Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Ieškovė S. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Vilniaus skyriaus ieškovei nuo 2009-01-01 iki tol, kol atsakovas naudosis 0,5600 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), periodinę kompensaciją - po 127,27 Lt per mėnesį (1 491,25 Lt per metus); priteisti iš atsakovo S. P. 5 727,15 Lt kompensaciją už laikotarpį nuo 2005-04-01 iki 2009-01-01 (už 45 mėn. po 127,27 Lt) ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003-02-03 Vilniaus apskrities Viršininko administracijos sprendimu Nr. 41-15439 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei S. P.“ jai buvo atkurta nuosavybės teisė į 24,22 ha žemės (duomenys neskelbtini). Sprendimo 3 p. nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai, tame tarpe nustatyta ,,leisti teisėtiems pastatų savininkams naudotis sklypuose Nr. 268(2) ir Nr. 268(3) esančiais pastatais ir įrenginiais“. Atsakovas privačios nuosavybės teise valdo 176,01 kv.m administracinį pastatą, pagalbinį pastatą (kluoną), tvartą, lauko virtuvę, garažą. Minėtas turtas VĮ Registrų centre įregistruotas 1997-03-17. Vilniaus medžiotojų draugija naudojasi 0,5600 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Kiek ieškovei žinoma, šiame sklype esantis statinys naudojamas R. S. Tokiu būdu ieškovė kaip žemės sklypo savininkė patiria nuostolius - 0,5600 ha žemės sklypas, užimtas atsakovo, negali būti naudojamas jos turtiniams interesams spręsti, t.y. negali būti užsodintas mišku, ji negali jame statyti statinių savo reikmėms, vertingas sklypas, esantis šalia ežero, negali būti naudojamas verslui, t.y. negali būti ieškovės pajamų šaltiniu. Tokiu būdu, nors teisiškai yra minėtos sklypo dalies šeimininkė, negali jo valdyti, juo naudotis. 2005-03-21 atsakovui pateikė pranešimą, kuriuo prašė sudaryti su ieškove žemės sklypų nuomos sutarti reikalaudama nugriauti neteisėtai pastatytus jos žemėje laikinus statinius bei į sąvartyną išvežti statybines medžiagas po minėto griovimo darbų, 2005-04-22 gavo vyr. medžioklės žinovo A. P. pasirašytą raštą, kuriuo buvo atsisakyta sudaryti žemės sklypų nuomos sutartis bei mokėti atlygį už naudojimąsi ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančia žeme. 0,5600 ha žemės sklypo reali rinkos vertė - 59 650 Lt. Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo ,,Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ Nr. 1387, kurio 2 p. teigiama, kad žemės nuomos mokesčio tarifas metams yra ne mažesnis kaip 1,5 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai žemės vertės. Taigi, mano, jog reali kompensacijos už nustatytą servitutą suma nustatytina periodinėmis išmokomis ir galėtų būti 2,5 proc. realios žemės sklypo rinkos vertės (vidurkis tarp nutarimu nustatyto dydžio). Taigi, metams kompensacija sudarytų 1 491,25 Lt (59 650 Lt / 100 x 2,5 = 1 491,25 Lt). Per mėnesi atsakovas turėtų sumokėti 127,27 Lt kompensaciją. 2005-08-26 raštu ,,Dėl naudojimosi žeme‘‘ draugijos buvo informuota, jog privalo leisti naudotis atsakovui žeme, o Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-02-03 sprendimas Nr. 41-15439 neįpareigoja Draugijos nuomotis ieškovės žemės sklypus Nr. 268(2) ir 268(3). Ieškovė mano, jog Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Vilniaus skyriaus veiksmai yra neteisėti, atsisakymas mokėti kompensaciją (nuompinigius ir kt.) laikytinas pažeidžiančiu galiojančias teisės normas. Dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai turi būti atlyginami įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi dėl atsakovo naudai nustatyto servituto ieškovė negali naudotis sklypais, negali jų nuomoti tretiesiems asmenims ar kitaip valdyti, mano, jog už naudojimąsi šiais sklypais ieškovei turi būti atlyginama bent simboliškai. Ieškovė yra senyvo amžiaus, gauna nedidelę pensiją, todėl nuostolių, kuriuos patiria dėl atsakovo naudojimosi žemės sklypais itin geroje vietoje (prie ežero), padengimas jai būtų vienintelė materialinė paspirtis. Kadangi jai gražintame žemės sklype yra medžiotojų statiniais užimta žemė, negali surasti ir kitų žemės nuomininkų ar pirkėjų - niekas nepageidauja turėti atsakovų (medžiotojų) kaimynystės, todėl yra priversta nuolat nerimauti, dėl pergyvenimų blogėja jos sveikatos būklė - gydytojai konstatuoja širdies veiklos sutrikimų paūmėjimą.

