Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ieškinį

atsakovui V. P. dėl draudimo išmokos grąžinimo, atnaujinus procesą civ. byloje Nr. 2-327-671/2012.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 1 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo iš atsakovo V. P., priteisė 13 305 Lt žalos atlyginimui, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2012 m. sausio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2012 m. sausio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 399 Lt bylinėjimosi išlaidų, „BTA Insurance Company“ SE, kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje veikiančios per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, kodas 300665654, naudai.

Liudytojas A. P. parodė, kad dirba Plungės VPK VTS KPS viršininku. 2010 m. lapkričio 14 d. apie 22 val. A. Jucio gatvėje, Plungės mieste įvyko eismo įvykis, kurio metu sidabrinės spalvos „Peugeot 605“ atsitrenkė į šešis stovinčius automobilius ir juos apgadino. Eismo įvykis buvo įformintas, o automobilis „Peugeot 605“ nuvežtas į aikštelę. Buvo žinoma, kad po eismo įvykio iš automobilio „Peugeot 605“ pasišalino du asmenys, kurių pareigūnams surasti ir sulaikyti nepavyko. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad automobilį vairavo L. N., gyvenantis Kepurėnų k., Plungės rajone, jam buvo paskelbta paieška. Kad jis vairavo automobilį, žodžiu patvirtino ir L. N. sesuo, kuri sakė, kad brolis minėjo, jog padarė avariją ir po to ji brolio nematė. Praėjus metams buvo nutrauktas administracinės teisenos tyrimas, kadangi L. N. slapstosi. Po įvykio buvo atvykęs atsakovas V. P., kuris nurodė, kad automobilio jis nevairavo, kad jį pardavė jaunuoliams iš Plungės, nustatyta, kad eismo įvykyje dalyvavo jaunimas iš Plungės, be to, L. N. ne kartą baustas neturi vairuotojo pažymėjimo, o V. P. nebaustas.

Liudytojas G. Š. parodė, kad su atsakovu nėra pažįstamas, jis eismo įvykyje nedalyvavo, L. N. pažįsta, jo pravardė yra „Kinderis“, vairuojančio automobilį L. N. nematė, su juo kartu nėra važiavęs, su juo kartu jokio automobilio nepirko.

Liudytojas R. Š. parodė, kad atsakovo nepažįsta, 2010 m. lapkričio 14 d. L. N. su draugais jį parvežė namo automobiliu „Peugeot“, su juo buvusių draugų nepažįsta. Apie automobilio pirkimą nieko nežino, patvirtino savo parodymus, duotus administracinėje byloje. Apklaustas administracinėje byloje Nr. 86-78-AT1-92 2010 m. lapkričio 22 d. liudytoju, R. Š. paaiškino, kad 2010 m. lapkričio 14 d. L. N., kurio pravardė „Kinderis“, sidabrinės spalvos automobiliu „Peugeot“ parvežė jį namo, tame automobilyje be „Kinderio“ buvo dar du žmonės, tačiau jų nepažinojo (34 adm. b. l.).

Iš administracinėje byloje Nr. 86-78-AT1-92 esančio 2010 m. lapkričio 16 d. atsakovo V. P. paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, jog 2010 m. lapkričio 11 d. pardavė automobilį „Peugeot 605“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jaunuoliui iš Plungės (29 adm. b. l.).

Iš autoavarijos vietos schemos matyti, kad buvo nubraižyta 2010 m. lapkričio 14 d. 22.49 val. įvykusio eismo įvykio situacija, nurodyta, kad vairuotojas pasišalino, pažymėti autoįvykio pasėkoje padaryti automobilių apgadinimai, padarytos fotonuotraukos (1-4 adm. b. l.), 2010 m. lapkričio 14 d. buvo surašyti tarnybiniai pranešimai dėl 2010 m. lapkričio 14 d. 22.49 val. įvykusio eismo įvykio (9, 10 b. l.).

Iš 2011 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. 86-78-AT1-92 matyti, kad 2010 m. lapkričio 16 d. įvyko eismo įvykis Plungės mieste A. Jucio g. prie 16 namo, kurio metu automobilis „Peugeot 605“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino šešis automobilius, vairuotojas iš eismo įvykio pasišalino. Atliekant tyrimą, nustatyta, kad šiuo automobiliu galėjo naudotis L. N., kuris išvyko į užsienį, dėl ko buvo paskelbta jo paieška, tačiau jo nesuradus ir suėjus LR ATPK 35 str. numatytiems terminams, administracinio teisės pažeidimo teisena buvo nepradėta (53-54 adm. b. l.).

Administracinėje byloje esančioje Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad 2010 m. gegužės 4 d. S. P. pardavė automobilį „Peugeot 605“, pilkos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), V. P. (6 adm. b. l.).

