- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-28
- Bylos Nr.
- eI3-6034-535/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03408-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Trečiasis asmuo
- Muitinės departamentui prie LR finansų ministerijos, Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga
- Atsakovas
- Vilniaus teritorinė muitinė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovėms Karolinai Lubauskaitei-Šlepetienei ir Leokadijai Daujotaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Č. skundą atsakovei Vilniaus teritorinei muitinei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Muitinės departamentui prie LR finansų ministerijos, Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Č. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo teismo: panaikinti 2022-07-20 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus, laikinai einančio Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pareigas A. S. įsakymą Nr. 1PVE-701. Įpareigoti atsakovę Vilniaus teritorinę muitinę nustatyti pareiškėjo A. Č. pareigų atlikimo vietą Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio poste, adresu Švendurbė 66444, t. y. grąžinti pareiškėją į ankstesnę tarnybos vietą. Priteisti pareiškėjui A. Č. iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis yra Vilniaus teritorinės muitinės inspektorius, atliekantis pareigas Raigardo poste. Pareigų atlikimo vieta nuo 2022-08-08 nustatyta Vilniaus krovinių poste „Centras“, adresu Naujoji Riovonių g. 3. Pareiškėjas su šiuo Vilniaus teritorinės muitinės Įsakymu visiškai nesutinka. Pareiškėjas Vilniaus teritorinės muitinės inspektoriaus pareigas eina nuo 2019-11-19. Iki ginčijamo Įsakymo priėmimo jo pareigų atlikimo vieta buvo Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio poste, adresu Švendurbė 66444. Pareiškėjas gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su savo šeima – žmona J. Č. ir vaikais N. Č. ir M. Č.. Nurodo, kad jam dirbant Raigardo kelio poste, pareigų atlikimo vietą nuo namų pasiekdavo vos per 10-11 min, atstumas nuo pareiškėjo namų iki tarnybos vietos yra 8 km. Tuo tarpu perkėlus jį į Vilniaus krovinių postą „Centras“, kelionė iš Druskininkų į pareigų atlikimo vietą truktų iki 2 val., kas yra 124 km į vieną pusę. Pareiškėjas dirbtų slenkančiu pamaininiu grafiku, t. y. jis dirbtų 4 dienas po 11 val. į dieną, o po atidirbtų dienų turėtų 2 dienas laisvas . Pareiškėjui reikėtų būti poste nuo 8:00 val. ryto iki 20:00 val. vakaro, o po darbo, t. y. atidirbus 11 val., dar beveik 2 val. reikėtų savu transportu grįžti namo. Pažymi, jog 2018-06-29 Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 (toliau – Vidaus tarnybos statutas) 7 str. 3 d. numatyta, kad „Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti įstatymai pareigūnams taikomi tiek, kiek jų tarnybos santykiai ir MD socialinės garantijos nereglamentuoti šiame statute, kituose statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.“ Kadangi Vidaus tarnybos statutas nereglamentuoja saugos ir sveikatos reikalavimų, žiūrima į 2003-07-01 Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 (toliau – Saugos ir sveikatos įstatymas) nuostatas. Saugos ir sveikatos įstatymo 3 str. 1 d., numatyta, jog „Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus.“ To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „Darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis Įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai. Dėl saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbuotojų atstovą, padalinio vadovą ar kitą darbdavio įgaliotą asmenį, darbdaviui atstovaujantį asmenį, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą, Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) ar kitas valstybės institucijas, teikdamas pasiūlymus ar reikalaudamas, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos.“
Pareiškėjo įsitikinimu, pažeidžiant Saugos ir sveikatos įstatymą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, priėmus minimą Įsakymą, pareiškėjui nėra sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, kuomet atidirbęs 11 val., jis yra priverstas dar 2 val. vairuoti iš Vilniaus į Druskininkus namo, taip keldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Pareigūnas dėl jo perkėlimo į kitą pareigų atlikimo vietą patiria ir finansinių nuostolių, nes į pareigų atlikimo vietą jis yra priverstas vykti savo asmeniniu automobiliu, kadangi viešasis transportas tiesiogiai nuo pareigūno namų iki tarnybos vietos nevažiuoja.
