- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-07-12
- Bylos Nr.
- 1A-340-106-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-1-00405-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rasa Valentinienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- V. B.
- Advokatai
- Jovita Usonytė
Pranešėja Rasa Valentinienė Teisėjas Valdas AlškaBaudžiamoji byla Nr. 1A-340-106-2012Teisminio proceso Nr. 1-69-1-00405-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.2.18.11.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2012 m. liepos 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
V. B. nuteistas už tai, kad aplaidžiai tvarkė apskaitą: jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 reikalavimus, t. y. nenustatė bendrovėje dokumentų saugojimo tvarkos bei neišsaugojo laikotarpio nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų : 7 kasos pajamų orderių, kuriais pagrindė iš viso 5419 Lt pinigines lėšas; 9 kasos išlaidų orderius, kuriais pagrindė iš viso – 5589,70 Lt grynųjų pinigų išmokėjimą; laikotarpio nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 darbo užmokesčio priskaičiavimo – išmokėjimo žiniaraščių; laikotarpio nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB NORD/LB Lietuva Kretingos skyriuje išrašų; laikotarpio nuo 2007-04-16 iki 2008-12-29 34 kasos išlaidų orderių, kuriais pagrindė iš viso 25041 Lt grynųjų pinigų išmokėjimą iš kasos ir 34 grynųjų pinigų įnešimą iš viso 25041 Lt į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią DnB NORD banke patvirtinančių dokumentų: 2007-04-16 – 1000 Lt, 2007-04-27 – 260 Lt, 2007-05-15 – 1000 Lt, 2007-05-31 – 240 Lt, 2007-06-15 – 800 Lt, 2007-06-29 – 230 Lt, 2007-07-16 – 900 Lt, 2007-07-31 – 240 Lt, 2007-08-16 – 800 Lt, 2007-06- 29 – 230 Lt, 2007-07-16 – 900 Lt 2007-07-31 – 240 Lt, 2007-08-16 – 800 Lt, 2007-08-31 – 230 Lt, 2007-09-17 – 1030 Lt, 2007-10-15 – 1240 Lt, 2007-11-15 – 1200 Lt, 2007-12-21 – 970 Lt, 2007-12-28 – 200 Lt, 2008-01-15 – 1100 Lt, 2008-02-15 – 1320 Lt, 2008-03-15 – 1255 Lt, 2008-04-15 – 1245 Lt, 2008-05-15 – 1000 Lt, 2008-05-30 – 600 Lt, 2008-06-16 – 980 Lt, 2008-06-30 – 230 Lt, 2008-07-15 – 920 Lt, 2008-07-31 – 320 Lt, 2008-08-18 – 1080 Lt, 2008-09-15 – 685 Lt, 2008-09- 30 – 490 Lt, 2008-10-20 – 770 Lt, 2008-11-20 – 250 Lt, 2008-11-17 - 936 Lt, 2008-11-28 – 260 Lt, 2008-12-15 - 740 Lt, 2008-12-29 - 520 Lt; laikotarpio nuo 2007-04-16 iki 2008-12-29 grynųjų pinigų gavimą iš viso 25041 Lt, (kurių įnešimas į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią DnB NORD banke užregistruotas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše) patvirtinančių dokumentų (kasos pajamų orderių); laikotarpio nuo 2007-04-16 iki 2008-12-29 mokėjimo nurodymų, kuriais pagrindė iš viso 11917,26 Lt apmokėjimą ūkio subjektams; laikotarpio nuo 2007-03-01 iki 2008-12-29 PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindė paslaugų gavimą iš viso 11917,26 Lt iš ūkio subjektų; laikotarpio nuo 2007-04-16 iki 2008-12-29 27 mokėjimo nurodymų, kuriais pagrindė iš viso 4541,35 Lt apmokėjimą Valstybės biudžetui; laikotarpio nuo 2007-04-16 iki 2008-12-29 24 mokėjimų nurodymų Valstybinio socialinio draudimo fondo Kretingos skyriui iš viso – 7859,05 Lt, kuriais pagrindė valstybinio socialinio draudimo įmokas. Dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde V. B. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
Kategoriškai nesutinka su teismo išvada, jog jis apgaulingai tvarkė apskaitą. FNTT Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos 2011-08-29 Nr.5-3/80 nenustatyti jokie apgaulingos apskaitos tvarkymo pažeidimai, nuostoliai nepadaryti. Kita byloje surinkta medžiaga, taip pat nesudaro jokio pagrindo teigti, kad buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita. Visa kalba byloje eina apie dokumentų dalies vagystę, neišsaugojimą ir iš to kylančias pasekmes.