Ieškovė S. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-27 sprendimą bei priimti naują sprendimą, kuriuo: priteisti iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Vilniaus skyriaus ieškovės S. P. naudai nuo 2009-01-01 iki tol, kol atsakovas naudosis 0,5600 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), periodinę kompensaciją - po 127,27 Lt per mėnesį (1 491,25 Lt per metus); priteisti iš atsakovo S. P. naudai 5 727,15 Lt kompensaciją už laikotarpį nuo 2005-04-01 iki 2009-01-01 (už 45 mėn. po 127,27 Lt); priteisti iš atsakovo S. P. naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai motyvavo teismo sprendimą, jog 2003-02-03 Vilniaus apskrities Viršininko administracijos sprendimu Nr. 41-15439 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei S. P.“ atkūrus ieškovei nuosavybės teisę, ji buvo informuota apie sklype įrengtą infrastruktūrą, galiojantį servitutą ir tai ją tenkino, todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, išmokoms už servitutą mokėti nėra pagrindo. Apeliantė mano, kad tokie teismo motyvai nepagrįsti ir neteisėti, kadangi teismas nesilaikė įstatyminės nuostatos (CK 4.129 str.), jog dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai turi būti atlyginami įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi dėl atsakovo naudai nustatyto servituto ieškovė negali naudotis sklypais, negali jų nuomoti tretiesiems asmenims ar kitaip valdyti, mano, jog už naudojimąsi šiais sklypais jai turi būti atlyginama bent simboliškai. Nustatyta, jog atsakovas yra gavęs turtinę naudą nuomodamas statinius, tretysis asmuo žemės sklypą naudoja ūkinei naudai gauti. Iš teismui pateikto žemės sklypo žemėlapio matyti, jog servitutas nustatytas ieškovei grąžintoje žemėje tose vietose, kuriose nėra miško masyvo, kur nekliudomai galima vystyti ūkinę veiklą, gauti pajamų iš komercinės veikos (poilsio organizavimas prie šalia esančio ežero ir kt.). Apeliantė atkreipia dėmesį, kad servitutas, kompensacijos už kurį ieškovė prašo, naudojamas ne viešam interesui patenkinti, o ūkinę veiklą vykdančio subjekto reikmėms. Servituto nustatymas niekada ieškovės netenkino, ji nesutiko ir nesutinka, kad servitutas yra nustatytas tokiam dideliam sklypui, nors pastatui eksploatuoti reikalingas žymiai mažesnis žemės plotas - daugelis statinių yra laikini, taigi atsakovas juos galės naudoti ribotą laiką, o servitutas nustatytas neterminuotai. Atkuriant nuosavybės teisę ieškovei nebuvo galimybės pasisakyti dėl servitutų, todėl teigti, kad susiklosčiusi situacija ieškovę tenkino, negalima. Apeliantės atžvilgiu taikytinas ir Žemės mokesčio įstatymas, tame tarpe ir už servitutinę žemę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs dėl atlyginimo už servitutą klausimo sprendimo. Siekiant teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo, servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą. Viena vertus tai gali turėti reikšmės sprendžiant dėl servituto būtinumo, nes atlyginimo dydis ir galimi kitam savininkui daromi nuostoliai dėl suvaržymų gali būti tokie, kad verstų ieškoti kitų naudojimosi svetimu daiktu būdų (pvz., sutarčių sudarymas) ar net visiškai kitų susidariusios situacijos sprendimų (pvz., turto išpirkimas, mainymas ar nuostolių padengimas kitu turtu, turto paėmimas valstybės ar visuomenės reikalams teisingai atlyginant), kad iš anksto būtų pasirūpinta galimų savininko nuostolių atlyginimu. Teisė į nuostolių atlyginimą nustatyta CK 4.129 str. Savininko nuostoliai dėl servituto nustatymo gali būti daikto pertvarkymo išlaidos, veiklos ribojimai bei kt. Nuostolių dydžio klausimas yra susijęs su servituto turiniu (suvaržymų pobūdžiu, apimtimi ir kt.) (LAT 2009-11-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-527/2009). Ieškovė nurodo, kad yra senyvo amžiaus (jai 86 metai), gauna nedidelę pensiją, todėl nuostolių, kuriuos patiria dėl atsakovo naudojimosi žemės sklypais itin geroje vietoje (prie ežero), padengimas jai būtų vienintelė materialinė paspirtis.