Atkreipia dėmesį, jog nors pagal teisės aktus, pareigūnas turi teisę į transporto išlaidų atlyginimą, tačiau numatyta kompensacijos suma padengia tik mažą kuro išlaidų dalį, kas nesiekia net trečdalio. Vidutiniškai per mėnesį pareiškėjas dirbtų 18 kartų, tai reiškia, iš namų į tarnybos vietą ir atgal vykstama vidutiniškai 36 kartus. Atstumas nuo pareiškėjo namų iki tarnybos MD vietos yra 124 km, tad per mėnesį reikėtų nuvažiuoti vidutiniškai (124 km. x 36 kartų) 4 464 kilometrų. Išlaidų kompensavimą reglamentuoja 2007-05-22 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas Nr. 1K-189 „Dėl Lietuvos Respublikos muitinės postų pareigūnų, pagal tarnybos pobūdį važinėjančių tarnybiniais tikslais keleiviniu ar asmeniniu transportu, taip pat vykstančių į tarnybos vietą ir iš jos, važiavimo išlaidų, išskyrus taksi, kompensavimo taisyklės“ (toliau – Kompensavimo taisyklės). Kompensavimo taisyklių 2.2. p. numatyta, jog kompensuojamos „degalų įsigijimo, jei važiuojama asmenine transporto priemone.” Kompensavimo taisyklių 4 p. numatyta, kad „Taisyklių 2 punkte nurodytos važiavimo išlaidos kompensuojamos pagal faktinių važiavimo išlaidų pagrindimo dokumentus (naudotus važiavimo keleiviniu transportu bilietus ir jų apmokėjimo pagrindimo dokumentus, degalų įsigijimą patvirtinančius čekius, transporto priemonės registracijos liudijimo, transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo ir vairuotojo pažymėjimo kopijas, kitus pareigūno teisės gauti kompensaciją įrodymo dokumentus), tačiau per vieną mėnesį negali viršyti 0,8 Lietuvos Respublikos Seimo nustatyto atitinkamais metais taikomo valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio.” Šis dydis 2022 m. yra 181 Eur (Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2022 metais, įstatymo 3 str.). Taigi kompensuojamų išlaidų suma negali viršyti (181 Eur x 0,8) 144,80 Eur.
Nurodo, kad 100 km yra skiriama (144,80 Eur x 100 km / 4 464 km) 3,2 Eur, kas dabartinėmis kuro kainomis (apie 1,9 Eur/l degalų), gaunasi, jog 100 km kompensuojama 1,6 l kuro. Skaičiuojant, jog pareiškėjo automobilio vidutinės kuro sąnaudos 8,4 l/100 km, gaunama, jog į mėnesį kelionei sunaudojama 374,97 l kuro. Kuro kaina 1,9 Eur/l, tad gauname, jog kuro išlaidos siekia (1,9 Eur x 374,97 l) 712,44 Eur. Taigi gauname, jog nekompensuojamas kuras per mėnesį sudarytų apie 567,64 Eur (712,44 – 144,80), per metus tai siektų (skaičiuojant, kad dirbama 11 mėnesių) 6 244,04 Eur. Be to, per metus asmeniniu automobiliu tarnybos tikslais būtų nuvažiuojama (4 464 km x 11 mėn.) 49 104 km. O tai reikštų automobilio nusidėvėjimą, papildomus remonto kaštus.
