- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-1001-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Neringa Švedienė, Marijonas Greičius
- Trečiasis asmuo
- R. S.
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- Vilniaus medžiotojų draugijai
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2A-1001-275/2010
Teisėjas Alfredas Juknevičius Procesinio sprendimo kategorija 30.5.; 32.1.;
121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
2010 m. lapkričio 24 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui Vilniaus medžiotojų draugijai dėl kompensacijos priteisimo, tretysis asmuo R. S.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė S. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Vilniaus skyriaus ieškovei nuo 2009-01-01 iki tol, kol atsakovas naudosis 0,5600 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), periodinę kompensaciją - po 127,27 Lt per mėnesį (1 491,25 Lt per metus); priteisti iš atsakovo S. P. 5 727,15 Lt kompensaciją už laikotarpį nuo 2005-04-01 iki 2009-01-01 (už 45 mėn. po 127,27 Lt) ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003-02-03 Vilniaus apskrities Viršininko administracijos sprendimu Nr. 41-15439 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei S. P.“ jai buvo atkurta nuosavybės teisė į 24,22 ha žemės (duomenys neskelbtini). Sprendimo 3 p. nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai, tame tarpe nustatyta ,,leisti teisėtiems pastatų savininkams naudotis sklypuose Nr. 268(2) ir Nr. 268(3) esančiais pastatais ir įrenginiais“. Atsakovas privačios nuosavybės teise valdo 176,01 kv.m administracinį pastatą, pagalbinį pastatą (kluoną), tvartą, lauko virtuvę, garažą. Minėtas turtas VĮ Registrų centre įregistruotas 1997-03-17. Vilniaus medžiotojų draugija naudojasi 0,5600 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Kiek ieškovei žinoma, šiame sklype esantis statinys naudojamas R. S. Tokiu būdu ieškovė kaip žemės sklypo savininkė patiria nuostolius - 0,5600 ha žemės sklypas, užimtas atsakovo, negali būti naudojamas jos turtiniams interesams spręsti, t.y. negali būti užsodintas mišku, ji negali jame statyti statinių savo reikmėms, vertingas sklypas, esantis šalia ežero, negali būti naudojamas verslui, t.y. negali būti ieškovės pajamų šaltiniu. Tokiu būdu, nors teisiškai yra minėtos sklypo dalies šeimininkė, negali jo valdyti, juo naudotis. 2005-03-21 atsakovui pateikė pranešimą, kuriuo prašė sudaryti su ieškove žemės sklypų nuomos sutarti reikalaudama nugriauti neteisėtai pastatytus jos žemėje laikinus statinius bei į sąvartyną išvežti statybines medžiagas po minėto griovimo darbų, 2005-04-22 gavo vyr. medžioklės žinovo A. P. pasirašytą raštą, kuriuo buvo atsisakyta sudaryti žemės sklypų nuomos sutartis bei mokėti atlygį už naudojimąsi ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančia žeme. 0,5600 ha žemės sklypo reali rinkos vertė - 59 650 Lt. Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo ,,Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ Nr. 1387, kurio 2 p. teigiama, kad žemės nuomos mokesčio tarifas metams yra ne mažesnis kaip 1,5 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai žemės vertės. Taigi, mano, jog reali kompensacijos už nustatytą servitutą suma nustatytina periodinėmis išmokomis ir galėtų būti 2,5 proc. realios žemės sklypo rinkos vertės (vidurkis tarp nutarimu nustatyto dydžio). Taigi, metams kompensacija sudarytų 1 491,25 Lt (59 650 Lt / 100 x 2,5 = 1 491,25 Lt). Per mėnesi atsakovas turėtų sumokėti 127,27 Lt kompensaciją. 