Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-03-03 · Administracinė byla Nr. I-2641-789/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-03-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-11-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-03
Bylos Nr.
I-2641-789/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08126-2013-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Egidija Puzinskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
P. K.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2641-789/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08126-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolgegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos P. K. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius) dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-03-05 nutartimi (b. l. 18–19) priėmė pareiškėjos P. K. skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2013-12-06 sprendimą Nr. (6.5)I-8467.

Paaiškino, kada yra dirbanti senatvės pensininkė. Vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatomis nuo 2010 m. sausio mėnesio gaunama senatvės pensija buvo sumažinta. Mano, kad pensijos sumažinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2010-06-20 nutarimui, todėl neišmokėta pensijos dalis privalo būti grąžinta. Nurodė, kad 2013-11-18 su prašymu kreipėsi į Valdybos Kauno skyriaus 2-ajį pensijų skyrių, kuris 2010–2011 m. mokėjo sumažintą pensiją, tačiau Valdybos Kauno skyriaus vedėja Reda Sirunavičiūtė 2013-11-22 raštu Nr. (10.1)S-80575 atsisakė išmokėti sumažintos pensijos dalį, nes šiuo metu nėra galiojančio teisės akto, reglamentuojančio pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotų pensijų kompensavimo tvarką ir terminus. 2013-11-28 minėtą Valdybos Kauno skyriaus sprendimą apskundė Valdybai, kurios direktoriaus pavaduotojas Ričardas Kaminskas 2013-12-06 raštu Nr. (6.5)1-8467 atsisakė nagrinėti 2013-11-28 skundą, kadangi jis paduotas praleidus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau – ir Pensijų įstatymas) nustatytą 3 metų terminą, nes apie pensijos sumažinimą pareiškėja turėjo sužinoti 2010 m. sausio mėnesį, kai buvo išmokėta pirma sumažinta pensija.

Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-432-13, kurioje konstatuota, kad Pensijų įstatymo 44 str., reglamentuojantis pensijų gavėjų teisių gynimo būdą, kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų veiksmais, pensijos nepriemokos dydžio neribojo, priešingai – nustatė, kad pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu. Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju 3 metų terminas netaikytinas, kadangi senatvės pensijos nepriemoka susidarė dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, todėl neapribojant kokiu nors terminu privalo būti grąžinta. Atkreipė dėmesį, kad pagal Civilinio kodekso 1.125 str. 9 d. senaties terminas dėl žalos atlyginimo yra 5 metai. Be to, per masines visuomenės informavimo priemones aukščiausieji ir kompetentingiausieji šalies vadovai vis kartodavo pažadus, kad ši nepriemoka artimiausiu laiku bus grąžinta, todėl turėjo pagrįstus lūkesčius dėl jos grąžinimo ir, nesikreipdama į atitinkamas institucijas, kantriai to laukė. Todėl prašo atnaujinti skundo padavimo terminą.

Nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priimtame nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas) konstatavo, kad pats laikinasis pensijų sumažinimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) neprieštaravo, tačiau pripažino prieštaraujančia Konstitucijai įstatymo nuostatą, kuria dirbantiesiems pensininkams pensijos buvo sumažintos daugiau, nei nedirbantiesiems. Taigi šiuo atveju 3 metų terminas nuo šio Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo sueitų tik 2015-02-06. Pabrėžė, kad, paviešinus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą, suprato, jog jos teisės buvo neteisėtai pažeistos.

Atsiliepimas

Atsakovė Valdyba atsiliepime (b. l. 23–25) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų sprendžiami vadovaujantis Pensijų įstatymu, o 2010–2011 m. – ir Laikinuoju įstatymu. Atkreipė dėmesį, kad pirma pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas sumažinta senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, taigi pareiškėja apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėnesį. Atkreipė dėmesį, kad rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotą senatvės pensiją Valdybos teritoriniai skyriai nepriiminėjo, o sprendimu šiuo atveju laikytinas Valdybos Kauno skyriaus vadovaujantis Laikinuoju įstatymu priimtas valinis aktas – perskaičiuotos pagal Laikinąjį įstatymą senatvės pensijos išmokėjimas 2010 m. sausio mėnesį.