Nurodo, kad pareigų atlikimo vieta , kuri yra 124 km nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos, kels jam nepagrįstai didelių nepatogumų, nes jo darbo vieta pasikeitė radikaliai – nuo vos 8 kilometrų iki 124 km, padidės sugaištamas laikas kelionėje, ženkliai padidės kuro išlaidos, kurios, kaip matyti, didele dalimi nėra atlyginamos, neatlyginamos asmeninio automobilio naudojimo išlaidos, o visuomeniniu transportu į tarnybos vietą nuvykti nėra galimybės. Sugedus asmeniniam automobiliui, pareiškėjas neturėtų galimybės MD nuvykti į tarnybos vietą. Be to, 2 valandų vairavimas namo po 11 valandų tarnybos, kelia pavojų tiek pareigūno, tiek ir aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjui visiškai nesuprantama, kodėl jis pareigų atlikimui buvo perkeltas į kitą postą. Įsakyme dėl pareigų atlikimo vietos nustatymo nurodyta, kad pareiškėjo pareigų atlikimo vieta keičiama vadovaujantis 2019-04-09 Muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vietos nustatymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 1B-320 (toliau – Aprašas), punktu 5.1., t. y. esant tarnybiniam būtinumui. Pažymi, jog to pačio Aprašo 6 p. nurodoma, jog „Muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vieta nustatoma ar keičiama įvertinus muitinės postų darbo krūvius, reikiamos kvalifikacijos personalo poreikius konkrečiame muitinės poste, atstumą nuo muitinės posto pareigūno faktinės gyvenamosios vietos iki pareigų atlikimo vietos ir kitas aplinkybes, reikšmingas užtikrinti muitinės postui pavestų funkcijų vykdymą.“ Pareiškėjo žiniomis, pačiame Raigardo kelio poste, kuriame jis ir atliko tarnybą, trūksta pareigūnų. Be to, jis buvo perkeltas į Vilniaus krovinių postą „Centras“, kuris yra Vilniuje, t. y. 124 km nuo jo gyvenamosios vietos Druskininkuose, kas yra apie 2 val. kelio į vieną pusę. Pabrėžia, kad jeigu trūko pareigūnų į Vilniaus krovinių postą „Centras“, trūkstamą pareigūną tikrai buvo galima surasti iš arčiau Vilniaus esančio posto, o ne parinkti pareigūną iš kone tolimiausiai esančio posto. Atsakovė prieš priimant Įsakymą, privalėjo įvertinti , ar ji turi teisę pareiškėjui nustatyti kitą pareigų atlikimo vietą. Kyla pagrįstos abejonės, jog atsakovė visiškai nevertino tų aplinkybių, jog pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Druskininkuose, o pareigų atlikimo vieta – Vilniuje. Taip pat nevertino to, jog pareiškėjo mėnesinės kuro išlaidos siektų apie 712,44 Eur, o kompensuojamų išlaidų suma neviršytų net 144,80 Eur. Atsakovė nevertino pačios svarbiausios aplinkybės – pareiškėjo sveikatos, t. y. po 11 val. darbo, pareiškėjui tektų važiuoti namo apie 2 val., ir taip kiekvieną dieną, kas keltų pavojų tiek jam, tiek kitiems vairuotojams, pėstiesiems. Nurodo, kad toks pareiškėjo perkėlimas, yra visiškai neteisėtas (tokiu perkėlimu jam sudaromos nesaugios, netinkamos darbo sąlygos; jis patiria didelių finansinių nuostolių, nes ypač šiuo metu, kai taip pabrango kuras, mažiau trečdalio kuro išlaidų jam nebūtų kompensuojama).
Atsakovė visiškai nepagrindė ir nepaaiškino būtinumo, kodėl būtent pareiškėjas buvo perkeltas, todėl jis turi būti grąžintas į ankstesnę tarnybos vietą – Raigardo kelio postą.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus teritorinė muitinė (toliau – ir TM) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad Muitinės pareigūnų tarnybos vietos ir jų pareigų atlikimo vietos nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 17 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vieta nustatoma ir keičiama Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytomis sąlygomis ir tvarka Muitinės departamento generalinio direktoriaus ar jo įgalioto asmens įsakymu.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga prašė patenkinti pareiškėjo skundą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad Muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vietos nustatymo tvarka ir pareigų atlikimo vietos keitimo pagrindai nustatyti Muitines postų pareigūnų pareigų atlikimo vietos nustatymo ir keitimo tvarkos apraše, patvirtintame Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. IB-320 „Dėl Muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vietos nustatymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau — Tvarkos aprašas). Vadovaujantis Tvarkos aprašo 8 punktu muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vieta nustatoma ir keičiama Muitinės departamento generalinio direktoriaus ar jo įgalioto asmens įsakymu. Tvarkos aprašo 6 punkte nurodyta, kad muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vieta nustatoma ar keičiama įvertinus muitinės postų darbo krūvius, reikiamos kvalifikacijos personalo poreikius konkrečiame muitinės poste, atstumą nuo muitinės posto, pareigūno faktinės gyvenamosios vietos iki pareigų atlikimo ir kitas aplinkybes, reikšmingas užtikrinant muitinės postui pavestų funkcijų vykdymą.
