- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- e2-2368-874/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Atsakovas
- I. Š.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio butų ūkis“
- Advokatai
- Doloresa Sitnikienė
- Kategorijos
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.1.11.4.3.1Preliminarų sprendimą palikti nepakeistą
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio butų ūkis“ ieškinį atsakovei I. Š. dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 260,71 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 Eur žyminį mokestį.
Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. sausio 9 d. išnagrinėjo civilinę bylą dokumentinio proceso tvarka ir priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės 260,71 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 260,71 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei.
Atsiliepimas
Atsakovė 2020 m. sausio 30 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, prašė ieškinį atmesti; namą pripažinti avarinės būklės, neatitinkančiu gyvenimo sąlygų, atsakovu pripažinti savivaldybę, nes ji sudarė sutartį su ieškove. Nurodė, kad 2014 m. birželio 30 d. visi namo gyventojai nesutiko su administravimo paslaugų teikimu ir mokesčiu, todėl atsakovė nesudarė su ieškove jokios sutarties. Namas pastatytas 1975 m. ir iki 2020 m. jokie kapitaliniai remontai name nevyko. Namas ir pagalbinės patalpos yra avarinės būklės, gyvena antisanitarinėmis sąlygomis. Name nėra vandentiekio ir nuotekų. Nuo 2013 m. iki 2015 m. buvo pakeltas nuomos mokestis, bet namo pagerinimui jokios lėšos nebuvo skiriamos.
Ieškovė 2020 m. vasario 13 d. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus ir prašė palikti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. preliminarų sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad, atsakovė nuolat ir sistemingai nemoka mokesčių, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės administravimui, įmokų, skirtų nuolatinei ir techninei daugiabučio namo priežiūrai, eksploatacinių išlaidų. Socialinio būsto nuomos sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti socialinio būsto nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius, tačiau savo įsipareigojimo mokėti komunalinius mokesčius nevykdo. 2015 m. gruodžio 4 d. socialinio būsto nuomos sutarties Nr. BT4-91 4.1. punktu atsakovė įsipareigojo sudaryti paslaugų teikimo sutartis su geriamąjį ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją tiekiančiomis ir komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir (ar) organizacijomis ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo socialinio būsto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo ir šių sutarčių patvirtintas kopijas pateikti nuomotojui. Sutarties 13 punkte nustatyta, kad mokestį už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas nuomininkas turi mokėti vadovaudamasis Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“. Vadovaujantis minėtu nutarimu už komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, namo bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas) ir elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms ar bendrabučio tipo daugiabučio namo reikmėms, daugiabučiuose namuose valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai atsiskaito butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriui, jeigu daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrajai dalinei nuosavybei administruoti savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu yra paskirtas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius. Socialinio būsto nuomos sutartimi buvo nustatyta, kad atsakovė privalo mokėti visus mokesčius susijusius su butu, taip pat ir bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vykdančiam butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriui.
Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas pareiškimas dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, kuriuo informavo teismą, jog teismo posėdyje nedalyvaus ir prašė ieškinį patenkinti visiškai. Byla išnagrinėta ieškovės atstovui nedalyvaujant.
Atsakovė teismo posėdyje sutiko su preliminariu sprendimu priteista suma, prašė skolą išdėstyti dalimis dviejų metų laikotarpiui. Paaiškino, kad socialiniame būste apsigyveno 2015 metais, gyvena pirmame aukšte, vandentiekio name nėra. Gauna sąskaitą, kurioje išvardinti visi mokėjimai. Suma būna virš 100 Eur, dabar jau siekia 200 Eur. Turi neįgalumą, per mėnesį gauna 185 Eur pajamas, iš kurių dar atskaito antstolis alimentus, jai lieka tik apie 130 Eur. Sutinka mokėti po 12 Eur per mėnesį susidariusio įsiskolinimo padengimui.
Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atsiliepimas
Atsakovės paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė 2015 m. gruodžio 4 d. socialinio būsto nuomos sutarties Nr. BT4-91 pagrindu, valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Joniškio rajono savivaldybei. Ieškovė Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. A-359, pratęstu 2019 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. A-229, yra paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratoriumi ir teikia šio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. 2015 m. gruodžio 4 d. socialinio būsto nuomos sutarties Nr. BT4-91 4.1. punktu atsakovė įsipareigojo sudaryti paslaugų teikimo sutartis su geriamąjį ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją tiekiančiomis ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas) teikiančiomis įmonėmis ir (ar) organizacijomis ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo socialinio būsto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo ir šių sutarčių patvirtintas kopijas pateikti nuomotojui. Sutarties 13 punkte nustatyta, kad mokestį už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas) nuomininkas turi mokėti vadovaudamasis Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“. Iš ieškovės 2020 m. kovo 9 d. rašto Nr. (1.9) SD-207 „Dėl informacijos pateikimo“ adresuoto atsakovės atstovei nustatyta, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), septyni butai iš aštuonių yra Joniškio rajono savivaldybės socialiniai būstai, kurių nuomininkai privalo mokėti už bendrojo naudojimo objektų administravimą, techninę priežiūrą, nuolatinės priežiūros darbus pagal Joniškio rajono savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis. Socialinių būstų nuomininkai mokesčių nemoka, todėl ieškovė neturi apyvartinių lėšų, kad galėtų atlikti nuolatinės priežiūros darbus pagal Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. birželio 21 sprendimu Nr. T-163 patvirtintą Daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų nuolatinės priežiūros darbų sąrašą. Iš ieškovės pateiktų 2017-2020 m. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros aktų nustatyta, kad ieškovės darbuotojai apžiūrėję ir patikrinę pagrindines gyvenamojo namo konstrukcijas, bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą pastebėjo defektus, deformacijas, įrangos gedimus ir nustatė rekomenduojamus darbus defektams pašalinti. Iš bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo 2019-2024 m. ilgalaikio plano nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbams atlikti reikalinga preliminari 8 900 Eur suma. Nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. atsakovė nemokėjo mokesčių skirtų bendrosios dalinės nuosavybės administravimui, įmokų skirtų nuolatinei ir techninei daugiabučio namo priežiūrai, eksploatacinių išlaidų ir susidarė 260,71 Eur įsiskolinimas ieškovei.