Pabrėžė, kad, įvertinusi tai, kad Valdybos Kauno skyrius pirmą sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensijos dalį pareiškėjai išmokėjo 2010 m. sausio mėnesį ir apie tai, kad jai mokama ne viso dydžio senatvės pensija, pareiškėja sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėnesį, nustatė, kad, kreipdamasi į Valdybą su 2013-11-28 skundu išmokėti 2010–2011 m. negautą pensijos dalį, pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą Valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Valdybai 3 metų terminą. Todėl Valdybos 2013-12-06 sprendimas Nr. (6.5)I-8467, priimtas vadovaujantis Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 31 p., atsisakyti nagrinėti pareiškėjos 2013-11-28 skundą yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka LVAT suformuotą praktiką. Atkreipė dėmesį, kad išaiškino pareiškėjai teisę iki 2013-12-20 pateikti papildomus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau P. K. per nustatytą terminą nepateikė jokių įrodymų. Atsakovės nuomone, senaties terminas dėl Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatų taikymo negautos pensijos dalies išmokėjimui skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdybos Kauno skyrius atsiliepime (b. l. 32–36) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą. Skyriaus nesutikimo su skundu argumentai yra iš esmės tapatūs atsakovės Valdybos atsiliepime išdėstytai pozicijai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja yra senatvės pensijos gavėja. 2013-11-19 Valdybos Kauno skyriuje gautas pareiškėjos 2013-11-18 prašymas paskaičiuoti ir pervesti į sąskaitą 2010–2011 m. kaip dirbančiai pensininkei neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 44). Atsakydamas į minėtą pareiškėjos prašymą, Valdybos Kauno skyrius 2013-11-22 rašte Nr. (10.1)S-80575 pareiškėjai pateikė pensijos mažinimo pagal atskirus Laikinojo įstatymo pagrindus skaičiavimus, ir informavo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia dėl ekonominio sunkmečio sumažintų pensijų kompensavimo tvarkos projektą. Nurodė, kad, kol šis įstatymas nėra priimtas, neturi teisinio pagrindo ir lėšų išmokėti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 4–6). 2013-12-03 Valdyboje gautas pareiškėjos 2013-11-28 skundas, kuriame prašoma panaikinti Valdybos Kauno skyrius 2013-11-22 sprendimą Nr. (10.1)S-80575 ir įpareigoti Valdybos Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai neteisėtai 2010–2011 m. neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 27–28). Valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos 2013-11-28 skundą, priėmė ginčijamą 2013-12-06 sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą ginčyti Valdybos teritorinio skyriaus veiksmus pensijų mokėjimo klausimais, nes apie sumažintos pensijos mokėjimą sužinojo dar 2010 m. sausio mėnesį, kai buvo išmokėta sumažinta pensija, todėl atsisakė pareiškėjos 2013-11-28 skundą nagrinėti. Be to, pareiškėjai išaiškino, kad, jeigu ji iki 2013-12-20 pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo (b. l. 3).

Pažymėtina, kad nėra pagrindo tenkinti Valdybos Kauno skyriaus prašymo bylą nutraukti, kadangi pareiškėja skundą teismui dėl ginčijamo Valdybos 2013-12-06 sprendimo panaikinimo išsiuntė paštu 2013-12-19, t. y. nepraleidusi nustatyto 20 dienų termino jam apskųsti.