Pažymi, kad muitinės postų pareigūnų tarnybos vieta gali būti keičiama muitinės direktoriaus įsakymu, tačiau turi būti atsižvelgiama į subjektyvią konkretaus pareigūno padėtį ir įsigilinant į kiekvieno pareigūno faktinę situaciją. Nurodo, kad Atsakovė pateiktame atsiliepime nepašalino abejonių, kad pareiškėjo perkėlimas yra neteisėtas ir pažeidžia net tik paties pareiškėjo, bet ir visos muitinės tarnybos teises ir interesus. Pareiškėjo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, padėtis Įsakymu yra pabloginama, nes Įsakymas priimtas neatsižvelgiant į tai, jog jis iki dabartinės tarnybos vietos turės vykti 124 km, tuo tarpu kai iki buvusios tarnybos vietos, Raigardo kelio posto jam reikėjo važiuoti tik 8 km. Pareiškėjas muitinės sistemoje dirba tik 3 metus ir tik pasienio poste, taigi jo kompetencija ir darbinė praktinė patirtis yra pakankamai maža ir žemo lygio, tuo tarpu darbas Vilniaus „Centro“ poste yra gana sudėtingas, nes ten reikalinga turėti daug tarnybos muitinėje žinių, įgūdžių ir darbo krovinių postuose patirties, kad būtų galima tinkamai vykdyti pareigas minėtame poste. Vilniaus „Centras“ poste yra vykdomos sudėtingos muitinės procedūros ir jų yra žymiai daugiau, negu buvusioje Pareiškėjo tarnybos vietoje, todėl pareiškėjui su jo turimomis žiniomis ir kompetencija dirbti tinkamesnė vieta yra buvusioje tarnybos atlikimo vietoje – Raigardo kelio poste ir tai yra naudinga ir teisinga ne tik jam, bet ir visai muitinės tarnybai, bei valstybei plačiąja prasme. Pabrėžia, kad keičiant pareigų atlikimo vietą, darbdavys privalo apmokyti pareigūną dirbti, tačiau šiuo atveju buvo pažeistas Tvarkos aprašo 12 punktas < ... Jei muitinės posto pareigūno pareigų atlikimo vieta keičiama į vietą kitos kategorijos muitinės poste, esant būtinumui iki pareigų atlikimo vietos keitimo jis dalyvauja Muitinės mokymo centre organizuojamuose kvalifikacijos tobulinimo mokymuose pagal atitinkamas muitinės postų kategorijas. ...>. Darbdavio įgaliotas asmuo nesilaikė Aprašo 12 punkto nuostatų ir nesiuntė pareiškėjo į mokymus. Pažymi, kad VTM dirba daug pareigūnų, kurie gyvena Vilniaus mieste, Vilniaus rajone ar aplinkinėse vietovėse. Nurodo, kad buvusioje pareiškėjo tarnybos pareigų atlikimo vietoje – Raigardo kelio poste, dirba ne vienas pareigūnas kuris deklaruoja savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, Vilniaus rajone ar aplinkinėse vietovėse. Nurodo, jog kyla klausimas, ar atsakovė, priimdama Įsakymą, tinkamai įvertino visus šiuos duomenis ir parinko tinkamiausią pareigūną darbui Vilniaus „Centro“ poste, kad nenukentėtų ne tik eilinio perkeliamo pareigūno teisės, bet būtų parenkamas ir geriausias, bei naudingiausias variantas visai muitinės tarnybai. Svarbi aplinkybė yra tai, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, asmenims, auginantiems mažamečius vaikus, yra suteikiamos papildomos teisės ir lengvatos, tačiau šiuo atveju priimant Įsakymą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas augina du mažamečius vaikus ir toks perkėlimas kartu pažeidžia ir dar dviejų mažamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Nors DK 28 straipsnis įpareigoja darbdavį gerbti darbuotojo šeimyninius įsipareigojimus, pareiškėjui buvo ne tik apsunkintas šeimyninių įsipareigojimų vykdymas, bet ir pažeistas darbo ir šeimos darnos principo įgyvendinimas. Nurodo, kad pareiškėjas neturi galimybės ne tik skirti pakankamai laiko vaikų auklėjimui ir edukacijai, bet ir elementariam bendravimui, apsunkinta vaikų priežiūra ir šeimyninių įsipareigojimų vykdymas. Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 str. 4 p., viešojo administravimo subjekto priimamas sprendimo mastas ir griežtumas turi būti proporcingi administravimo tikslui. Mano, kad Įsakymas yra neproporcingas siekiamam tikslui, pažeidžia visos muitinės tarnybos teises ir interesus (bereikalingai švaistomos valstybės biudžeto lėšos mokant už neadekvataus, nelogiško ir neteisėto pareigūno perkėlimu, susidarančias važiavimo išlaidas), perkeliant netinkamos kompetencijos pareigūną, jo neparengus būsimam darbui, sudaromos prielaidos darbinėms klaidoms dėl kurių žalą patirs ne tik muitinė, bet bus pažeisti ir valstybės interesai, pakertamas pareigūnų pasitikėjimas ir atsidavimas darbui muitinėje, pareigūnai kurie gyvena Vilniuje ir važinėja į Raigardo kelio postą lieka toliau dirbti Raigardo kelio poste, kai tuo tarpu pareigūnas, kuris gyvena Druskininkuose perkeliamas darbui į Vilnių, todėl pagrįstai manytina, kad Įsakymu VTM direktorius nesilaikė minėto viešojo administravimo principo, tarnybos interesai nebuvo patenkinti, šiuo Įsakymu sudarytos prielaidos nepateisinamam valstybės lėšų švaistymui, todėl visa tai pagrindžia, kad skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas.
Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – Saugos ir sveikatos įstatymas) nuostatomis, o konkrečiau, Saugos ir sveikatos įstatymo 3 str. 1 d., kurioje numatyta: „Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus.“ To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „Darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis Įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai. Dėl saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbuotojų atstovą, padalinio vadovą ar kitą 2022 m. spalio 03 d. Nr. P 1-23630 darbdavio įgaliotą asmenį, darbdaviui atstovaujantį asmenį, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą, Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) ar kitas valstybės institucijas, teikdamas pasiūlymus ar reikalaudamas, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos.“ Sutinka su pareiškėjo argumentu, jog pažeidžiant Saugos ir sveikatos įstatymą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, priėmus minimą Įsakymą, jam nesudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, kuomet atidirbęs pamainą ( 11 valandų), jis yra priverstas dar 2 val. vairuoti iš Vilniaus į Druskininkus namo, taip keldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, kai tuo tarpu yra kitų alternatyvų, t. y. yra kitų pareigūnų dirbančių Raigardo kelio poste, kuriems toks perkėlimas kaip pareiškėjui, nepablogintų, o netgi priešingai pagerintų padėtį.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą, prašydami jį patenkinti. Atsakovės atstovė prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Trečiojo suinteresuoto asmens Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atstovė palaikė pareiškėjo skundą, prašydama jį patenkinti. Trečiojo suinteresuoto asmens Muitinės departamento atstovė prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti, palaikė atsakovės poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės o 2022-07-20 Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo . Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2019-11-19 eina Vilniaus TM inspektoriaus pareigas. Jo pareigų atlikimo vieta buvo Vilniaus TM Raigardo kelio poste, Švendurbė 66444. 2022-07-20 įsakmu Nr.1PVE-701 „Dėl pareigų atlikimo vietos nustatymo A. Č.“ jo pareigų atlikimo vieta nustatyta Vilniaus krovinių poste „Centras“. Pareiškėjas nesutinka su šiuo Įsakymu, nurodydamas, kad jo perkėlimas yra neteisėtas, jam sudaromos nesaugios, netinkamos darbo sąlygos, jis patiria didelių finansinių nuostolių.