2005-08-26 raštu ,,Dėl naudojimosi žeme‘‘ draugijos buvo informuota, jog privalo leisti naudotis atsakovui žeme, o Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-02-03 sprendimas Nr. 41-15439 neįpareigoja Draugijos nuomotis ieškovės žemės sklypus Nr. 268(2) ir 268(3). Ieškovė mano, jog Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Vilniaus skyriaus veiksmai yra neteisėti, atsisakymas mokėti kompensaciją (nuompinigius ir kt.) laikytinas pažeidžiančiu galiojančias teisės normas. Dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai turi būti atlyginami įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi dėl atsakovo naudai nustatyto servituto ieškovė negali naudotis sklypais, negali jų nuomoti tretiesiems asmenims ar kitaip valdyti, mano, jog už naudojimąsi šiais sklypais ieškovei turi būti atlyginama bent simboliškai. Ieškovė yra senyvo amžiaus, gauna nedidelę pensiją, todėl nuostolių, kuriuos patiria dėl atsakovo naudojimosi žemės sklypais itin geroje vietoje (prie ežero), padengimas jai būtų vienintelė materialinė paspirtis. Kadangi jai gražintame žemės sklype yra medžiotojų statiniais užimta žemė, negali surasti ir kitų žemės nuomininkų ar pirkėjų - niekas nepageidauja turėti atsakovų (medžiotojų) kaimynystės, todėl yra priversta nuolat nerimauti, dėl pergyvenimų blogėja jos sveikatos būklė - gydytojai konstatuoja širdies veiklos sutrikimų paūmėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-01-27 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad servitutas yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą. Tai - teisės suteikimas naudotis svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) arba to daikto savininko, valdytojo teisių naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto) tinkamą naudojimą (CK 4.111 str.). Servitutas nustatomas įstatymu, įstatymo nustatytais atvejais administraciniu aktu, sandoriais ir teismo sprendimu (CK 4.124 str. 1 d.). Taigi servituto tikslas - užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Kadangi servitutas suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises naudotis jam priklausančiu daiktu, tai, nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį. Teismas konstatavo, kad 2003-02-03 Vilniaus apskrities Viršininko administracijos sprendimu Nr. 41-15439 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei S. P.“ ieškovei buvo atkurta nuosavybės teisė į 24,22 ha žemės (duomenys neskelbtini). Sprendimo 3 p. nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai, nustatyta leisti teisėtiems pastatų savininkams naudotis sklypuose Nr. 268(2) ir Nr. 268(3) esančiais pastatais ir įrenginiais. Grąžinamame žemės sklype yra suformuoti žemės sklypai Nr. 268(2), bendro ploto 0,56 ha, ir Nr. 268(3), bendro ploto 0,19 ha, reikalingi pastatų, priklausančių Medžiotojų ir žvejų draugijai, funkcionavimui. 2005-12-29 asociacija ,Vilniaus medžiotojų draugija ir R. S. yra sudarę pastatų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. CK 4.129 str. numatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. 2003-02-03 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendime Nr. 41-15439, jokios atsakovo Vilniaus medžiotojų draugijos piniginės prievolės nenumatytos, prieš ieškovei S. P. atkuriant nuosavybės teises į minimą žemės sklypą, ji buvo informuota apie sklype įrengtą infrastruktūrą, bei galiojantį servitutą ir tai ieškovę tenkino. Teismas, apsižvelgęs į šias aplinkybes bei vadovaudamasis protingumo, teisingumo kriterijais, padarė išvadą, kad vienkartinėms ar periodinėms išmokoms mokėti nėra teisinio pagrindo, todėl įsiskolinimas už naudojimąsi servitutu objektyviai negalėjo susidaryti.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovė S. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-27 sprendimą bei priimti naują sprendimą, kuriuo: priteisti iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Vilniaus skyriaus ieškovės S. P. naudai nuo 2009-01-01 iki tol, kol atsakovas naudosis 0,5600 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), periodinę kompensaciją - po 127,27 Lt per mėnesį (1 491,25 Lt per metus); priteisti iš atsakovo S. P. naudai 5 727,15 Lt kompensaciją už laikotarpį nuo 2005-04-01 iki 2009-01-01 (už 45 mėn. po 127,27 Lt); priteisti iš atsakovo S. P. naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai motyvavo teismo sprendimą, jog 2003-02-03 Vilniaus apskrities Viršininko administracijos sprendimu Nr. 41-15439 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei S. P.