Atsakovė, pateikdama prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, nurodė, kad atsakovu turėtų būti pripažinta savivaldybė, nes ji sudarė sutartį su ieškove. Toks atsakovės argumentas visiškai nepagrįstas, nes atsakovė sudarydama socialinio būsto nuomos sutartį su Joniškio rajono savivaldybės administracija įsipareigojo sudaryti paslaugų teikimo sutartis su geriamąjį ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją tiekiančiomis ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas) teikiančiomis įmonėmis ir (ar) organizacijomis bei mokėti už teikiamas paslaugas (socialinio būsto nuomos sutarties Nr. BT4-91 4.1., 13 punktai). CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Teismų praktikoje nustatyta, jog įstatymu pareiga apmokėti šias išlaidas priskirta butų ir kitų patalpų savininkui. Šios įstatymo nuostatos nedraudžia savininkui, taip pat savivaldybei, kuri tokiais atvejais, esant civiliniams teisiniams santykiams, veikia kaip butų ir kitų patalpų savininkė, susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku dėl to, kad jis apmokės šias išlaidas. Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai turi teisę nuomos sutartyje sulygti, jog šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai, tačiau konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad šia teise buvo pasinaudota, t. y. vien buto išnuomojimo fakto nepakanka, dar turi būti įrodyta buto nuomos sutarties sąlyga, kad nuomininkas įsipareigojo mokėti administratoriui bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas už savivaldybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013, 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016, 18, 19 punktai; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219/2017, 17 punktas).
Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876, kuriuo pagal 2015 m. gruodžio 4 d. socialinio būsto nuomos sutarties Nr. BT4-91 13 punktą nuomininkas turi vadovautis mokėdamas komunalinius mokesčius, numato, kad už komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, namo bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas) ir elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms ar bendrabučio tipo daugiabučio namo reikmėms, daugiabučiuose namuose valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai atsiskaito butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriui, jeigu daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrajai dalinei nuosavybei administruoti savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu yra paskirtas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius (3.3 punktas). Sisteminė socialinio būsto nuomos sutarties ir paminėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo analizė leidžia daryti išvadą, kad atsakovė turėjo pareigą mokėti ieškovei bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas, tačiau šios pareigos nevykdė.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė, teikė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, tačiau atsakovė nustatytais terminais ir tvarka už suteiktas paslaugas neatsiskaitė, todėl laikytina, kad atsakovė pažeidė sutartinę prievolę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistina 260,71 Eur skola už suteiktas paslaugas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.63 straipsniai).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 260,71 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
CPK 430 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Preliminarų sprendimą palikus nepakeistą ir ieškovės reikalavimus patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą ieškiniu, sumokėjo 8,00 Eur žyminį mokestį, kuris priteistinas ieškovei iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 7 straipsnio 1 dalį įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė teismui dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004).
Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Taip pat pažymėtina, kad, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Nors teismas neturi rašytinių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, tačiau aplinkybės, kad atsakovė nuo 2015 m. gruodžio 4 d. nuomoja socialinį būstą, jai buvo suteikta antrinė teisinė valstybės garantuojama pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atsakovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai apie gaunamas pajamas, rodo, kad atsakovės finansinė padėtis nėra gera. Nors atsakovė rašytinių duomenų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė, tačiau, teismo nuomone, dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ieškovė nepatirs nepagrįstų nuostolių, be to, bus išlaikyta atsakovės ir ieškovės teisėtų interesų pusiausvyra. Priešingu atveju gali būti neproporcingai suvaržytos atsakovės galimybės sumokėti skolą ieškovei.
Atsižvelgiant į tai, teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, siekdamas išlaikyti ieškovės ir atsakovės teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad teismo sprendimo įvykdymas išdėstytinas dviejų metų laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 260,71 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimties eurų 71 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 260,71 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimties eurų 71 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 Eur (aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Joniškio butų ūkis“, į. k. 157521319, buveinės adresas: Vilniaus g. 46, Joniškis, a. s. Nr. LT73 7230 0000 0546 7174, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.
Išdėstyti atsakovei I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistos 260,71 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimties eurų 71 ct) skolos mokėjimą uždarajai akcinei bendrovei „Joniškio butų ūkis“, į. k. 157521319, įpareigojant I. Š. sumokėti priteistą 260,71 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimties eurų 71 ct) sumą per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius, kiekvieną mėnesį mokant po 10,86 Eur (dešimt eurų 86 ct), pradedant nuo 2020 m. rugpjūčio mėn., o paskutinį mėnesį sumokant 10,93 Eur (dešimt eurų 93 ct).
Galutinį sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.