- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-23
- Bylos Nr.
- 1A-711-282-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Irena Ivanovienė
- Nuteistasis
- A. V.
- Civilinis ieškovas
- B. G.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Priteista iš A. V. civilinei ieškovei B. G. 15000 Lt neturtinės ir 200 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Priteista iš A. V. Kauno teritorinei ligonių kasai 1733,77 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš A. V. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui 1147,79 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
A. V. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 16 d. apie 24 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) esančiame M. Č. priklausančiame name, kirviu sudavė mažiausiai septynis kartus B. G. į galvos sritį, padarė dešinės akies vokų ir veido dešinės pusės sumušimus, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kirstinę-muštinę žaizdą kaktoje, dešiniame skruoste-smilkinyje, atvirus skeveldrinius dešinio smilkinkaulio, pleištakaulio ir akiduobės išorinės sienelės lūžimą galvos smegenų dešinio pusrutulio smilkininės skilties sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą ir tuo padarė B. G. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-05-08 nuosprendį, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sutrumpinus jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėti. Nurodo, kad jis savo kaltę pripažino, labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, ir tai teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio – jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teigia, kad šio nusikaltimo neplanavo, jam nesiruošė, pati nukentėjusioji ieškojo priekabių – priekaištavo jam dėl, neva, jos sesers L. J. atžvilgiu naudojamo smurto, nukentėjusioji pati pirma jam sudavė kumščiu į veidą, nors tokie priekaištai buvo nepagrįsti. Tvirtina, jog toks B. G. elgesys išprovokavo jo nusikalstamus veiksmus, nes susijaudinęs jis pagriebė prie krosnies stovėjusį kirvuką ir kelis kartus sudavė B. G. į galvos sritį. Nurodo, kad nukentėjusiajai padarytos žalos neatlygino, nes neturi santaupų, pats pragyvena iš gaunamos 270 Lt neįgalumo pensijos. Mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, kad teismas turėjo galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, yra netekęs 45 procentų darbingumo, pensininkas. Nurodo, kad su nukentėjusiąja toliau bendrauja, nukentėjusioji nėra suinteresuota, kad jam būtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Mano, kad bausmės tikslai yra pasiekti, o būdamas laisvėje, galėtų dalimis atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstas išvadas dėl A. V. kaltės sunkiai sužalojus nukentėjusiąją, teisingai kvalifikavo jo nusikalstamus veiksmus pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei sutrumpinus paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėti.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. V. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, nepažeidė BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teismas nustatė A. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Iš bylos matyti, kad A. V. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas netiesiogine tyčia, jo padaryta nusikalstama veika yra baigta. Nuteistasis išsituokęs, neįgalus, jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, nebaustas administracine tvarka, anksčiau nebuvo teistas. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei į tai, kad BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Kaip iš skundžiamo nuosprendžio matyti, apylinkės teismas atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias apeliantas nurodo savo apeliaciniame skunde, todėl pakartotinai atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo pagrindu mažinti paskirtą bausmę nėra pagrindo.
Nuteistasis tvirtina, kad jis smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo išprovokuotas pačios nukentėjusiosios, kada buvo labai susijaudinęs, kadangi ji pirmoji jam sudavė smūgius į veidą. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Ši aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį, nes kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius (sąmoningą nukentėjusiojo skatinimą kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, ir tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu ar kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais į patį kaltininką) arba rizikingus (nukentėjusiojo lengvabūdiškas tikėjimasis, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo) nukentėjusiojo veiksmus.
Nors nuteistojo parodymus, jog jis buvo sužalotas – sumuštas B. G. (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo pamėlę abu paakiai bei ausis), teisme patvirtino liudytoja L. J., tačiau ši liudytoja teisme parodė, kad paties įvykio (smūgių sudavimo) nematė, o tik prabudo išgirdusi sesers – nukentėjusiosios B. G. pagalbos šauksmą, o apie nuteistojo sužalojimą sužinojo iš jo paties. Pats nuteistasis pripažino, kad jis dėl padarytų jam sužalojimų niekur nesikreipė. Nukentėjusioji neigė smurtavusi nuteistojo atžvilgiu ir parodė, kad, neleidus A. V. rūkyti miegamajame bei liepus persirengti švariais rūbais, nuteistasis supyko ir po to ji pajuto smūgį į galvą. Taigi, šios paminėtos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo neteisėtiems veiksmams įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, todėl nėra pagrindo pripažinti A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamos veikos – sunkaus B. G. sveikatos sutrikdymo – padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys ar kad nusikalstamą veiką jis padarė labai susijaudinęs.
Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas gali paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta BK straipsnio sankcijoje, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam įstatymo pažeidimui ir aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. V. prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis bei tai, kad jis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, yra neįgalus, pensininkas, negali būti laikomi tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis, kurioms esant turėtų būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis. Be to, apeliantui paskirta bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip pat nėra teisinio pagrindo atidėti A. V. paskirtos bausmės vykdymo, nes BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Taigi, bausmės vykdymo atidėjimą apsprendžia padaryto nusikaltimo pobūdis bei paskirtos bausmės dydis. Nors apeliantui paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau jis nuteistas už sunkaus nusikaltimo, už kurį bausmės vykdymo atidėjimas negalimas, padarymą.
Nors nuteistasis teigia, kad būdamas laisvėje jis galėtų dalimis atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylos tyrimo metu jam nebuvo apribota laisvė ir jis, turėdamas galimybę atlyginti bent dalį padarytos žalos, to nepadarė. Be to, vien tai, kad apeliantas mano, jog bausmės tikslai jau pasiekti, nepatvirtina, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai yra pasiekti, kadangi bausmės paskirtis yra ne tik užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir kt. Taigi, nuteistajam kilusios neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Nuteistojo gynėjo prašymas skirti A. V. bausmę atlikti atviroje kolonijoje taip pat netenkinamas, nes pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnį atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius bei nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 dalies 1 punktu, kolegija,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nuosprendžio.