Neigia, kad pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Kaip ūkio subjekto vadovas buvo ir yra atsakingas už dokumentų išsaugojimą, archyvavimą ir tai vykdė, nenusišalino nuo šios pareigos, neperkėlė įsakymų ar kita pareigybinių instrukcijų forma buhalterei, kuri buvo atsakinga tik už buhalterinių įrašų teisingumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ir yra pareiginės instrukcijos, kiti vidaus tvarką reglamentuojantys dokumentai, tačiau vadovaudamiesi protingumo principais, mažoje įmonėje, visuomet pripažino įstatymų viršenybę. Pažymi, kad buhalterė parodymuose teigia „kad ji su dokumentų saugojimo, archyvavimo tvarka nebuvo supažindinta“, tai yra tiesa, taigi jos parodymai ta dalimi yra niekiniai.
Neigia, kad pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 19 straipsnio l dalies reikalavimus bei Lietuvos archyvų departamento 1996-02-22 įsakymo Nr. 13 reikalavimus, apskaitos dokumentai buvo saugomi nustatyta tvarka, buvo numatytos priemonės užtikrinančios dokumentų saugumą: dokumentai buvo archyvuojami pagal metus, plastikiniuose maišuose, lentynose. Einamųjų metų dokumentai buvo saugomi seife su kodinėmis spynomis, įmonėje buvo signalizacija. Tai patvirtina kaltinamojo V. B., liudytojos A. K. parodymai, kita bylos medžiaga ir tai paneigia bet kokius teiginius, kad įmonėje nebuvo nustatytos dokumentų saugojimo tvarkos priemonės.
Tvirtina, kad dokumentai kurie byloje išvardinti kaip neišsaugoti laikotarpiu 2007-01-01 iki 2008-12-31 buvo pavogti buhalterės A. K.. Savo parodymais ji pripažino, kad nešdavosi į namus dokumentus apskaitos tvarkymui. 2008-12-22 su ja buvo nutraukta darbo sutartis, tačiau ji negrąžino dokumentų įmonei. A. K. teigdama neva tai įmonės direktoriaus prašymu, neturėdama jokių įgaliojimų, laisvai disponavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, net 2009-02-09 teikė deklaraciją mokesčių inspekcijai, duomenis valstybiniam socialiniam draudimui. 2010-11-17 tyrime A. K. parodė, kad už 2008 m. visą sutvarkytą balansą pridavė registrų centrui. Nepaisant jo prašymo 2011-11-10 prokurorui papildyti ikiteisminį tyrimą, kaip ir teisme prašymas atkreipti dėmesį, kad 2008 m., balansas ir jį lydintis dokumentai pavogti ir nepriduoti jokio atsako nesulaukė.
Neprisipažįsta kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio l dalyje. Visa buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal teisės aktų reikalavimus, įmonėje šiuo metu yra saugomi buhalteriniai dokumentai net nuo 1990 m. Nesutinka su išvada, kad dėl neišsaugotų dokumentų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, nes Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymas Nr. IX-574 2 straipsnio 2 dalyje nurodo, kad ūkinės operacijos, įvykiai kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų dokumentais. Jis net pateikė 2007-2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašus kompaktiniame diske tyrėjai R. L., tačiau byloje jų nėra. Taip pat nurodo, jog remiantis Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymu 20 straipsnio l dalimi jei dingsta dokumentai tai tokio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo, jei nebuvo įmanoma sugražinti dokumentus dėl jų vagystės.
Šalies argumentai
Apeliantas ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje klaidingai nurodyta, kad V. B. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, tačiau iš tolimesnio nusikalstamos veikos aprašymo ir BK straipsnio, pagal kurį nuteistas matosi, kad V. B. nuteistas už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.
BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. BK 223 straipsnyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą.
V. B. nuteistas už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą, kai jis sukelia BK 223straipsnyje numatytas pasekmes.
BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje nurodytų pažeidimų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-157/2011).
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netyrė ir neanalizavo, ar buvo pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar byloje pakako duomenų išvadai, kad dėl padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, bei nesprendė baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimo, nes už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus yra numatyta tiek baudžiamoji, tiek administracinė atsakomybė ( ATPK 173¹ straipsnis).