Atsakovė ginčijamame sprendime pripažino, kad pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą ginčyti Valdybos teritorinio skyriaus veiksmus pensijų mokėjimo klausimais, ir atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-11-28 skundą. Valdybos Kauno skyrius palaiko atsakovės poziciją ir mano, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėja mano, kad jos teisės turi būti ginamos netaikant jokio termino. P. K. taip pat tvirtina, kad minėto termino nepraleidusi, nes jis skaičiuotinas ne nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo, o nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo / paskelbimo. Be to, pareiškėja prašo atnaujinti skundo padavimo terminą. Taigi byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar atsakovė Valdyba ginčijamame sprendime pagrįstai taikė Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą, ar tinkamai nustatė termino skaičiavimo pradžią ir ar teisėtai konstatavo, kad pareiškėja yra praleidusi terminą kreiptis į Valdybą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str. 1 d. nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. buvo nustatyta, kad Valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Valdybai. Pagal minėto straipsnio 2 d. Valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti skundžiami teismui. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d. nustatyta, kad Valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija draudėjų, apdraustųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų skundams dėl Valdybos teritorinių skyrių sprendimų. LVAT, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Iš nurodytų teisės aktų nuostatų ir LVAT praktikos (2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014) matyti, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 konstatavo, kad sprendžiant dėl momento, su kuriuo sietina termino paduoti skundą Valdybai dėl teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų), mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas (sumažintas) pensijas, eigos pradžia, teisiškai reikšmingos yra faktinės aplinkybės, susijusios su pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimu asmeniui, turinčiam teisę ją gauti. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pirmą sumažintą pensiją pareiškėja gavo 2010 m. sausio mėnesį, taigi Valdyba pagrįstai skundžiamame sprendime nustatė, kad 2010 m. sausio mėnesį P. K. sužinojo (turėjo sužinoti) apie sumažintos pensijos išmokėjimą. Pareiškėja dėl senatvės pensijos dalies, neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo, į Valdybos Kauno skyrių kreipėsi su 2013-11-18 prašymu (prašymas Valdybos Kauno skyriuje gautas 2013-11-19), kuriame suformulavo reikalavimą paskaičiuoti ir pervesti į sąskaitą 2010–2011 m. kaip dirbančiai pensininkei neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 44). Taigi būtent ši data laikytina pareiškėjos kreipimusi į Valdybą Pensijų įstatymo 45 str. bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. prasme. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėja ginčą ikiteismine tvarka inicijavo praleidusi Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą.

Teismo nuomone, pareiškėjos teiginiai, kad jos teisės turi būti ginamos netaikant jokio termino, kad taikytinas 5 metų terminas ir kad 3 metų termino ji yra nepraleidusi, nes jis skaičiuotinas ne nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo, yra nepagrįsti, nes neatitinka taikytino teisinio reglamentavimo ir prieštarauja nuosekliai LVAT praktikai tokio pobūdžio bylose.

Taisyklių 20 p. nustatyta, kad jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 p. nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai Fondo valdybos direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą. Jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pareiškėjui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo neatnaujinti termino priėmimo dienos (Taisyklių 31 p.).

Minėtas reglamentavimas reiškia, kad, prieš priimdama sprendimą dėl skundo nenagrinėjimo, Valdyba turi nustatyti terminą pareiškėjui, per kurį šis galėtų nurodyti svarbias termino praleidimo priežastis bei pateikti šias priežastis pateisinančius dokumentus. Tik tada, kai per nustatytą terminą nebuvo pateikta paaiškinimų ir / ar įrodymų, pateisinančių termino praleidimo priežastis, arba jei Valdyba mano, kad pateikti paaiškinimai ir / ar įrodymai nėra pakankami svarbioms priežastims pagrįsti, Valdyba turi teisę priimti sprendimą neatnaujinti termino ir pareiškėjo skundo nenagrinėti iš esmės. Nors skundžiamas Valdybos 2013-12-06 sprendimas Nr. (6.5)I-8467 atsisakyti nagrinėti pareiškėjos 2013-11-28 skundą motyvuojant tuo, kad pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą ginčyti Valdybos teritorinio skyriaus veiksmus pensijų mokėjimo klausimais, buvo priimtas neatlikus Taisyklių 20 ir 31 p. nustatytos procedūros, tačiau teismas daro išvadą, kad šis procedūrinis pažeidimas nelaikytinas esminiu, nes Valdyba pasiūlė pareiškėjai iki 2013-12-20 pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti ir nurodė, kad, pateikus šiuos įrodymus, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Duomenų, kad pareiškėja atsakovei pateikė paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti, nėra. Priešingai, pareiškėja, nesutikdama su atsakovės pozicija, kad ji yra praleidusi 3 m. terminą, kreipėsi į teismą, be kita ko, ginčydama Valdybos 2013-12-06 sprendimą Nr. (6.5)I-8467 atsisakyti nagrinėti jos skundą. Teismo nuomone, nėra tikslinga dėl procedūros pažeidimo naikinti ginčijamo Valdybos sprendimo dalį ir įpareigoti Valdybą iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2013-11-28 skunde suformuluotą reikalavimą įpareigoti Valdybos Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai neteisėtai 2010–2011 m. neišmokėtą pensijos dalį, nes šiuo atveju aktualu spręsti praleisto termino atnaujinimo klausimą. Formaliai įpareigojant Valdybą įgyvendinti procedūrą pareiškėjos galimai pažeistos teisės realiai negalėtų būti apgintos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčijama atsakovės sprendimo dalis, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjos skunde suformuluotą reikalavimą įpareigoti Valdybos Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai neteisėtai 2010–2011 m. neišmokėtą pensijos dalį dėl to, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos naikinti.

