Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A.R., gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A.R., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas (direktorius), per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau - Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metais sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A.R. teisme neprisipažino padaręs administracinį nusižengimą, nurodė rašytiniame paaiškinime nurodytas analogiškas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad yra du bendrovės akcininkai, tarp jų kyla konfliktai, kitas akcininkas siekia pakenkti jam ir bendrovei, todėl negalėjo laiku ir tinkamai pateikti finansinių ataskaitų.

Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, VĮ Registrų centras pateikė prašymą nagrinėti bylą institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant VĮ Registrų centro atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės padarius nurodytą administracinį nusižengimą nepripažino, jo kaltė įrodyta tiek paties A.R. parodymais teisme, kad finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo pateikti, tiek byloje esančiais kitais rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 2-3), A.R. paaiškinimu su priedais (b. l. 13-68), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu su istorija (b. l. 4-12), VĮ „Registrų centras“ raštu, adresuotu A.R. (b. l. 68), kita bylos medžiaga.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. To paties įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Taigi, UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., tačiau tokie dokumentai nustatytu terminu Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti nebuvo.

Pagrindinis argumentas, kuriuo remiantis A.R. nurodo, kad jo veiksmuose nėra ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties, yra tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinių ataskaitų rinkinio nepriėmė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių (kitas bendrovės akcininkas pageidavo paskirti auditui atlikti tarptautinį auditorių, pastarasis laiku nepateikė audito išvados, kitas akcininkas siekia pakenkti bendrovei ir jos vadovui), todėl negali įgyvendinti CK 2.66 straipsnio 4 dalyje numatytos pareigos.

Su tokiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentais teismas nesutinka. ABĮ 37 straipsnio 12 dalis nustato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat metinių finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą. Teismas pripažįsta, jog yra galima tokia situacija, kai dėl tam tikrų nesutarimų tarp akcininkų ar dėl kitų priežasčių juridinio asmens vadovui gali būti sudėtinga įgyvendinti tam tikrus teisės aktų reikalavimus ir laiku pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau asmuo, tapdamas uždarosios akcinės bendrovės vadovu, turi pareigą numatyti, kad gali susidurti su įvairiais sunkumais ir, tapdamas bendrovės direktoriumi, prisiima pareigą laiku vykdyti teisės aktų reikalavimus, ir atsakyti už tai, jei tokie reikalavimai nebus laiku įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju A.R., tapdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, turėjo ir galėjo suvokti, kad būtent jis yra atsakingas už tinkamą jo vadovaujamos įmonės finansinių ataskaitų rinkinių pateikimą registro tvarkytojui. Nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, nei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas nenumato jokių išimčių kokiais atvejais juridinio asmens vadovas galėtų būti atleidžiamas nuo pareigos laiku pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus Registro tvarkytojui. Dėl to A.R. paaiškinime nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip atleidžiančios jį nuo pareigos pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius Juridinių asmenų registro tvarkytojui, taip pat nešalina jo administracinės atsakomybės už nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Taigi, A.R. turėjo pareigą teikti metines finansines ataskaitas, tačiau to nepadarė, todėl administracinio nusižengimo protokolas jam surašytas pagrįstai.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog A.R., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas (direktorius), pažeisdamas CK 2.66 straipsnio 4 dalies ir ABĮ 58 straipsnio 3 dalies reikalavimus, per nustatytą laikotarpį iki 2019 m. birželio 1 d. nepateikė Registro tvarkytojui 2018 m. UAB (duomenys neskelbtini) metinių finansinių ataskaitų rinkinių ir tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, sudėtį - juridinio asmens finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo) nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – dirba, pateiktas išrašas iš Juridinių asmenų registro patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vadovaujama bendrovė paprastai laiku pateikia finansines ataskaitas ir šis pažeidimas yra atsitiktinis, kad pareigos pateikti finansines ataskaitas laiku A.R. galėjo nevykdyti ne dėl savo, bet ir kito bendrovės akcininko veiksmų. Atsižvelgtina ir į tai, kad A.R. nusižengimą padarė pirmą kartą, į jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į paties nusižengimo aplinkybes, į tai, kad dėl nusižengimo žala valstybei nebuvo padaryta. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti A.R. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje, - įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 223 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

A.R. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.