Teismas atkreipia dėmesį į datos neatitikimus administracinėje byloje, tačiau, įvertindamas bylos medžiagą, konstatuoja, kad padaryti pažeidimai nevienodai nurodant eismo įvykio datą, negali turėti įtakos sprendžiant šią civilinę bylą, nes iš pirminių dokumentų (eismo įvykio schemos, tarnybinių pranešimų, paaiškinimų) matyti, kad eismo įvykis įvyko būtent 2010 m. lapkričio 14 d.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ), 22 str. 1 d. 4 p. pagrindu, draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas sumokėjo draudimo išmokas nukentėjusiesiems dėl 2010 m. lapkričio 14 d. padaryto eismo įvykio, kurio metu automobilis „Peugeot 605“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas nenustatyto asmens, kaip spėjama L. N., pasišalinusio iš eismo įvykio vietos, buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, sutarties Nr. 122938456. Atsakovas V. P. pripažino, kad prieš keletą dienų – penktadienį – iki eismo įvykio, įvykusio 2010 m. lapkričio 14 d., t. y. sekmadienį, o tai reiškia, kad 2010 m. lapkričio 12 d. (2010 m. lapkričio mėnesio kalendorius puslapyje www.buhlteris.lt), pardavė jam priklausiusį automobilį „Peugeot 605“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjui iš Plungės, kurį jis atpažino Plungės rajono PK, ten nuvykęs kai sužinojo apie eismo įvykį. Plungės rajono PK buvo atliekamas eismo įvykio tyrimas, surinkta medžiaga, pagal tikėtinumą nustatyta, kad minėtą eismo įvykį galimai įvykdė L. N., kuris pasišalino iš įvykio vietos. Buvo paskelbta jo paieška, tačiau pažeidėjo rasti nepavykus, suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn terminui, administracinio teisės pažeidimo teisena nebuvo pradėta. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo A. P. parodymais, kuris yra Plungės rajono PK pareigūnas, dalyvavęs tiriant minėtą eismo įvykį nurodė, kad atsakovas V. P. nesusijęs su minimu eismo įvykiu, jis nėra baustas administracine tvarka, o įtariamas eismo įvykio kaltininkas L. N. yra daug kartų baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kaip matyti iš administracinės bylos Nr. 86-78-AT1-92, Plungės rajono PK pareigūnams nekilo abejonių atsakovo nekaltumu ir nedalyvavimu eismo įvykyje 2010 m. lapkričio 14 d., nors jis pats atvyko į policiją, buvo apklaustas, eisimo įvykio vietoje buvo rasta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios buvo galima daryti išvadą, kad būtent atsakovas tuo metu buvo automobilio savininku. Atsakovo pateiktas paaiškinimas apie automobilio pardavimą pirkėjui iš Plungės nėra paneigtas. Kaip matyti iš liudytojo R. Š. paaiškinimų, pateiktų netrukus po eismo įvykio, jis nurodė, kad L. N. ir dar du asmenys jį parvežė būtent „Peugeot“ markės automobiliu, o tai taip pat patvirtina atsakovo V. P. teiginius apie automobilio pardavimą. Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis byloje AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui G. B., bylos Nr. 3K-3-78/2010).

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis tikėtinumo taisykle, teismas daro išvadą, kad atsakovas buvo pardavęs automobilį ir nebuvo jo teisėtu savininku, jo veiksmai nuo pat sužinojimo apie eismo įvykį buvo aktyvūs, jis stengėsi išsiaiškinti kaltininką, bendravo su policijos pareigūnais, priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir atsakovo veiksmų ieškovas neįrodinėjo, todėl atsakovas V. P. neprivalo atlyginti dėl eismo įvykio metu padarytos žalos sumokėtų išmokų nukentėjusiesiems ieškovui.

Be to, atsakovas V. P. prašė taikyti ieškinio senatį, dėl ko ieškovas laikytinas ieškinį pareiškęs praleidęs jo padavimo terminą.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo teises pareikšdamas ieškinį (LR CK 1.124 str.).

Įstatymas įtvirtina skirtingas ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisykles regresinėms prievolėms ir prievolėms, kuriose subrogacijos būdu nukentėjusį asmenį pakeičia jam žalą atlyginęs trečiasis asmuo, pvz., transporto priemonės draudimu (kasko) automobilį apdraudęs draudikas. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (LR CK 1.127 str. 4 d.). LR CK 1.125 str. 7 d. įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, o to paties straipsnio 8 d. – sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Siekiant nustatyti, koks konkretus ieškinio senaties terminas taikytinas atitinkamam ginčui, pirmiausia būtina teisingai kvalifikuoti šalių teisinius santykius ir nustatyti ieškinio dalyką, t. y. pagrindinis ieškinio dalykas yra labiau susijęs su TPVCAPD sutartimi, jos aiškinimu ar vykdymu, ar labiau susijęs su žalos atlyginimo dėl deliktinių teisinių santykių. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jeigu ieškinio dalykas yra susijęs su TPVCAPD sutartimi, jos aiškinimu ar taikymu, reikalavimu pripažinti ja negaliojančia, ginčo šalis sieja draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (LR CK 1.125 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis byloje ieškovo UADB „ERGO Lietuva“ v. J. K., bylos Nr. 3K-3-352/2007).

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta, kad šioje byloje ieškovas pateikė atsakovui regresinį reikalavimą, kylantį iš draudimo teisinių santykių, kuriems taikytinas sutrumpintas vienerių metų senaties terminas, ieškovas pateikė ieškinį atsakovui praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo draudimo išmokų išmokėjimo, t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą, numatytą LR CK 1.125 str. 7 d., todėl ieškinys negali būti tenkinamas.

Iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 399,00 Lt žyminis mokestis (43 b. l., LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinio netenkinti.

Iš ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, kodas 300665654, atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 399,00 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.