Teismas, atsižvelgęs į Valdybos 2013-12-06 sprendimo turinį, daro išvadą, kad Valdyba, kaip ginčus ikiteismine tvarka įgaliota nagrinėti institucija, nėra aiškiai išreiškusi savo pozicijos dėl prašomos išmokėti neišmokėtos pensijos dalies, t. y. nėra išreiškusi valios dėl ginčo esmės. Pažymėtina, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, nes kompetencija spręsti praleisto termino paduoti skundą Valdybai atnaujinimo klausimą šiuo atveju suteikta Valdybai, o ne teismui. Teismui pripažinus, kad Valdyba teisėtai pasiūlė pareiškėjai pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, pripažintina, kad, šiuo teismo sprendimu išsprendus tarp pareiškėjos ir Valdybos kilusį ginčą, pareiškėja turi teisę kreiptis į Valdybą dėl praleisto termino atnaujinimo, nurodydama jo praleidimo priežastis ir pateikdama tai pagrindžiančius įrodymus. Teismas išaiškina, kad pareiškėja turi teisę kreiptis į Valdybą, pateikdama jai visus turimus įrodymus, kurie galbūt galėtų pateisinti termino praleidimo priežastis ir kurių ji iki šiol nėra pateikusi Valdybai. Tokiu atveju Valdyba turėtų spręsti termino atnaujinimo klausimą. Jeigu pareiškėja kreipsis į Valdybą, tačiau Valdyba sprendimu atsisakys atnaujinti terminą skundui dėl negautos senatvės dalies išmokėjimo paduoti, pareiškėja turės teisę kreiptis į teismą, skųsdama tokį Valdybos sprendimą.

Tiek Pensijų įstatymo 45 str., tiek Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. nuostatos aiškiai įtvirtina skundų dėl Valdybos teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais padavimo tvarką, t. y. skundai turi būti paduodami Valdybai, kaip privalomai ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Pažymėtina, kad pareiškėja Valdybos prašė panaikinti Valdybos Kauno skyrius 2013-11-22 sprendimą Nr. (10.1)S-80575. Valdyba 2013-12-06 sprendime šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimo nesprendė, nors šio sprendimo apskundimo terminas nebuvo praleistas.

LVAT savo praktikoje laikosi pozicijos, kad siekis užtikrinti proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principų, kaip visuotinai pripažintų ir LVAT praktikoje nuosekliai taikomų administracinių bylų proceso principų, įgyvendinimą ir laikymąsi, suponuoja pirmosios instancijos teismo pareigą išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo (LVAT 2014-12-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2300/2014).

Teismas, atsižvelgęs į minėtą LVAT praktiką, daro išvadą, kad nors Valdyba, kaip privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka neišnagrinėjo pareiškėjos skundo dalies dėl Valdybos Kauno skyriaus 2013-11-22 sprendimo Nr. (10.1)S-80575 panaikinimo, tačiau nėra tikslinga šį klausimą grąžinti spręsti Valdybai, nes Valdybos veiksmai šiuo atveju, t. y. neišsprendus termino atnaujinimo klausimo, būtų tik formalūs, galimai suponuojantys dar vieną ginčą tarp pareiškėjos ir Valdybos. Tokiu būdu pareiškėjos galimai pažeistos teisės realiai nebūtų apgintos, o pats procesas taptų neekonomiškas ir neracionalus. Taigi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos P. K. skundą atmesti.

Išaiškinti pareiškėjai teisę kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su prašymu atnaujinti skundo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus veiksmų padavimo terminą, kartu su prašymu būtina pateikti objektyvius įrodymus, pagrindžiančius šio termino praleidimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Egidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis