Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. – UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2017 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.66 str. 4 d. ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 str. 3 d. Pagal CK 2.52 str. 1 d. ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 1 d., tačiau dėl sutrikimų teikiant metinės finansinės atskaitomybės dokumentus terminas buvo pratęstas iki 2018 m. birželio 15 d. Vadovaujantis CK 2.67 str., ABĮ 37 str. 12 d. 7 p. už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės. Šiais savo veiksmais A. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 str. 2 d.

A. G. teismo posėdžio metu visiškai pripažino kaltę, dėl to labai gailisi ir paaiškino, jog už 2017 metus nepateikė bendrovės finansinių ataskaitų rinkinių. Nurodo, kad vyko bendrovės plėtra, visas dėmesys buvo sutelktas į procesų tvarkymą ir veiklos tobulinimą, kadangi nuo 2012 m. bendrovė patyrė nuostolių. Būtent dėl to buvo apleistas klausimas dėl audito atlikimo. Pažeidimus stengiasi pašalinti, buvo priimtas papildomas darbuotojas tam, kad ateityje Registrų centrui galėtų teikti laiku audituotą finansinę atskaitomybę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad A. G., būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, turėdama pareigą Juridinių asmenų registro tvarkytojui įstatymų nustatyti laiku pateikti bendrovės metinių ataskaitų rinkinius, to nepadarė. Būtent toks įstatymų tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. A. G. nurodytos vėlavimo priežastys nešalina atsakomybės, nes jos nesudarė objektyvių kliūčių laiku įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas. Be A. G. prisipažinimo jos kaltę taip pat įrodo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: 2019-01-22 paaiškinimas (b. l. 3), registrų išrašai (b.l. 4-35) bei kiti byloje esantys duomenys. Visų pirmiau minėtų byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ANK 223 str. 2 d. numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, A. G. kaltė įrodyta ir veiksmai pagal ANK 223 str. 2 d. kvalifikuoti teisingai.

A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padarius ANK 223 str. 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas nuobaudą A. G., teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį – A. G. pažeidimą padarė vykdydama savo darbines funkcijas, pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – dirbanti, už analogiškų nusižengimų padarymą nebausta. Įvertintos ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės dėl pažeidimo padarymo ir tai, kad dedamos maksimalios pastangos pašalinti pažeidimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, A. G. skirtina minimali ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta nuobauda – bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio nuostatomis,

nutaria:

A. G. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 200 Eur dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19096679642. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.