikimu ir tarnybiniais pranešimais informavo Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato viršininko pavaduotoją, laikinai einantį viršininko pareigas, S. K. apie pareiškėjo elgesį, susijusį su ginklų apyvartos taisyklių pažeidimais. Pastarasis įvertinęs pateiktą informaciją kreipėsi į Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos licencijavimo skyriaus viršininką dėl atitinkamų priemonių taikymo už ginklų apyvartos taisyklių pažeidimus. Nustatė, kad nurodytos informacijos ir tyrimų medžiagos pagrindu buvo priimtas Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo 2006 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. 20-11/3-13-832, įpareigojantis pareiškėją perlaikyti egzaminą. Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimu panaikino Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo 2006 m. gegužės 17 d. sprendimą. Teismo sprendime konstatuota, kad nepakanka įrodymų pagrįsti, jog 2006 m. kovo 30 d. žodinio konflikto su K. D. metu pareiškėjo veiksmuose buvo ginklų apyvartos taisyklių pažeidimai, be to, dėl pareiškėjo 2002 m. vasario 16 d. grasinimo K. J. daiktu, panašiu į pistoletą, buvo atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, nesant pareiškėjo veikoje nusikaltimo sudėties, bei dėl pareiškėjo 2005 m. rugsėjo 20 d. padaryto šaunamojo ginklo laikymo ir gabenimo taisyklių pažeidimo, už kurį pareiškėjui 2005v m. spalio 5 d. buvo paskirta administracinė nuobauda pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 196 straipsnio 1 dalį, ginklų apyvartos taisyklėse numatytos sankcijos nebuvo taikytos. Pažymėjo, kad įsiteisėjęs Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2223-413/2007 dėl nustatytų faktinių aplinkybių turį res judicata galią šioje byloje, nes faktinės aplinkybės, nustatytos minėtu Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimu iš naujo neįrodinėtinos šioje administracinėje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d.). Teismas pažymėjo, kad policijos pareigūnai pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį, šiuo atveju, veikė kaip viešo administravimo subjektai, vykdydami Policijos veiklos įstatyme numatytas bendrąsias policijos funkcijas, susijusias su viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimu, taip pat vykdydami Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme numatytas policijos funkcijas, susijusias su šaunamųjų ginklų įsigijimo, laikymo ir naudojimo kontrole. Pagal Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių XI skyriaus 82 punktą, patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362, teritorinės policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu ginklą (-us) turinčiam asmeniui padarius ginklų apyvartos taisyklių pažeidimus, kai yra pagrindas manyti, jog pažeidimus asmuo padarė todėl, kad neišmano ginklo šaudmenų įsigijimo, laikymo, nešiojimo, naudojimo, realizavimo, gabenimo taisyklių ir iki šio sprendimo priėmimo nėra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, asmuo gali būti įpareigotas perlaikyti egzaminą pagal šių taisyklių 4 priede nurodytą programą bei per vieną mėnesį pristatyti tai patvirtinantį pažymėjimą. Atkreipė dėmesį, jog minėtose taisyklėse nesustatyta, kad tokio pobūdžio sankcija gali būti taikoma tik tuomet, kai asmuo buvo baustas už ginklų apyvartos taisyklių pažeidimą ar pažeidimus ir jam buvo pritaikytos poveikio priemonės. Teismas padarė išvadą, kad teisė spręsti, ar asmuo padarė ginklų apyvartos taisyklių, suteikta policijos pareigūnams, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo padarė ginklų apyvartos taisyklių pažeidimus, ir toks manymas neabejotinai sietinas su įrodymų vertinimu. Nustatė, kad policijos pareigūnai pagal surinktas tyrimo medžiagas, vertino įrodymus dėl pareiškėjo netinkamo elgesio ir sprendė apie galimus ginklų apyvartos taisyklių pažeidimus. Pažymėjo, kad pagal bendruosius teisės principus įrodymų vertinimas siejamas su subjektyviais kriterijais, įrodymai paprastai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, šis