Apylinkės teismas nuosprendyje nemotyvavo, kodėl padarė tokią išvadą, kad būtent dėl nustatytų direktoriaus V. B. pažeidimų negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros, tik deklaratyviai nurodė specialisto išvadą Nr. 5-3/80. BK 223 straipsnio 1 dalyje reglamentuota aplaidaus apskaitos tvarkymo nusikaltimo sudėtis skiriasi nuo ATPK 173¹ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo – apskaitos taisyklių pažeidimo – sudėties objektyviaisiais požymiais. Kaip minėta, BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, tai yra būtina nustatyti ir objektyviosios pusės būtinuosius požymius: dėl nusikalstamos veikos kilusius padarinius ir priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių. ATPK 173¹ straipsnyje reglamentuoto administracinio teisės pažeidimo – apskaitos taisyklių pažeidimo – sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien veikos atlikimo – buhalterinės ūkinių operacijų, piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo.
Specialistės R. K. išvadoje konstatuota, kad V. B. laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. neišsaugojo tam tikrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. (b. l. 11-18).
Specialistė savo išvadoje labai detaliai išdėsto kokie dokumentai neišsaugoti, nurodydama dokumentų pavadinimus, datas, piniginių lėšų sumas. Išvados, kad praradus tam tikrus buhalterinius dokumentus negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, specialistė niekaip nemotyvavo. Kaip matosi iš specialisto išvados, jokie priešpriešiniai patikrinimai nebuvo atliekami, visi dingę dokumentai buvo nustatyti, remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta kasos knyga bei banko sąskaitos išrašais.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis sukonstruota taip, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinė nutartis 2K-11/2008). Pažymėtina, kad tyrimo metu priešpriešinių patikrinimų nebuvo, jų nereikėjo ūkiniam, finansiniam tyrimui atlikti. Iš specialistės išvados matyti, kad ūkinės finansinės veiklos patikrinimas atliktas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Juridinių asmenų registravimo skyriaus medžiagą bei Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK tyrėjos R. L. pateiktas DnB NORD banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus (b. l. 12). Apeliantas V. B. apeliaciniame skunde nurodė, jog tyrėjai R. L. kompaktiniame diske pateikė 2007 - 2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašus, tačiau jų byloje nėra. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų iš kur tyrimo metu buvo gauti DnB NORD banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašai, bet teismo nuomone, tai neturi reikšmės, nes bendrovės banko sąskaitos patikrinimo negalima vertinti kaip priešpriešinio patikrinimo ir neturi reikšmės, kas pateikė banko sąskaitos išrašus.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė savo išvados apie buhalterinės apskaitos dokumentų praradimo pasekmes taip pat nemotyvavo, paaiškino, jog visais atvejais, jeigu neišsaugoti kokie nors apskaitos dokumentai, ji daro išvadą, kad negalima nustatyti veiklos ir kt. (b. l. 113). Kolegijos nuomone, vien formalaus pagrindo, kad neišsaugoti tam tikri buhalteriniai dokumentai, nepakanka konstatuoti faktui, kad negalima iš dalies nustatyti asmens turto ar finansų būklės. Kaip jau buvo minėta, BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių nustatymas ar nenustatymas yra svarbiausias baudžiamosios atsakomybės kriterijus. Iš specialistės išvados matyti, jog dėl to, kad neišsaugoti konkretūs nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, galima nustatyti įmonės faktiškai vykdomą veiklą, turtą, nuosavo kapitalą ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, nes pati specialistė savo išvadoje nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu dėl padarytų norminių teisės aktų pažeidimų nuostoliai nepadaryti. Tai reiškia, kad visiškai pakako duomenų tokiai išvadai padaryti, o tuo pačiu nustatyti bendrovės veiklą, kapitalą bei įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su padaryta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenys buvo tvarkomi aplaidžiai, nes dalis buhalterinių dokumentų dingo. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, kai kurių apskaitos dokumentų neišsaugojimas nėra formalus pagrindas daryti išvadą, kad negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros. Iš to, kaip detaliai specialistė savo išvadoje išvardino visus dingusius dokumentus, sumas, mokėjimų paskirtį, akivaizdu, kad dėl tam tikrų buhalterinių dokumentų dingimo nėra padarinių, būtinų, kad aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas būtų nusikalstamas ir kvalifikuojamas pagal BK 223 straipsnį.
Atsižvelgiant į paminėtą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai nesukėlė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų pasekmių, tai yra, nepaisant nustatytų apskaitos tvarkymo pažeidimų, galima nustatyti įmonės faktiškai vykdomą veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą.
Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas, vienpusiškai vertino byloje surinktus duomenis ir padarė neteisingas išvadas dėl V. B. kaltės.
Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nusprendžia:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nuosprendį, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
V. B. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.