Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjui A. B., atsakovės atstovams J. Ž. (J. Ž.) ir V. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Bylos dalis nutrauktina. Likusi skundo dalis atmestina.

Dėl 2013-08-28 pavedimo Nr. 1PAV-(1.8)-547 ir NŽT 2013-10-03 rašto Nr. 1SS-(7.5)-2103

Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-25 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009-07-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010-04-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį ar tarpinį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr. 2011-06-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).

Nustatyta, kad pareiškėjas 2013-09-17 kreipėsi į NŽT su prašymu suteikti informaciją: 1) koks NŽT pareigūnas paskirtas pasirūpinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-06-21 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-06 sprendimų įgyvendinimu be vilkinimo; 2) kokiais įstatymais vadovaudamasi NŽT nuo 2013-04-25 sustabdė administracinių teismų sprendimais nustatyto teisingumo vykdymą; 3) kokiu pagrindu darbo grupės išvados yra viršesnės už teismų sprendimais nustatytą teisingumą; 4) kodėl NŽT vadovybė neužbaigia vykdyti teismo sprendimo, nors NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013-03-20 rašte nurodė, kad laisvų sklypų, skirtų individualiai statybai, yra Čekoniškių ir Zujūnų kaimuose; 5) kada bus atkurtos nuosavybės teisės.

Dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2013-12-05 įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.5)-4387

Nustatyta, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013-01-25 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-204 (patikslintas 2013-01-28 įsakymu Nr. 48VĮ-14.48.2.)-212) patvirtino: 1) piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, sąrašus, kurie sudaryti pagal prašyme nurodytą kadastro vietovę (Buivydiškių, Avižienių, Didžiosios Riešės, Mickūnų, Nemėžio ir Riešės) ir prašymo gauti lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus rajono teritorijoje gavimo datą; 2) siūlytinų piliečiams neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos Buivydiškių, Avižienių, Didžiosios Riešės, Mickūnų, Nemėžio ir Riešės kadastro vietovėse, sąrašus; 3) piliečių, kuriems bus pasiūlyti neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos Buivydiškių, Avižienių, Didžiosios Riešės, Mickūnų, Nemėžio ir Riešės kadastro vietovėse sąrašus (t. I, b. l. 112–130, 131–150).

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013-02-05 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267 patvirtino Buivydiškių, Avižienių, Didžiosios Riešės, Mickūnų, Nemėžio ir Riešės kadastro vietovių teritorijose piliečių sąrašus, kurie pasirinko jiems pasiūlytus žemės sklypus individualiai statybai Buivydiškių, Avižienių, Didžiosios Riešės, Mickūnų, Nemėžio ir Riešės kadastro vietovėse (t. I, b. l. 105–111).

Kaip matyti iš nurodytų dokumentų, pareiškėjas į šiais įsakymais patvirtintus sąrašus nebuvo įrašytas, tačiau NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013-03-29 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-621 įtraukė pareiškėją į piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, sąrašą pagal jo prašymo padavimo datą (2010-05-04) (t. I, b. l. 101).

Kaip minėta, pareiškėjas 2010-05-04 prašyme pageidavo žemės sklypo individualiai statybai Avižienių seniūnijoje, Mažosios Riešės vietovėje (t. II, b. l. 3), o 2013-02-22 pateiktame prašyme 2013-04-03 yra prierašas, kad sutinka, jog jam būtų perduotas lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individuliai statybai Zujūnų seniūnijoje, Zujūnų kaime (t. II, b. l. 1).

NŽT direktoriaus pavaduotojas 2013-08-28 pavedimu Nr. 1PAV-(1.8)-547 Vilniaus rajono skyriaus vedėjui, be kita ko, pavedė patikrinti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras Buivydiškių, Avižienių, Didžiosios Riešės, Mickūnų, Nemėžio ir Riešės kadastro vietovėse, taip pat įvertinti, ar yra piliečių, kurie pageidavo atkurti nuosavybės teisės į žemę, grąžinant ją natūra Buivydiškių, Avižienių, Didžiosios Riešės, Mickūnų, Nemėžio ir Riešės kadastro vietovių, Antežerių, Buivydiškių, Zujūnų, Gineitiškių, Didžiosios Riešės, Galgių ir Nemėžio kaimuose.

Taigi, įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad Vilniaus rajono skyriaus vedėjui buvo pavesta patikrinti nuosavybės teisų atkūrimo procedūras teritorijoje, kuri apima ir žemės sklypus, kurie pasiūlyti pasirinkti pareiškėjui, todėl ir jo nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, vykdant 2013-08-28 pavedimą, galėjo ir turėjo būti tikrinamos.