“ atkūrus ieškovei nuosavybės teisę, ji buvo informuota apie sklype įrengtą infrastruktūrą, galiojantį servitutą ir tai ją tenkino, todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, išmokoms už servitutą mokėti nėra pagrindo. Apeliantė mano, kad tokie teismo motyvai nepagrįsti ir neteisėti, kadangi teismas nesilaikė įstatyminės nuostatos (CK 4.129 str.), jog dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai turi būti atlyginami įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi dėl atsakovo naudai nustatyto servituto ieškovė negali naudotis sklypais, negali jų nuomoti tretiesiems asmenims ar kitaip valdyti, mano, jog už naudojimąsi šiais sklypais jai turi būti atlyginama bent simboliškai. Nustatyta, jog atsakovas yra gavęs turtinę naudą nuomodamas statinius, tretysis asmuo žemės sklypą naudoja ūkinei naudai gauti. Iš teismui pateikto žemės sklypo žemėlapio matyti, jog servitutas nustatytas ieškovei grąžintoje žemėje tose vietose, kuriose nėra miško masyvo, kur nekliudomai galima vystyti ūkinę veiklą, gauti pajamų iš komercinės veikos (poilsio organizavimas prie šalia esančio ežero ir kt.). Apeliantė atkreipia dėmesį, kad servitutas, kompensacijos už kurį ieškovė prašo, naudojamas ne viešam interesui patenkinti, o ūkinę veiklą vykdančio subjekto reikmėms. Servituto nustatymas niekada ieškovės netenkino, ji nesutiko ir nesutinka, kad servitutas yra nustatytas tokiam dideliam sklypui, nors pastatui eksploatuoti reikalingas žymiai mažesnis žemės plotas - daugelis statinių yra laikini, taigi atsakovas juos galės naudoti ribotą laiką, o servitutas nustatytas neterminuotai. Atkuriant nuosavybės teisę ieškovei nebuvo galimybės pasisakyti dėl servitutų, todėl teigti, kad susiklosčiusi situacija ieškovę tenkino, negalima. Apeliantės atžvilgiu taikytinas ir Žemės mokesčio įstatymas, tame tarpe ir už servitutinę žemę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs dėl atlyginimo už servitutą klausimo sprendimo. Siekiant teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo, servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą. Viena vertus tai gali turėti reikšmės sprendžiant dėl servituto būtinumo, nes atlyginimo dydis ir galimi kitam savininkui daromi nuostoliai dėl suvaržymų gali būti tokie, kad verstų ieškoti kitų naudojimosi svetimu daiktu būdų (pvz., sutarčių sudarymas) ar net visiškai kitų susidariusios situacijos sprendimų (pvz., turto išpirkimas, mainymas ar nuostolių padengimas kitu turtu, turto paėmimas valstybės ar visuomenės reikalams teisingai atlyginant), kad iš anksto būtų pasirūpinta galimų savininko nuostolių atlyginimu. Teisė į nuostolių atlyginimą nustatyta CK 4.129 str. Savininko nuostoliai dėl servituto nustatymo gali būti daikto pertvarkymo išlaidos, veiklos ribojimai bei kt. Nuostolių dydžio klausimas yra susijęs su servituto turiniu (suvaržymų pobūdžiu, apimtimi ir kt.) (LAT 2009-11-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-527/2009). Ieškovė nurodo, kad yra senyvo amžiaus (jai 86 metai), gauna nedidelę pensiją, todėl nuostolių, kuriuos patiria dėl atsakovo naudojimosi žemės sklypais itin geroje vietoje (prie ežero), padengimas jai būtų vienintelė materialinė paspirtis.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus medžiotojų draugija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-27 sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovės argumentas, jog teismas, motyvuodamas ieškinio atmetimą tuo, kad atkūrus ieškovei nuosavybės teisę ji buvo informuota apie galiojantį servitutą ir ją tai tenkino, priėmė neteisėtą sprendimą, yra nepagrįstas. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad nuosavybės teisė ieškovei buvo atkurta ir servitutas nustatytas vienu administraciniu aktu (Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 41-15439), kuris buvo priimtas 2003-02-03. Nors įstatymas (CK 4.129 str.) numato galimybę nustatyti nuostolių, atsirandančių dėl servituto, atlyginimą tuo pačiu aktu, kuriuo buvo nustatytas ir servitutas, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (LAT nutartis c. b. Nr. 3K-3-527/2009) tokį nuostolių atlyginimo nustatymo mechanizmą palaiko, tačiau šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų prašiusi Vilniaus