Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

4. Nuteistasis E. M. ir jo gynėja advokatė Aušra Jūratė Šiugždienė skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartį ir nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui.

4.1. Skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 312 straipsnio 5 dalyje nėra numatyta konkrečios rašytinės valios išraiškos formos. Advokatė Aušra Jūratė Šiugždienė E. M. gynė ir baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kur buvo pateiktas advokato orderis ir teismui nekilo abejonių dėl E. M. išreikštos valios. Iš (duomenys neskelbtini) d. teisinių paslaugų sutarčių išrašų matyti, kad E. M., pasirašydamas šias sutartis, be kita ko pavedė advokatei ir ji įsipareigojo pasirašyti bei paduoti teismui apeliacinį skundą. (duomenys neskelbtini) d. sutarties pagrindu buvo išrašytas advokato orderis, kuris buvo pridėtas prie apeliacinio skundo. Gynėjos nuomone, sudarydamas aukščiau nurodytas teisines paslaugų sutartis, E. M. tuo pačiu išreiškė savo valią bei davė sutikimą, kad apeliacinis skundas būtų ne tik parengtas, bet ir pasirašytas bei paduotas teismui, o E. M. būtų ginamas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Prie skundo dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nutarties pridėtas E. M. (duomenys neskelbtini) d. rašytinis patvirtinimas paduoti apeliacinį skundą, nors, gynėjos požiūriu, jis yra perteklinis, kadangi savo rašytinį sutikimą ginamasis jau buvo tinkamai išreiškęs aukščiau nurodytose teisinių paslaugų sutartyse, kas yra įrašyta ir kartu su apeliaciniu skundu pateiktame teismui advokato orderyje. Pažymėtina, kad būtent teisinių paslaugų sutarčių ir (arba) atstovavimo sutarčių pagrindu advokatas turi teisę išrašyti orderį (kuris yra išvestinis dokumentas, patvirtinantis nuteistojo valią) ir atlikti tam tikrus veiksmus ginamojo vardu (šiuo atveju, paduoti apeliacinį skundą). Be to, skunde pažymima, kad teismas turėjo galimybę pareikalauti iš gynėjos pateikti papildomus duomenis apie raštu išreikštą nuteistojo valią apeliacine tvarka skųsti nuosprendį ir pašalinti šį trūkumą.

4.2. Skundo autorės nuomone, galima daryti išvadą, kad nuteistojo gynėjos pateiktas apeliacinis skundas iš esmės atitiko jam įstatymo keliamus formos ir turinio reikalavimus, taip pat buvo paduotas nepraleidus nustatyto 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos termino, todėl turėjo būti priimtas. Pažymėtina, kad skundžiamos nutarties panaikinimas visiškai atitiktų Lietuvos teismų praktiką, formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kurioje aiškinama, kad aukščiau aptariamas apeliacinio skundo trūkumas yra formalus ir neesminis bei gali būti ištaisytas byla nagrinėjant apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas, apibendrindamas savo praktiką, taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų 2015-2021 m. I pusmetį priimtas nutartis, kuriose spręsti reikšmingi BPK normų, reglamentuojančių apeliacinį procesą, taikymo klausimai, pažymėjo, jog kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad, net tada, jeigu nuteistojo gynėjas pateikia apeliacinį skundą nesant raštiško nuteistojo sutikimo, šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, jei jis ištaisytas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Teismas nustatęs aukščiau aptariama apeliacinio skundo trūkumą, turėjo sudaryti galimybę apeliantui pašalinti trūkumą įstatymo nustatyta tvarka. Apie tai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad advokatas susitarimo pagrindu gynė nuteistąjį nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, užtikrino jo gynybos interesus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, o apeliacinio skundo trūkumų laiku nenustatęs ir jį priėmęs pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybių apeliantui pašalinti juos įstatymo nustatyta tvarka. Beje, kasacinis teismas pažymėjo ir tai, kad teismų padarytos klaidos neturėjo sukelti gynybai neigiamų pasekmių, o sprendimas palikti gynėjo apeliacinį skundą nenagrinėtą, kaip to prašė prokuroras, pažeistų nuteistojo teisę į gynybą, neužtikrintų sąžiningo ir teisingo proceso reikalavimų. Taigi, apeliacinės instancijos teismo priimtas sprendimas toliau nagrinėti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidė. Iš nurodyto seka, jog kitoks skundžiamos nutarties vertinimas, lemtų ne tik tai, kad būtų nesilaikoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, bet ir būtų pažeidžiamos nuteistojo teisės į sąžiningą ir teisingą teismą, o būtent, teisė efektyviai išnaudoti visas teisinės gynybos priemones, kreipiantis dėl apkaltinamojo nuosprendžio peržiūrėjimo apeliacine tvarka. Nuteistajam neleidžiant paduoti apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio peržiūrėjimo, nebūtų galimybės nuosprendžio teisėtumą patikrinti aukštesniajame teisme, o aukštesniojo teismo neperžiūrėtas nuosprendis, gynėjos nuomone, gali būti laikoma vien formaliai teismo įvykdytu teisingumu.

4.3. Be to, toks formalus teismo vertinimas, kaip tai yra padaryta skundžiamoje nutartyje, visiškai neatitinka proporcingumo principo, kadangi apeliacinis skundas dėl buvo teikiamas COVID-19 pandemijos metu, o baudžiamajame įstatyme nėra numatyta forma, kaip turi būti išreikšta nuteistojo valia, įvertinus COVID-19 pandemijos mastą ir tai, kaip teismai organizuoja teismo procesą pandemijos metu (posėdžiai rengiami nuotoliniu būdu, dalis dokumentų teikiama elektroniniu būdu ir t.t.), toks formalus teismo vertinimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.