Atkūrimo tvarkos 29 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2009-12-20 iki 2011-04-23, t. y. pareiškėjui paduodant 2010-05-04 prašymą) buvo nustatyta, kad kai pagal rengiamą žemės reformos žemėtvarkos projektą susumavus laisvos valstybinės žemės plotą paaiškėja, jog piliečiui, pateikusiam prašymą jo pageidaujamoje vietovėje gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, lygiavertį turėtajam, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę laisvos valstybinės žemės nepakanka, apskrities viršininkas arba jo įgaliotas atstovas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų privalo piliečiui raštu apie tai pranešti ir pasiūlyti rinktis žemės sklypą kitoje vietoje. Tokiu atveju pilietis žemėtvarkos skyriui, kuriam pateikta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, per 10 darbo dienų pateikia prašymą ir nurodo, kurioje kitoje vietovėje pageidauja gauti lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Žemėtvarkos skyrius per 10 darbo dienų šį prašymą ir išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn su lydraščiu persiunčia tam žemėtvarkos skyriui, kurio teritorijoje pilietis pageidauja gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Žemėtvarkos skyrius gali persiųsti išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn į kitą, o ne nurodytą šioje išvadoje, seniūniją tik tuo atveju, jeigu pagal Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka apskričių viršininkų administracijų interneto tinklalapiuose skelbiamą informaciją apie laisvą valstybinę žemę ir rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus piliečio pageidaujamoje seniūnijoje jo prašymas negalės būti tenkinamas, kadangi stinga laisvos valstybinės žemės.

Kaip buvo minėta, pareiškėjo 2008-12-23 išvada buvo persiųsta į Vilniaus rajoną, A. B. įrašytas į Vilniaus apskrities viršininko 2009-08-31 įsakymu Nr. 2.3-14319-(41) patvirtintą pretendentų Danilavos kadastro vietovėje, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo metodikos 28 straipsnį ir pateikusių prašymus iki 2009-04-26 sąrašą (t. II, b. l. 80–82), tačiau pareiškėjas nepasirinko žemės sklypo iš laisvos žemės fondo žemės, o 2010-05-04 pateikė prašymą perkelti jo dokumentus į kitą seniūniją – Avižienių.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei Atkūrimo tvarkos nuostatas, daro išvadą, kad pareiškėjui parengta 2008-12-23 išvada Nr. 11-7048 į kitą Vilniaus rajono savivaldybės teritoriją apskritai negalėjo būti persiųsta, nes Sužionių seniūnijos Danilavos kadastro vietovėje, kurioje pareiškėjas buvo įrašytas į pretendentų sąrašą, laisvos valstybinės žemės yra ir tai patvirtina NŽT interneto tinklalapio duomenys (t. II, b. l. 70–74).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pareiškėjo atžvilgiu pradėtos nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl jos pagrįstai nutrauktos.

Pažymėtina, kad pareiškėjas 2013-03-29 įsakymu į pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje sąrašą pagal jo prašymo padavimo datą įrašytas vadovaujantis Žemės sklypų siūlymo tvarka, kuri buvo patvirtinta Vilniaus apskrities viršininko 2010-04-29 įsakymu Nr. 2.3-5515-(41), o pakeista NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-12-07 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4950 (t. I, b. l. 151–155, t. II, b. l. 42).

Darbo grupė, atlikusi tyrimą, 2013-07-18 išvadoje nustatė, kad minėta Žemės sklypų siūlymo tvarka vadovautasi ir ji buvo pakeista neturint tam teisinio pagrindo, t. y. Vilniaus rajono skyrius neturėjo teisės aktais suteiktų įgaliojimų keisti likviduotos įstaigos – VAVA – įsakymą.

Teismo nuomone, atsižvelgus į tai, kad NŽT po darbo grupės atlikto tyrimo kilo pagrįstų abejonių dėl Žemės sklypų siūlymo tvarkos, kuria vadovautasi priimant įsakymą įrašyti pareiškėją į pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje sąrašą, atsakovė turėjo pagrindą nutraukti pradėtą nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą pareiškėjui.

Atkūrimo įstatymo 4 str. 4 d., be kita ko, nustatyta, kad žemė grąžinama natūra nedelsiant. Toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama ir kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tokiu pat būdu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas.

Vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. nustatyta eilės tvarka.

Kaip matyti iš Atkūrimo įstatymo ir Žemės reformos įstatymo nuostatų, pirmiausia žemėtvarkos projektuose žemės sklypai formuojami asmenims, kurie pageidavo žemę susigrąžinti natūra, o tik po to likusioje laisvos valstybinės žemės fondo žemėje sklypai formuojami ir siūlomi kitiems asmenims, pageidaujantiems gauti šioje kadastro vietovėje žemės plotus pagal nustatytą eilę.

Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.); yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose.

Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 4 p. nustatyta, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlyginama perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos). Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus.