Kaip seka iš pareiškėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto MD generalinio direktoriaus 2019-03-04 įsakymu Nr.1B-179, jame nenurodytas konkretus muitinės postas, kuriame bus atliekamos pareigos visą pareiškėjo tarnybos laiką. Pareiškėjas paskirtas į Vilniaus TM posto inspektoriaus pareigas. Muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vietos nustatymo tvarka ir pareigų atlikimo vietos keitimo pagrindai nurodyti Muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vietos nustatymo ir keitimo tvarkos apraše, patvirtintame Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019-04-09 įsakymu Nr.1B-320 „Dėl Muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vietos nustatymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Tvarkos Aprašo 8 p. muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vieta nustatoma ir keičiama MD generalinio direktoriaus ar jo įgalioto asmens įsakymu. Tvarkos aprašo 5 p. numatyta galimybė keisti muitinės posto pareigūno pareigų atlikimo vietą ir nurodyta, kokiais atvejais gali būti keičiama pareigų atlikimo vieta: 1. Esant tarnybiniam būtinumui; 2. Korupcijos prevencijos tikslais; 3. Muitinės posto pareigūno motyvuotu prašymu. Pareiškėjo atžvilgiu priimtame Įsakyme nurodyta, kad jo pareigų atlikimo vieta keičiama , vadovaujantis 5.1 p. (esant tarnybiniam būtinumui). Tvarkos aprašo 6 p. numatyta, kad muitinės postų pareigų atlikimo vieta nustatoma ar keičiama, įvertinus muitinės postų darbo krūvius, reikiamos kvalifikacijos personalo poreikius konkrečiame muitinės poste, atstumą nuo muitinės posto pareigūno faktinės gyvenamosios vietos iki pareigų atlikimo vietos ir kitas aplinkybes, kurios reikšmingos užtikrinant muitinės postui pavestų funkcijų vykdymą. Pareiškėjas perkeltas iš Raigardo kelio posto į Vilniaus krovinių postą „Centras“ esant tarnybiniam būtinumui, kuris iš esmės siejamas su proporcingu darbuotoju santykiu bei kokybišku institucijos darbu. Atsakovė nurodo, kad buvo įvertintas 2021 m. Vilniaus krovinių poste „Centras“ vienam pareigūnui tenkantis darbo krūvis per metus Muitinės efektyvumo rodiklių sistemos (MERS) duomenimis, kuris sudarė 6296 vnt. (prekių muitinio įvertinimo funkcijos), kai kituose kelio postuose šis skaičius ženkliai mažesnis ( pvz.: Raigardo kelio poste – 3399 vnt., Medininkų kelio poste – 1528 vnt. ir kt.). Artimiausias pareiškėjo gyvenamajai vietai (duomenys neskelbtini) yra Raigardo kelio postas , esantis 8 km iki jo gyvenamosios vietos. Kiti Vilniaus TM veiklos zonoje esantys postai nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos yra atitinkamai nutolę taip: 124 km į vieną pusę – Vilniaus krovinių postas „Centras“, Vilniaus oro uosto postas -130 km, Medininkų kelio postas -160 km, Lavoriškių kelio postas – 180 km.