procesas yra subjektyvus. Teismas laikė, jog policijos pareigūnų veiksmai, įvertinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendime konstatuojant, kad išvados dėl pareiškėjo veiksmuose ginklų apyvartos taisyklių pažeidimų nepagrįstos pakankamais įrodymais, negali būti vertinami kaip policijos pareigūnų neteisėti veiksmai, kadangi tai yra susiję su įrodymų pakankamumo vertinimo kriterijais. Taip pat nenustatyta, kad policijos pareigūnų veiksmai būtų tendencingi, nukreipti tyčia prieš pareiškėją, ketinant menkinti jo reputaciją. Pabrėžė, jog visi minėti tyrimai dėl teisėtvarkos pažeidimų buvo atliekami pagal paties pareiškėjo ir kitų asmenų pareiškimus. Policijos pareigūnai, šiuo atveju, atliko vykdomąsias funkcijas, įgyvendindami policijos bendruosius uždavinius. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas turėjo teisę šiuos veiksmus skųsti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Teismas nenustatė ir pareiškėjas nenurodė policijos pareigūnų konkrečių veiksmų ar neteisėto neveikimo, kuriais būtų pažeisti konkretūs teisės aktais ir jų nuostatos. Pažymėjo, jog pareiškėjo argumentas, kad policijos pareigūnai turėjo surinkti daugiau objektyvių įrodymų ir tik tada spręsti apie jo netinkamą elgesį, susiję su įrodymų pakankamumo vertinimu, todėl nesudaro pagrindo vertinti policijos pareigūnų veiksmų kaip neteisėtų. Teismas nurodė, jog žalos atlyginimą dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų reglamentuoja Civilinis kodeksas. Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų jos institucijų aktų, pareigūnų veiksmų (neveikimo), numatyta Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, pagal kurio nuostatas žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika – jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Tam, kad atsirastų civilinė atsakomybė (turtinei ir neturtinei žalai atlyginti) įstatymai numato būtinų sąlygų visumą, būdingą tik viešajai atsakomybei: neteisėtą pareigūnų veiką, t. y. netinkamą pareigų atlikimą ar jų visišką neatlikimą, žalą (dėl neteisėtos pareigūnų veikos atsiradusias pasekmes), priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Tokiu būdu, civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Nesant bent vieno iš nurodytų elementų civilinė atsakomybė negalima. Teismas pabrėžė, kad šiuo atveju nenustatyta būtinų sąlygų visuma viešajai atsakomybei atsirasti, būtent, neteisėti pareigūnų veiksmai ar netinkamas pareigų atlikimas, ar jų visiškas neatlikimas (neveikimas), todėl priteisti pareiškėjui žalos atlyginimą nėra pagrindo.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 123 – 132) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 28 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Būdamas silpnos sveikatos (serga vėžiu, epilepsija, yra po septynių operacijų), po 2006 metų sukrėtimų susirgo dar ir tuberkulioze, išemine širdies liga, hipertonija, migrena. Sveikatos pablogėjimas susijęs su dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija, kuomet pareiškėjas buvo nepagrįstai apkaltintas dėl ginklų apyvartos taisyklių pažeidimų.
2. Policijos pareigūnų veiksmai, kuomet jie nesiaiškino K. D. veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, nerinko įrodymų bei jų netyrė, nenustatė objektyvios tiesos, laikytini tendencingais ir nukreiptais prieš pareiškėją, taip pat laikytini pagrindu civilinei atsakomybei atsirasti, nes pareigūnai neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus.
3. Pareiškėjas pasinaudojo teise apskųsti pareigūnų veiksmus kreipdamasis į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tačiau jo skundai nebuvo nagrinėjami.
4. Neteisėti pareigūnų veiksmai ir neveikimas, netinkamas pareigų atlikimas nurodyti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendime ir atitinka Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytus pagrindus civilinei atsakomybei kilti. Tokie pareigūnų veiksmai pareiškėjui sukėlė Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje numatytas pasekmes.
5. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje, pareiškėjui nebuvo leista pasisakyti dėl bylai reikšmingų naujų aplinkybių, jo pasisakymai nebuvo protokoluojami.
Atsiliepimas
Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 135) prašo apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas savo skunde nenurodė konkrečių veiksmų, susijusių su pareigūnų neteisėtu veikimu, kuriais būtų pažeisti konkretūs teisės aktai ar jų nuostatos. Bylos medžiagoje taip pat nėra duomenų, kad būtų nustatyta pareigūnų neteisėtų veiksmų faktų. Visus tyrimus dėl teisėtvarkos pažeidimų policijos pareigūnai atliko pagal paties pareiškėjo ir kitų asmenų pareiškimus. Pareiškėjas piktinasi pareigūnais dėl nepakankamo įrodymų, kurie patvirtintų jo nekaltumą, surinkimo, tačiau tai negali būti traktuojama kaip policijos pareigūnų neteisėti veiksmai ar neveikimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, padarytą pareigūnų veiksmai, nepagrįstai konstatuojant ginklų apyvartos pažeidimus, kurių pasekoje pareiškėjas buvo įpareigotas Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo 2006 m. gegužės 17 d. sprendimu perlaikyti egzaminą dėl šaunamojo ginklo savigynai įsigijimo, laikymo, nešiojimo ir naudojimo. Apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas, konkretizuodamas faktinį savo reikalavimų pagrindą, nurodė, kad neteisėti pareigūnų veiksmai pasireiškė tendencingu medžiagos rinkimu ir tyrimu, o pareigūnų išvados nepagrįstoa objektyviais įrodymais.
Iš bylos medžiagos matyti, kad tiriant gautus skundus, pagal policijos pareigūnų surinktą medžiagą Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2006-05-17 sprendimu pareiškėjas įpareigotas perlaikyti egzaminą dėl šaunamojo ginklo savigynai įsigijimo, laikymo, nešiojimo ir naudojimo. Toks sprendimas priimtas atlikus tyrimą pagal A. D. pareiškimą dėl 2006m. kovo 30 d. įvykio, kurio metu apklausus K. D. , R. D. bei kitus (duomenys neskelbtini) gyventojus pastarieji nurodė, kad pareiškėjas savo kieme vaikšto demonstruodamas ginklą, iš jo šaudo, ir gąsdina kaimynus. Beto, 2002 m. kovo 21 d. į policijos komisariatą kreipėsi K. J. , nurodydamas, kad A. D. 2002 m. vasario 16 d. bendro naudojimo koridoriuje grąsino jam daiktu, panašiu į pistoletą. 2005 m. rugsėjo 20d. A. D. buvo nubaustas 50 litų bauda už šaunamojo ginklo laikymo ir gabenimo taisyklų pažeidimą.
Tenkinant pareiškėjo skundą, Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimu panaikino Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato pavaduotojo 2006 m. gegužės 17 d. sprendimą.Teismas minėtame sprendime nurodė, kad tarp A. D. ir K. D. įvykusio žodinio konflikto aplinkybes, A. D. ir R. D. , buvęs konflikto metu įvykio vietoje, aiškina skirtingai. Tiesioginių įrodymų, kad pareiškėjas šio konflikto metu turėjo ginklą ir šaudė, nesurinkta. Policijos pareigūnai pareiškėjui išduoto savigynai ginklo neapžiūrėjo ir nenustatė, ar iš jo įvykio dieną buvo šaudyta. Teismas , įvertinęs aptartas aplinkybes, nusprendė, kad ginčijamo sprendimo išvados apie pareiškėjo 2006m. kovo 30d. padarytą Taisyklių pažeidimą nepagrįstos objektyviais įrodymais.
Pareiškėjas nurodo, kad neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais( nepilnai ir neobjektyviai atliktu tyrimu) jam buvo padaryta neturtinė žala, ir jos atlyginimui prašo priteisti iš valstybės 500000 Lt.
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kaip minėta, pareiškėjas prašo, kad būtų atlyginta neturtinė žala. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginimą numato Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis (redakcija, galiojusi 2004 m. gruodžio 18 d.). Neturtine žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas nurodo, kad nepagrįstai konstatuojant ginklų apyvartos taisyklių pažeidimus, pasklido kalbos, kad jis šaudo gatvėse, patyrė nepatogumus, nes pablogėjo reputacija kolegų advokatų tarpe, taip pat Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narių tarpe, patyrė stresą, pablogėjo sveikata, paūmėjo ligos, galvos skausmai. Sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos, būtina įvertinti jos padarymo aplinkybes, išgyvenimų, sukrėtimų, nepatogumų ir kt. mastą, įtaką tolesniam nukentėjusio asmens gyvenimui ir kitas reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju kolegija vertina ir tai, kad jau anksčiau 2002 m. kavo 16 d. pareiškėjas konflikto su kaimynu K. J. metu buvo išsitraukęs ginklą, tačiau nenustačius baudžiamojo nusikaltimo sudėties, baudžiamojii byla atsisakyta iškelti. Iš byloje esančio nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, kad pareiškėjas 2005-10-05 nutarimu už ginklo saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimus pagal ATPK 196 str. 1 d. nubaustas 50 litų bauda. Šie faktai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas ginklų laikymo taisyklių nesilaikė ir ankščiau ir už tai buvo baudžiamas, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo reputacija pablogėjo būtent po 2006 m. gegužės 17 d. sprendimo perlaikyti egzaminą. Kaip jau minėta, dėl pareiškėjo netinkamo elgesio su ginklu, ir ankščiau buvo kilę konfliktų, todėl pareiškėjo patirti nepatogumai pastaruoju atveju nėra žymūs. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes kolegija mano, kad nagrinėjamos bylos atveju neturtinės žalos atlyginimui užtenka konstatuoti, jog buvo nepakankamai išsamiai atliktas skundo tyrimas ir tai nustatyta Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu , kuriame pažymėta, kad policijos pareigūnų veiksmai nebuvo išsamūs atliekant pareiškėjo skundo tyrimą, todėl nesant pakankamai objektyvių įrodymų pareiškėjo skundas buvo patenkintas, o skundžiamas sprendimas dėl įpareigojimo perlaikyti egzaminą, panaikintas. Neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas ( CK 1.138 str. 6 P.) CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymu nustatytais būdais nepriteisiant piniginės kompensacijos. Paminėtina, kad tokį neturtinės žalos atlyginimą pripažįsta ir Europos žmogaus teisių teismas (2005 m. rugpjūčio 31 d. byla Dumont-Maliverg prieš Prancūziją).
Kauno apygardos administracinis teismas nustatęs, kad Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūno sprendimas priimtas nesant pakankamų pareiškėjo pažeidimą patvirtinančių įrodymų, tuo pačiu pripažino, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.
Kolegijos nuomone, toks teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankamas šiuo konkrečiu atveju pažeistai teisei apginti ir laikytinas tinkama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą, nepriteisiant piniginės kompensacijos.
Įvertinus nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pirmos instancijos teismo atmestas pagrįstai. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas pateikė duomenis, kad jis serga atitinkamomos ligomis, tačiau neįrodė, kad šiomis ligomis susirgo 2006-05-17 sprendimo perlaikyti egzaminą pasekoje, savo reikalavimą gindė bendro pobūdžio samprotavimais. Ta aplinkybė, kad teismas sprendime nurodė kitus skundo atmetimo motyvus, nėra pakankamas pagrindas naikinti teismo sprendimą, kadangi reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš esmės išnagrinėtas teisingai.
Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas, pakoregavus jo motyvuojamąją dalį paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2008m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.