Konstitucinis Teismas 1994-05-27 nutarime konstatavo, kad, valstybei išpirkus žemę kaimo gyvenvietėse pagal jų statybos projektus, atsiranda galimybė vėliau ją privatizuoti, t. y. ją galės įsigyti kiti asmenys, o tai reikštų buvusių savininkų teisės susigrąžinti žemę pažeidimą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pagrįsta atsakovės išvada, kad žemės sklypai, kurie nėra suteikti individualių gyvenamųjų namų statybai, negali būti priskiriami valstybės išperkamai žemei, o turi būti grąžinami pretendentams, nustatyta tvarka pateikusiems prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę.

Pažymėtina, kad darbo grupei nustačius, jog Buivydiškių, Avižienių, Didžiosios Riešės, Mickūnų, Nemėžio ir Riešės kadastro vietovių valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planuose Zujūnų seniūnijos Antežerių, Buivydiškių, Zujūnų ir Gineitiškių kaimų, Riešės seniūnijos Didžiosios Riešės kaimo, Mickūnų seniūnijos Galgių kaimo, Nemėžio seniūnijos Nemėžio kaimo teritorijose esantys žemės sklypai, suplanuoti kaimo gyvenviečių generaliniais planais individualių gyvenamųjų namų statybai, pažymėti valstybės išperkama žeme, nors tokiai negalėjo būti priskirta, NŽT turėjo imtis veiksmų ir nutraukti pradėtas nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, kad nebūtų pažeisti buvusių žemės savininkų interesai.

Teismui įvertinus išdėstytas teisės aktų nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjui persikėlus išvadą dėl nuosavybės teisių grąžinimo į Vilniaus rajoną iš Kelmės rajono, jis neturi pirmumo teisės prieš tuos buvusius savininkus, kurie iki 1940 metų nacionalizacijos valdė žemę Vilniaus rajone.

Žemės reformos įstatymo 18 str. 9 d. nustatyta, kad jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų, sprendimą gali panaikinti arba jį pakeisti sprendimą priėmęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

Įvertinus aptartas nuostatas ir atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad NŽT, nustačiusi pažeidimus nuosavybės teisių atkūrimo procese, turėjo teisę vertinti savo pačios ir Vilniaus rajono skyriaus veiksmus ir priimti ginčijamą 2013-12-05 įsakymą, kuris, atsižvelgus į anksčiau išdėstytus argumentus, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl pareiškėjo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.

Teismas taip pat nenustatė pagrindo įpareigoti atsakovę vykdyti 2013-03-04 pavedimu Nr. 1PAV-(1.8)-135 ir 2013-03-29 įsakymu Nr. 48VĮ(14.48.2)-621 pradėtą nuosavybės teisių procedūrą, nes nėra nustatyta, kad atsakovė atsisakytų ar nepagrįstai vilkintų ją atlikti. Nuosavybės teisių atkūrimas pareiškėjui nutrauktas dėl nustatytų pažeidimų, tačiau tai nereiškia, kad jis prarado teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individuliai statybai. Kaip nurodė atsakovė atsiliepime ir tai patvirtino atstovai teismo posėdyje, pareiškėjo išvada turės būti grąžinta į Sužionių seniūnijos Danilavos kadastro vietovę ir nuosavybės teisių į žemę atkūrimo perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individuliai statybai klausimas bus sprendžiamas pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą eilę rengiant konkrečios Vilniaus rajono savivaldybės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ar jam prilyginamą žemės sklypo planą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimai įpareigoti NŽT atnaujinti sustabdytas procedūras ir veiksmus, susijusius su lygiaverčiu turėtam naujo žemės sklypo individualiai statybai perdavimu neatlygintinai nuosavybėn pagal jo prašymo tuometinės Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui padavimo datą – 2010 m. gegužės 4 d. ir įpareigoti NŽT tuoj pat nutrauktų vilkinimą ir nebedarytų kliūčių NŽT direktoriaus pavaduotojo 2013-03-04 pavedimu Nr. 1PAV-(1.8)-135 ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2013-03-29 įsakymu Nr. 48VĮ(14.48.2)-621 pradėtos žemės sklypo individualiai statybai perdavimo neatlygintinai nuosavybėn procedūros vykdymui, taip pat atmestini.

Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-06-21 sprendimo turinio ir jo rezoliucinės dalies, NŽT nebuvo įpareigota atkurti pareiškėjui nuosavybės teises ir perduoti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą individualiai statybai (t. II, b. l. 14–20). NŽT teismo sprendimu buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2011-11-05 skundą, o tai ji padarė 2013-03-04, priėmusi sprendimą Nr. 1SS-(7.5.)-423 (t. II, b. l. 8). Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo argumentai, kad NTŽ nevykdo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1 p., 127 str.,

nusprendžia:

Nutraukti bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti 2013 m. rugpjūčio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pavedimą Nr. 1PAV-(1.8)-547 „Dėl darbo grupės 2013 m. liepos 18 d. išvadoje nurodytų Nr. ILS-(7.5)-86 siūlymų įgyvendinimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-2103.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.