Pareiškėjas nurodo, kad perkeltas į kitą pareigų atlikimo vietą patiria finansinių nuostolių, kadangi yra priverstas į Vilniaus krovinių postą „Centras“ važiuoti asmeniniu transportu, nes viešasis transportas iki pareigų atlikimo vietos tiesiogiai nevažiuoja, o numatyta kompensacijos suma padengia tik dalį kuro išlaidų. LR vidaus tarnybos statuto 69 str. 6 d. nustatyta tvarka, kokiu būdu vidaus tarnybos pareigūnams, kurie pagal tarnybos reikmes ir pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos kompensuojamos kelionės išlaidos. Šių išlaidų dydį bei apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato LR vidaus reikalų ministro 2019-03-04 įsakymas Nr.1V-216 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybos tikslais, važiavimo išlaidų kompensavimo ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kelionės išlaidų apmokėjimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“. Laikytina, kad pareiškėjo kelionės į tarnybos vietą išlaidos yra kompensuojamos, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą. Pareiškėjo perkėlimas iš Raigardo kelio posto į Vilniaus krovinių postą „Centras“ yra sąlygotas tarnybinio būtinumo, nes jame yra didžiausias darbo krūvis bei pareigūnų trūkumas. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 8 p. muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vieta nustatoma ir keičiama Muitinės departamento generalinio direktoriaus ar jo įgalioto asmens įsakymu. Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjo pareigų atlikimo vieta pakeista pagrįstai ir teisėtai, taigi atsakovės 2022-07-20 Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjas, kaip muitinės posto pareigūnas, nebuvo priimtas į konkretaus posto muitinės pareigūno pareigas, jo teisinė padėtis, pasikeitus pareigų atlikimo vietai nepakito. Pareiškėjas , kaip Vilniaus TM inspektorius yra statutinis valstybės pareigūnas, jo funkcijos nustatytos Vilniaus TM muitinės inspektoriaus pareigybės aprašyme. Pareiškėjas nenurodė, kad Vilniaus krovinių poste „Centras“ jis atliktų funkcijas, nenumatytas jo pareigybės aprašyme. Pareiškėjas, dirbdamas Raigardo kelio poste, neturėjo teisinio pagrindo tikėtis, kad jo pareigų atlikimo vieta nebus keičiama. Atsakovė taipogi pateikė įrodymus, jog 2021-2022 m. iš Raigardo kelio posto į kitus postus buvo perkelti ir kiti pareigūnai (į Vilniaus oro uosto postą, į Kenos geležinkelio postą, į Šalčininkų kelio postą). Šių pareigūnų pareigų atlikimo vieta taipogi nutolusi nuo gyvenamosios vietos daugiau nei 100 km. Kitos aplinkybės, nurodytos pareiškėjo bei trečiojo suinteresuoto asmens Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos : nepilnamečiai pareiškėjo vaikai, pareigų atlikimo vieta nutolusi virš 100 km. nuo jo gyvenamosios vietos ir kt. nelaikytini esminėmis aplinkybėmis, kurios sąlygotų pareiškėjo perkėlimo iš Raigardo kelio posto į Vilniaus krovinių postą „Centras“ nepagrįstumą ir neteisėtumą. Muitinės viršininkas jam suteiktų įgaliojimų ribose , spręsdamas posto pareigūnų pareigų atlikimo vietos klausimus , turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokiame poste muitinės posto pareigūnas atliks pareigas. Tokiu būdu teisės aktų nuostatos nesuteikia pareiškėjui pagrindo tikėtis, kad jo pareigų atlikimo vieta bus tik viename kuriame nors konkrečiame muitinės poste ir nebus keičiama visą jo tarnybos laikotarpį.
Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamas Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį panaikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais argumentais ir pagrindais nėra teisinio pagrindo. Atmetus skundą dalyje dėl Įsakymo panaikinimo, netenkinamas išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo nustatyti pareiškėjo pareigų atlikimo vietą Vilniaus TM Raigardo kelio poste. Skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88str.1p.). Atmetus skundą, pareiškėjui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 str. 1p., 132 straipsnio 1 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Č. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per
Vilniaus apygardos administracinį teismą.