Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl periodinių išmokų vaikų išlaikymui pakeitimo ir nuostolių atlyginimo, institucija teikianti išvadą Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pakeisti 2015 m. gruodžio 9 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintą I. R. ir A. R. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6 punkto sąlygą (dėl sūnaus ir dukros išlaikymo) ir priteisti iš atsakovo A. R. sūnaus L. R., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur kiekvieną mėnesį, nuo 2017 m. balandžio 18 d. iki sūnaus pilnametystės, bei priteisti dukros G. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur kiekvieną mėnesį, nuo 2017 m. balandžio 18 d. iki dukros pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Periodinėmis išmokomis sūnaus Luko ir dukros Gabijos išlaikymui uzufrukto teise disponuoja I. R..Priteisti ieškovei I. R. iš atsakovo A. R. 2 100,00 Eur patirto nuostolio, nemokant kreditorinių prievolių.Priteisti ieškovei I. R. iš atsakovo A. R. 456,34 Eur patirto nuostolio, nemokant išlaidų už gyvenamojo buto komunalinius patarnavimus.Priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe turėtas advokato išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y., įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas gyvendami santuokoje susilaukė dukros G. R., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus L. R., gimusio (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12). Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu santuoka, įregistruota tarp atsakovo A. R. ir ieškovės I. R., nutraukta bei patvirtinta ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 1.1 ir 1.2 punktuose šalys susitarė, kad I. R. pripažįstama asmeninės nuosavybės teisė į 1/2 dalį buto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), A. R. pripažįstama asmeninės nuosavybės teisė į 1/2 dalį buto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Be to, santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punkte šalys susitarė, kad I. R. ir A. R. po santuokos nutraukimo ir toliau vykdys prievolę AB DNB NORD bankui pagal 2008-09-01 pasirašytą kredito sutartį Nr. K-0903-2008-09, t. y., I. R. ir A. R. prievolė bankui išlieka solidari. Šalys sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punkte susitarė, jog nepilnamečių vaikų dukros G. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ir sūnaus L. R., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui A. R. mokės po 100 eurų kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukra G. R. ir sūnus L. R. sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Išmokas nepilnamečių vaikų išlaikymui A. R. perves į I. R., kuri valdys šias lėšas uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės, nurodytą banko sąskaitą (AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) iki kiekvieno mėnesio 15 dienos (b. l. 27-28).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.

CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

Ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo į teismą kreipėsi praėjus vieneriems metams ir penkiems mėnesiams po teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir priteistas išlaikymas iš atsakovo nepilnamečiams vaikams, priėmimo. Ieškinyje akcentuojama ne pasikeitusi ieškovės ar atsakovo turtinė padėtis, o padidėję vaikų poreikiai, kuriems patenkinti neužtenka atsakovo mokamo išlaikymo.

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaikų poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaikų vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaikų laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad nepilnamečiams vaikams G. R. ir L. R. reikalingos papildomos išlaidos maistui, aprangai, laisvalaikiui, mokyklinėms reikmėms. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina išlaidų padidėjimą po 2015 m. gruodžio 9 d. teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priėmimo. Teismas taip pat įvertina nuo 2015 metų pasikeitusią ekonominę situaciją šalies ūkyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo). Pagal suformuotą teismų praktiką minimalios mėnesinės algos (MMA) per mėnesį suma yra pakankama tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, t. y. išlaikymas negali būti mažesnis, todėl tokio dydžio išlaikymo būtinumo nereikia net įrodinėti. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-06-22 nutarimą Nr. 644, nuo 2016-07-01 minimali mėnesinė alga lygi 380,00 Eur. Vadinasi, kiekvienas iš tėvų prie vaiko minimalių poreikių patenkinimo turi prisidėti bent po 190,00 Eur.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė padidėjusį išlaikymo vaikams poreikį, nes ieškovė dukros išlaikymui prašo priteisti po 190 Eur, o sūnaus išlaikymui po 170 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis, todėl iš atsakovo priteistos išlaikymo sumos didintinos. Atsižvelgdamas į vaikų interesų prioritetą, atsakovo procesinio pasyvumo nulemtus neaiškumus dėl jo pajamų dydžio, teismas visus neaiškumus aiškina vaikų interesų naudai ir laiko tikėtina bei nustatyta aplinkybe, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius labiau atitinkantį išlaikymo dydį, todėl, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių, siekiant išsaugoti protingą vaikų interesų, jų poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, nepažeidžiant proporcingumo principo, įvertinus pasikeitusią ekonominę situaciją šalies ūkyje, ieškovės reikalavimas dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo tenkintinas, ir iš atsakovo A. R. priteistina po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis L. R., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, bei iš atsakovo A. R. priteistina po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis G. R., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis), išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl atgręžtinio reikalavimo įvykdžius solidariąją prievolę

Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis), kadangi vieno solidariojo skolininko įvykdyta prievolė baigiasi tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Kartu toks solidariąją prievolę ar jos dalį įvykdęs skolininkas perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti regresinį, t. y. atgręžtinį, reikalavimą kitiems solidariesiems bendraskoliams. Bendraskolis regreso teisę įgyja pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas). Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Minėta norma taikytina solidariajam skolininkui įvykdžius tiek visą solidariąją prievolę, tiek jos dalį. Šiame straipsnyje nurodyti pasyviojo solidarumo teisiniai padariniai bendraskolių tarpusavio santykiams, jo 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas, kad bendraskolių tarpusavio santykiai yra grindžiami dalinės, bet ne solidariosios prievolės principais. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp ieškovės I. R. ir atsakovo A. R. iš vienos pusės ir AB DNB NORD banko iš kitos pusės 2008 m. rugsėjo 1 d. sudaryta kreditavimo sutartis Nr. K-0903-2008-09, kurios pagrindu bankas ieškovei ir atsakovui suteikė 51 175,86 Eur kreditą buto su rūsiu 5,12 kv. m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), pirkti ir remontuoti (b. l. 23-24), o ieškovė ir atsakovas pagal sutarties 4 punktą įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti kredito sumas, nurodytas mokėjimų grafike (b. l. 23-24). Be to, tarp ieškovės I. R. ir atsakovo A. R. iš vienos pusės ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ iš kitos pusės 2013 m. gegužės 9 d. sudarytas gražinimo grafikas Nr. 1 prie 2012 m. gegužės 9 d. mokėjimų draudimo susitarimo, pagal kurį ieškovė ir atsakovas įsipareigojo grąžinti bendrovei 5 885,89 Eur nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki 2023 m. balandžio 30 d., mokant po 49,05 Eur kasmėnesinėmis įmokomis (b. l. 24-25). Kaip jau minėta, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bei patvirtina šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4 punkte šalys susitarė, kad I. R. ir A. R. po santuokos nutraukimo ir toliau vykdys prievolę AB DNB NORD bankui pagal 2008-09-01 pasirašytą kredito sutartį Nr. K-0903-2008-09, t. y., I. R. ir A. R. prievolė bankui išlieka solidari. Ieškovė, vykdydama solidarią prievolę AB DNB NORD bankui pagal 2008 m. rugsėjo 1 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. K-0903-2008-09, nuo 2015 m. liepos 13 d. iki 2017 m. balandžio mėnesio sumokėjo 3 150 Eur (b. l. 18-22), o UAB „Būsto paskolų draudimas“ pagal grąžinimo grafiką Nr. 1 prie 2012 m. gegužės 9 d. mokėjimų draudimo susitarimo sumokėjo 1 050 Eur (b. l. 32-33). Pažymėtina, kad ieškovei iš dalies įvykdžius solidariąsias pareigas, ieškovė CK 6.9 straipsnio 1 dalies pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę, kad atsakovas, kaip kitas solidarusis bendraskolis, ieškovei atlygintų tai, ką ji įvykdė, atskaičius pačiai ieškovei tenkančią dalį. Kadangi pagal 2008 m. rugsėjo 1 d. kreditavimo sutartį Nr. K-0903-2008-09 ir 2013 m. gegužės 9 d. gražinimo grafiką Nr. 1 prie 2012 m. gegužės 9 d. mokėjimų draudimo susitarimo įmokas turėjo mokėti du solidarieji skolininkai, darytina išvada, kad kiekvienam iš skolininkų tenkanti dalis, įskaitant ir pačią ieškovę, sudaro po 2 100 Eur ((3 150 Eur + 1050 Eur) / 2), todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas, ir iš atsakovo ieškovei priteistina 2 100 Eur nuostoliams atlyginti.

Dėl nuostolių atlyginimo nevykdant pareigos išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę

CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios skiriamos namui atnaujinti. Taigi, bendraturtis privalo padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas.

Kaip jau minėta, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu santuoka, įregistruota tarp atsakovo A. R. ir ieškovės I. R., nutraukta bei patvirtinta ieškovės ir atsakovo 2015 m. lapkričio 16 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 1.1 ir 1.2 punktuose šalys susitarė, kad I. R. pripažįstama asmeninės nuosavybės teisė į 1/2 dalį buto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), o A. R. pripažįstama asmeninės nuosavybės teisė į 1/2 dalį buto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. vasario mėn. už į butą, esantį (duomenys neskelbtini), tiektą šilumą sumokėjo 500,62 Eur bei už kitas suteiktas komunalines paslaugas 305,98 Eur. Be to, ieškovė už į butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario mėn. suteiktas komunalines ir kitas paslaugas sumokėjo 106,08 Eur (b. l. 15-17, 35). Byloje nėra duomenų, jog atsakovas proporcingai savo daliai laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. prisidėjo prie buto išlaikymo, todėl ieškovės reikalavimas padengti jos patirtus nuostolius, susijusius su atsakovui priklausančios turto dalies išlaikymu, yra pagrįstas ir tenkintinas. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 456,34 Eur ((500,62 Eur + 305,98 Eur + 106,08 Eur) : 2) nuostolių atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė dalyje dėl reikalavimų, susijusių su priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo A. R. valstybei priteistina 25 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui L. R. padidinimo (70 Eur X 12 mėn. X 3 proc.) bei 32 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai G. R. padidinimo (90 Eur X 12 mėn. X 3 proc.), tokiu būdu, iš atsakovo A. R. valstybei priteistina iš viso 57 Eur (25 Eur + 32 Eur) žyminio mokesčio.

Be to, pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 526,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 76,90 Eur žyminis mokestis bei 450 Eur išlaidos už atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti 450 Eur išlaidų suma už atstovavimą pirmosios instancijos teisme yra pagrįsta, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintoms rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 526,90 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai iš atsakovo nepriteistinos, kadangi šios išlaidos yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią – 3,00 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu patvirtintos I. R. ir A. R. 2015 m. lapkričio 16 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punktą, ir priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis dydžio išmokomis nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki sūnaus pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu patvirtintos I. R. ir A. R. 2015 m. lapkričio 16 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punktą, ir priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis dydžio išmokomis nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki dukros pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 2 100 Eur (du tūkstančius vieną šimtą eurų) nuostolių atlyginimo už įvykdytų solidarių prievolių dalį.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 456,34 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 34 ct) nuostolių atlyginimo už bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 526,90 Eur (penkis šimtus dvidešimt šešis eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 57 Eur (penkiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, kuris turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB banke Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Druskininkų miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.