- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-14
- Bylos Nr.
- 2SA-76-661/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-07228-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- J. J.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui Irmantui Gaideliui ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja J. J. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2010-10-12 patvarkymą Nr. 0008/10/02503-1H ir 2010-10-12 turto arešto aktą. Pareiškėja nurodė, kad 2010-10-12 antstolis Irmantas Gaidelis priėmė patvarkymą, kuriuo areštavo pareiškėjai priklausančius nekilnojamojo turto objektus – negyvenamąją patalpą – administracines patalpas (unikalus Nr. 4400-0156-2843:8507) adresu Subačiaus g. 17-33, Vilniuje ir butą su automobilių stovėjimo aikštele (unikalus Nr. 4400-0111-1860:5506) adresu Subačiaus g. 17-3, Vilniuje, o taip pat surašė turto arešto aktą. Nurodė, kad patvarkymas ir turto arešto aktas yra nepagrįsti, neteisėti ir todėl naikintini. Visas antstolio areštuotas ir aprašytas turtas, o būtent negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos ir butas su automobilių stovėjimo aikštele yra įkeistas hipoteka tam pačiam bankui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, kurio naudai ir yra vykdomas išieškojimas. Pareiškėja pažymėjo, kad turto arešto ir jo aprašymo tikslas yra tas, kad būtų užtikrinta, jog skolininkas negalėtų bet kokiu būdu perleisti turto, iš kurio vykdomas išieškojimas ir kad tokiu būdu iš to turto būtų galima išieškoti skolas kreditoriaus naudai. Antstolis, areštuodamas ir aprašydamas turtą, kurio perleidimas negalimas, be jokio pagrindo didina ir taip dideles vykdymo išlaidas, kurios po to bus išieškomos iš pareiškėjos, kadangi už turto areštą ir turto arešto akto sudarymą yra skaičiuojamas antstolio atlyginimas ir kitos išlaidos, kas dar labiau sunkina pareiškėjos ir taip blogą turtinę padėtį.
Atsiliepimas
Antstolis Irmantas Gaidelis pateikė atsiliepimą į skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka. Pažymėjo, kad skolininkė skunde teigia, kad antstolis nepagrįstai surašė turto arešto aktą, kadangi turtas ir taip yra areštuotas Hipotekos skyriaus. Toks pareiškėjos teiginys yra nepagrįstas. Turto arešto akto surašymo tikslas yra ne tik užkirsti kelią turto paslėpimui, tačiau turto arešto metu yra pradedamas priverstinis skolininko turto realizavimas, arešto metu nustatoma turto priklausomybė, sudėtis, kaina, paskiriamas turto saugotojas. Arešto akto surašymo tikslas yra taip pat informuoti skolininką, kad pradėtas priverstinis konkretaus turto realizavimas. Realizuoti turto nenustačius kainos negalima, tuo tarpu kainą galima nustatyti tik areštuojant turtą (LR CPK 681 str. 1 d.). Turto realizavimas – tai areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytinių (LR CPK 691 str.). Antstolis gali realizuoti tik areštuotą turtą, todėl nesurašęs turto arešto akto, kurio metu yra išsprendžiamas turto įvertinimo, turto saugojimo klausimas, antstolis negali realizuoti jo varžytinėse. Turto areštas – tai vienas iš pirminių procedūrų turto realizavime. LR CPK reglamentuoja turto realizavimo procedūrą, kurios viena iš sudėtinių dalių yra turto arešto akto surašymas, todėl pareiškėjos teiginys, kad toks aktas neturėtų būti surašomas yra nepagrįstas.
Suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius atsiliepimo į skundą teismui nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. sausio 26 d. nutartimi pareiškėjos J. J. skundą dėl antstolio I. Gaidelio veiksmų atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos teiginys, jog antstolis negalėjo areštuoti hipoteka apsunkinto nekilnojamojo daikto yra nepagrįstas. LR CPK 657 str. 5 d. numato, kad apie įkeisto turto areštą antstolis nedelsdamas praneša įkaito turėtojui. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis apie 2010-10-12 patvarkymą dėl turto arešto informavo ne tik skolininkę, bet ir išieškotoją Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių (vykdomosios b.l. 35). LR CPK 746 str. nustato sąlygą, kurios reikia laikytis, kad būtų galima išieškoti iš hipoteka apsunkinto skolininko turto: būtina gauti hipotekos kreditoriaus sutikimą. Šiuo straipsniu nenumatyta išieškoti iš įkeisto turto, nesant įkaito turėtojo sutikimo, bet ši norma neatleidžia teismo antstolio nuo pareigos areštuoti įkeistą turtą, dar kartą apsunkinant jį kito kreditoriaus reikalavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2003 m. kovo mėn. 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2003). Taigi, darytina išvada, kad turto areštas – turto arešto akto surašymo tikslas yra ne tik užkirsti kelią turto paslėpimui, tačiau turto arešto metu yra pradedamas priverstinis skolininko turto realizavimas, arešto metu nustatoma turto priklausomybė, sudėtis, kaina, paskiriamas turto saugotojas. Arešto akto surašymo tikslas yra taip pat informuoti skolininką, kad pradėtas priverstinis konkretaus turto realizavimas. Realizuoti turto nenustačius kainos negalima, tuo tarpu kainą galima nustatyti tik areštuojant turtą (LR CPK 681 str. 1 d.). Turto realizavimas – tai areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytinių (LR CPK 691 str.). Antstolis gali realizuoti tik areštuotą turtą, todėl nesurašęs turto arešto akto, kurio metu yra išsprendžiamas turto įvertinimo, turto saugojimo klausimas, antstolis negali realizuoti jo varžytinėse. Turto areštas – tai vienas iš pirminių procedūrų turto realizavime. LR CPK reglamentuoja turto realizavimo procedūrą, kurios viena iš sudėtinių dalių yra turto arešto akto surašymas, todėl pareiškėjos teiginys, kad toks aktas neturėtų būti surašomas yra nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja J. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 2010 m. spalio 12 d. patvarkymą Nr. 0008/10/02503-1H ir 2010 m. spalio 12 d. turto arešto aktą. Nurodo, kad teismo motyvas, kad neareštuoto turto negalima realizuoti priverstinai parduodant varžytinėse, yra nepagrįstas, kadangi objektyviai niekas netrukdo tokio turto realizuoti, be to, realizavimas netaikant papildomų biurokratinių procedūrų kaip tik būtų greitesnis bei ekonomiškesnis. Teismo motyvas, kad nustatyti turto kainą galima tik jį areštavus taip pat nepagrįstas, kadangi niekur nėra nurodyta, kad turtą įvertinti galima tik jį areštavus. Vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu ir kitais turto vertinimą reglamentuojančiais norminiais aktais, turto rinkos vertę, tai yra jo kainą galima nustatyti bet kokio turto, nebūtinai tik areštuoto. Apeliantės manymu, taip pat nepagrįstas teismo motyvas, kad arešto akto surašymo tikslas yra informuoti skolininką, kad pradėtas priverstinis konkretaus turto realizavimas. Turto arešto akto surašymas nereiškia turto realizavimo pradžios. Turto realizavimo pradžią reiškia varžytinių paskelbimas, o varžytinės skelbiamos konkrečiam turtui, todėl varžytinių paskelbimu skolininkas ir informuojamas apie konkretaus turto realizavimo pradžią. Be to, jog pradedamas konkretaus turto realizavimas pranešama ir Hipotekos teismo nutartimi, kurioje nurodoma realizuoti konkretų įkeistą turtą, nurodomi to turto duomenys.