Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. Š. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja biudžetinė įstaiga Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir biudžetinė įstaiga Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

Pareiškėja prašė atnaujinti terminą 1994 m. rugpjūčio 25 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti. Anot pareiškėjos, ji praleido sutarties sudarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarime Nr. 316 nustatytą vieno mėnesio terminą sutarčiai įregistruoti, nes sutarties įregistravimą ji patikėjo sodininkų bendrijos pirmininkui, tačiau vėliau paaiškėjo, kad sutartis neįregistruota. Pareiškėja nurodė, kad ji naudojasi sklypu ir niekas jai pretenzijų dėl nuosavybės teisių nereiškė.

Suinteresuotas asmuo BĮ Vilniaus rajono savivaldybės administracija pareiškimui neprieštaravo.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja BĮ Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, neišreiškė savo procesinės pozicijos dėl nagrinėjamo pareiškimo.

Teismas sprendžia, kad ši byla (nekilus ginčo dėl pareiškėjos nurodomų aplinkybių) proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslais gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 7 straipsnis, 443 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėja ir Vilniaus rajono valdybos atstovas sudarė 1994 m. rugpjūčio 25 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pareiškėja pagal Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 26 d. aktą Nr. 1148p, įsigijo 600 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ši sutarti patvirtinta notarės, registro Nr. 4-2281. Pareiškėjai 2021 m. sausio mėn. nusprendus prisijungti prie UAB „Vilniaus vandenys“ projektuojamų tinklų, paaiškėjo, kad nurodyta sutartis neįregistruota Nekilnojamojo turto registre ir yra negaliojanti, per įstatymo nustatytą terminą jos neįregistravus atitinkamoje nekilnojamojo turto įregistravimo įstaigoje.

Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu galiojusiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarime Nr. 316 (redakcija, galiojusi nuo 1994 m. liepos 19 d. iki 1995 m. gegužės 17 d.) buvo nustatyta, kad žemės sklypai, žemės valdos ir kitos žemėnaudos bei jų teisinė būklė įregistruojami Valstybinio žemės kadastro duomenų registre per 3 mėnesius nuo žemės sandorių sudarymo, žemės paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, valstybinės institucijos sprendimo suteikti žemę nuosavybėn arba naudoti, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba miesto (rajono) valdybos sprendimo suteikti žemę priėmimo dienos (1.4 punktas). Žemės nuosavybės, jos naudojimo ar nuomos dokumentai, neįregistruoti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, juridinės galios neturi (25 punktas). Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo. Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 straipsnio 1, 2 dalys).

Pareiškėja nurodė, kad sandorio neįregistravo, nes sutartį registruoti žadėjo (duomenys neskelbtini) pirmininkas, kuriam pareiškėja perdavė pirkimo-pardavimo sutartį. Šias aplinkybes patvirtina (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 5 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad 1994 m. privatizavimo dokumentus tvarkė ir registraciją Vilniaus miesto Žemėtvarkos tarnyboje atliko tuometinis bendrijos pirmininkas. Šios aplinkybės teikia pagrindą konstatuoti, kad aptariamą terminą pareiškėja praleido ne dėl savo neatidumo ir (arba) pasitikėjimo bendrijos pirmininku. Iš (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 8 d. pažymos matyti, kad pareiškėja bendrijos narė yra nuo 1980 m., skolų bendrijai neturi, naudojasi nurodytu žemės sklypu, t. y. įgyvendina nuosavybės teises į žemės sklypą, kylančias iš 1994 m. rugpjūčio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties. Byloje nėra duomenų, jog į šį nekilnojamąjį turtą pretenduotų kiti asmenys, ar būtų kilę ginčų dėl šio turto nuosavybės teisių. Atsižvelgiant į tai, kad Civiliniame kodekse numatyta galimybė atnaujinti praleistą sandorio įregistravimo terminą, ir į tai, kad šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse nėra imperatyvios nuostatos, kuri nurodytų, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties neįregistravimas daro ją negaliojančią, taip pat atsižvelgiant į tai, kad terminas jai įregistruoti praleistas pareiškėjai nepiktnaudžiaujant teise, pareiškimas tenkinamas – terminas sutarčiai įregistruoti atnaujinamas (CPK 578 straipsnis).

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą 1994 m. rugpjūčio 25 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai, kurios pagrindu pareiškėja įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.