Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-12-04 · Administracinė byla Nr. eI-5239-821/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-04
Bylos Nr.
eI-5239-821/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03126-2017-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
Atsakovas
UAB „Emilė“
Kategorijos
  • 12.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1Pirmosios instancijos teismo nutartis
Administracinė byla Nr. eI-5239-821/2017Proceso Nr. 3-61-3-03126-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovei UAB „Emilė“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ su skundu (el. bylos l. 1–4) kreipėsi į teismą, kuriame prašo priteisti iš atsakovės UAB „Emilė“ 218,65 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios per laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2017-06-30.

Skunde nurodo, kad atsakovei nuosavybės teise nuo 2012-09-21 priklauso nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), todėl ji privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Atsakovei buvo siųsti įspėjimai sumokėti susidariusią skolą, tačiau ji juos ignoravo ir su pareiškėja nesusisiekė.

Prievolė mokėti vietinė rinkliavą nustatyta Druskininkų savivaldybės tarybos 2007-12-20 sprendimu Nr. T1-247 patvirtintuose Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose (toliau – ir Nuostatai). Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimai, kuriais patvirtinti rinkliavų Nuostatai ir dydžiai, nėra panaikinti ar ginčijami teisės aktų nustatyta tvarka, todėl atsakovė privalo laikytis administracinių teisės aktų reikalavimų ir mokėti pareiškėjai nustatytu laiku ir nustatyto dydžio vietinę rinkliavą.

Atsakovė UAB „Emilė“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl 218,65 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2017-06-30 priteisimo.

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje.

Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas įtvirtina, kad prie savarankiškų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų yra priskiriamas komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas.

Atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus nustato Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, kurio 25 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.

Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

Pagal Nuostatų 10–11 ir 16 punktus UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sąskaitas už komunalinių atliekų tvarkymą suformuoja bei teikia mokėtojams UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (Nuostatų 16 punktas), o vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą turi būti sumokama į savivaldybės administracijos sąskaitą (Nuostatų 17 punktas). Nuostatų 22 punktas nustato, kad nesumokėtą vietinę rinkliavą iš rinkliavos mokėtojų išieško UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą, naudojantis skolų išieškojimo įmonių bei antstolių paslaugomis.

Byloje esantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-08-09 išrašas patvirtina, kad atsakovei nuo 2012-09-21 priklauso nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra išaiškinęs, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Todėl vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme (LVAT 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525–471/2010, 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442–2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442–1035/2011). Nagrinėjamai bylai taip pat reikšminga LVAT 2014-01-28 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A556–334/2014, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su vietinės rinkliavos mokėjimu inter alia ir dėl vietinės rinkliavos mokėtojo. Šioje byloje išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama sąvoką „atliekų turėtojas“, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne. Nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Todėl darytina išvada, kad atsakovė turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2017-06-30.

Nagrinėjamu atveju atsakovė nei UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, nei teismui nepateikė dokumentų, patvirtinančių jos teisę į lengvatų taikymą, nors jai buvo pasiūlyta tai padaryti teismo 2017-09-14 nutartimi. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovei buvo tinkamai pranešta apie prievolę mokėti vietinę rinkliavą, siunčiant jai vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus, kuriuose buvo nurodoma iki kada ir kur atsakovė privalo sumokėti vietinę rinkliavą. Duomenų, kad iki šio sprendimo priėmimo atsakovė su pareiškėja būtų atsiskaičiusi, į bylą nepateikta. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Pareiškėjai iš atsakovės priteistinas 218,65 Eur įsiskolinimas, susidaręs už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2017-06-30.

Pareiškėja skunde taip pat prašo priteisti iš atsakovės 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pareiškėja pagrįsdama turėtas bylinėjimosi išlaidas pateikė 2017-02-22 su UAB „Creditum“ pasirašytą Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutartį Nr. 33, 2017-03-07 su advokate Ina Kurauskiene pasirašytą sutartį „Dėl teisinių paslaugų teikimo prie skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutarties Nr. 33“, 2017-08-25 PVM sąskaitą faktūrą Serija CRD Nr. 5295 ir paslaugų perdavimo – priėmimo aktą, iš kurio matyti, kad pareiškėja yra sumokėjusi 38,12 Eur su PVM už pareiškimą dėl skolos iš atsakovės priteisimo parengimą. Ši suma neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl yra priteistina iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 2 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Emilė“ 218,65 Eur (du šimtus aštuoniolika eurų ir šešiasdešimt penkis centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos pareiškėjos UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Emilė“ 38,12 Eur (trisdešimt aštuonis eurus ir dvylika centų) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Iveta Pelienė