apskrities viršininko administracijos nustatyti jai kokį nors atlyginimą dėl tariamų nuostolių tada, kai servitutas buvo nustatytas. Ieškovė nesikreipė į jokias institucijas dėl atlyginimo už tariamus nuostolius net šešerius metus po servituto nustatymo. Ieškovė taip pat nepagrįstai teigia, kad teismas neteisingai pritaikė CK 4.129 str. Šiame straipsnyje yra numatyta galimybė, jog gali būti nustatyta viešpataujančio daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją, o ne prievolė, teismui nustatyti atlyginimą už nuostolius, kaip apeliaciniame skunde teigia ieškovė. Atsižvelgiant į tai, atsakovas palaiko pirmos instancijos teismo argumentą, kad nustatytas servitutas ieškovę tenkino ir todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, išmokoms už servitutą mokėti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoj a:
Skundas dalinai tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino LR CK 4.129 straipsnio nuostatas, todėl teismo sprendimas naikintinas LR CPK 330 straipsnio pagrindu. Teismas atmetė ieškinį tuo pagrindu, kad servitutą nustatęs administracinis aktas – 2003-02-03 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas nenumatė prievolės servituto turėtojui mokėti kompensacijas nekilnojamojo daikto savininkei ieškovei. Toks aiškinimas riboja turto savininko turtines teises , todėl pripažintinas neatitinkančiu civilinės teisės principų. Tai, kad servitutas buvo nustatytas nesvarsčius klausimo, ar turi mokėti tarnaujančiojo daikto savininkui servituto turėtojas kompensaciją, tai, kad sprendime dėl nuosavybės į žemę atkūrimo ( b.l.25) nenurodyta, kad leidžiama teisėtiems pastatų savininkams prieiti ir privažiuoti prie pastatų, naudotis ieškovei atkurta nuosavybės žeme neatlygintinai, leidžia daryti išvadą, kad kompensacijos priteisimo teisę ieškovė įgijo nepriklausomai nuo to, ar ji sutiko , kad jai būtų grąžinta žemė su atsakovui priklausančiais pastatais, esančiais jai grąžinamame žemė sklype. Tai, kad nuosavybės teisių į žemę turėtojas kartu yra įgijęs teisę valdyti žemę, leidžia daryti išvadą, kad nesant nustatyto ribojimo gauti kompensaciją už kito asmens naudojimąsi žeme, reikalavimas priteisti kompensaciją iš naudotojo yra pagrįstas.
Ieškovė reikalauja priteisti kompensaciją nuo 2009-01-01, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ji reikalavimą teismui pareiškė tik 2009-03-06, nuo šios datos ji turi teisę į kompensaciją, nes atsakovas neprivalo mokėti jos už laikotarpį, kai jam nebuvo žinoma, kad ieškovė reikalauja kompensacijos. Be to, reikalavimas priteisti konkrečią suma kaip kompensaciją nuo 2005-04-01 iki 2009-01-01 atmestinas, nes ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovas būtų nepagrįstai atsisakęs mokėti jai kompensaciją už ši laikotarpį, jai reikalaujant kompensacijos.
Byloje nustatyta, kad pastatais, kurie yra ant ieškovei priklausančios žemės, naudojasi ne atsakovas, o tretysis asmuo, su kuriuo sudaryta sutartis dėl pastatų nuomos. Taigi, atsakovas turi naudos iš to, kad tretysis asmuo naudojasi ne tik jo pastatais, bet ir ieškovei priklausančia žeme, todėl, gaudamas nuomos mokestį, privalo dalį jo perduoti asmeniui, kurio turtas ir duoda naudą atsakovui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 3 p., teisėjų kolegija
nusprendė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimą pakeisti.
Ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti ieškovei S. P. iš atsakovo Vilniaus medžiotojų draugijos periodinę kompensaciją už naudojimąsi ieškovės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, po 127, 27 Lt per mėnesį nuo 2009 m. kovo mėn. 6 d.
Priteisti iš atsakovo - Vilniaus medžiotojų draugijos ieškovei S. P. 132 Lt išlaidų, turėtų žyminiam mokesčiui sumokėti, atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus medžiotojų draugijos 26,50 Lt pašto išlaidų, turėtų procesinių dokumentų išsiuntimui apeliacinės instancijos teisme, valstybei, įpareigojant atsakovą sumokėti šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai, į AB Swedbank esančią Surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.