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis I. Gaidelis prašo palikti nepakeistą Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d nutartį bei pareiškėjos skundą atmesti. Nurodo, kad priverstinio pardavimo iš varžytynių procedūra prasideda nuo turto areštavimo ir jo įkainavimo. Civilinio proceso kodekse yra aiškiai nurodyti, kokie veiksmai atliekami vieni po kitų, todėl pareiškėjos teiginys, kad antstolis neturi areštuoti turto, nes jis ir taip yra areštuotas Hipotekos skyriaus nepagrįstas. LR CPK reglamentuoja turto realizavimo procedūrą, kurios viena iš sudėtinių dalių yra turto arešto akto surašymas, todėl pareiškėjos teiginys, kad toks aktas neturėtų būti surašomas yra nepagrįstas. Antstolis taip pat nurodo, jog antstolių kontoroje vykdomi du atskiri vykdomieji dokumentai Nr. I-790V/2010 ir 1-791/2010, pagal kuriuos turi būti išieškota skola iš J. J. parduodant turtą iš varžytynių. Turtas turi būti areštuotas abiejose vykdomosiose bylose, nes turtą areštavus tik pagal vieną vykdomąjį dokumentą, o pagal kitą neareštavus, iškiltų grėsmė turto perleidimui tuo atveju, jei pirmasis dokumentas būtų panaikintas, o antrasis ne. Vykdomieji dokumentai išduoti Hipotekos skyriaus yra specifiniai ta prasme, kad jie nurodo konkretų turtą, kuris turi būti parduotas iš varžytynių, todėl vykdant juos būtina atlikti tuos veiksmus, kuriuos yra nurodęs teismas. I. Gaidelis nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad antro to paties įkeisto turto areštas nepagrįstai didina vykdymo išlaidas, kadangi Hipotekos skyrius yra išdavęs skirtingus vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo juos vykdyti, t.y. pagal kiekvieną iš jų atlikti tuos veiksmus, kurie yra nurodyti dokumente.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą Nordea Bank Finland Plc (AB) atstovaujamas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus prašo pareiškėjos J. J. skundą atmesti. Nurodo, kad Civilinio proceso kodekso 558 straipsnis nustato, kad skolininkui per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdžius hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo ir hipotekos kreditoriui kreipusis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Ši įstatymo norma reiškia, kad areštuojamas turi būti visas be išimties turtas, iš kurio išieškoma pagal hipotekos procedūrą, neatsižvelgiant į tai, kad šis turtas visais be išimties atvejais arešto pritaikymo metu jau yra įkeistas. Taigi turto areštas yra viena iš įstatyme numatytų sudėtinių turto realizavimo procedūros dalių. Arešto metu nustatoma turto kaina, priklausomybė, sudėtis, paskiriamas turto saugotojas. Neareštavus turto, nėra galima tolesnė turto išieškojimo proceso eiga.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismui pateiktos vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolis priėmė vykdymui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą – 2010-09-28 vykdomąjį raštą dėl 1 691 307,40 Lt negrąžinto kredito, 90 704,91 Lt palūkanų, 385 311,61 Lt įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, iš viso: 2 167 323,92 Lt, 132,00 Lt žyminio mokesčio bei 16 proc. dydžio metinių palūkanų nuo visos įsiskolinimo sumos (2 167 323,92 Lt) skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos, t.y. nuo 2010-08-13, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus. Priverstinai parduoti iš varžytinių nekilnojamus daiktus laikantis šios tvarkos: pirma eile parduoti varžytinėse – administracines patalpas, pažymėtas nuo 33-1 iki 33-4, unikalus Nr. 4400-0156-2843:8507, esančias Subačiaus g. 17-33, Vilniuje, nuosavybės teise priklausantį J. J. ; antra eile parduoti varžytinėse – butą su automobilių stovėjimo aikštele, pažymėtą G-1 (2/32 iš 929,24 kv.m.) t.y. 58,06 kv.m., automobilių stovėjimo vietos Nr. 12, 13, unikalus Nr. 4400-0111-1860:5506, esantį Subačiaus g. 17-3, Vilniuje, nuosavybės teise priklausantį J. J. . 2010-10-12 antstolis priėmė patvarkymą areštuoti skolininkei nuosavybės teise priklausantį turtą bei turto arešto aktą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos, tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas geriausiai atitinka byloje dalyvaujančių asmenų interesus, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo tvarka reglamentuojama CPK VI dalyje. Pagal šios CPK dalies normas teismo procesinius sprendimus pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo antstolis, kuris visų pirma turi siekti apsaugoti išieškotojo interesus, kartu vadovautis interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, gindamas išieškotojo interesus, neturi pažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).
Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog neareštuoto turto negalima realizuoti priverstinai parduodant varžytinėse, be to, teismo teiginys, jog nustatyti turto kainą galima tik jį areštavus taip pat nepagrįstas, kadangi niekur nėra nurodyta, kad turtą įvertinti galima tik jį areštavus.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais J. J. argumentais bei pažymi, jog CPK XLIX Skyriuje apibrėžta turto realizavimo tvarka. Turto realizavimas- tai areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytinių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita šiame kodekse nustatyta tvarka(CPK 691 str.1d.). Taigi jau pati straipsnio norma nurodo, jog turto priverstinis pardavimas įmanomas tik jį areštavus. Be to, pagal Antstolių įstatymo 2 str. antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikė vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas. Šiuo konkrečiu atveju antstolis, vykdydamas 2010-09-28 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. I-791V/2010, atliko veiksmus tiesiogiai susijusius su imperatyvių reikalavimų, nurodytų vykdomajame rašte, vykdymu, t.y. areštavo vykdomajame rašte nurodytą turtą tam, kad šį turtą privestinai parduoti iš varžytinių. Kaip minėta, tokią turto realizavimo tvarką numato CPK XL VIII skyrius bei 691 str., pagal kurį gali būti realizuojamas tik skolininkui nuosavybės teise priklausantis areštuotas turtas. Tai, kad turtas prieš tai jau buvo areštuotas pagal kitų institucijų sprendimus arba kitoje vykdomojoje byloje, iškeltoje pagal kitą vykdomąjį dokumentą, ar tai, jog turtas įkeistas hipoteka tam pačiam kreditoriui, kurio naudai yra vykdomas išieškojimas, tai neatleidžia antstolio nuo pareigos areštuoti turtą, prieš jo realizavimą, vykdant išieškojimą konkrečioje vykdomojoje byloje išieškotojo naudai.
Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. Gudeika, M. M., D. G., V. V., ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. B., R. B. v. antstolė B. Palavinskienė, J. V., J. K., A. K., AB Sampo bankas, VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G., V. G. v. antstolė R. S. , M. K., O. P., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BTA draudimas“, ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; kt.). CPK 681 straipsnis nustato areštuoto turto įkainojimo tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatą, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
Teismas sutinka su apeliantės teiginiu, jog turto kainą galima nustatyti ir turto neareštavus, tačiau šiuo konkrečiu atveju, vykdymo procese, areštuodamas skolininko turtą, antstolis privalo jį įkainoti rinkos kainomis.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog antstolis gali realizuoti tik areštuotą turtą, todėl nesurašęs turto arešto akto, kurio metu yra išsprendžiamas turto įvertinimo, turto saugojimo klausimas, antstolis negali realizuoti jo varžytinėse. Turto areštas – tai vienas iš pirminių procedūrų turto realizavime. LR CPK reglamentuoja turto realizavimo procedūrą, kurios viena iš sudėtinių dalių yra turto arešto akto surašymas, todėl pareiškėjos teiginys, kad toks aktas neturėtų būti surašomas yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė netinkamai aiškina teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą.
Kiti apeliantės atskirojo skundo motyvai nėra juridiškai reikšmingi ir neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.