Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-03-30 · Administracinė byla Nr. I3-759-596/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-03-30
Bylos Nr.
I3-759-596/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01405-2022-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Gitana Butrimaitė
Pareiškėjas
Lietuvos krepšinio veteranų lygos
Atsakovas
Lietuvos Respublikos švietimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-759-596/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01405-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.4; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos krepšinio veteranų lygos patikslintą skundą atsakovei Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Lietuvos krepšinio veteranų lyga Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kurį patikslino, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro (toliau – ir Ministras) 2022 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. V-418 „Dėl 2022 metų sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo 2022-2025 metais įgyvendinamiems sporto projektams, susijusiems su sporto renginių organizavimu“ (toliau – ir Įsakymas) 1 punkto priedo Nr. 2 trečiąjį punktą, kuriuo nuspręsta neskirti finansavimo Lietuvos krepšinio veteranų lygos (toliau – ir Krepšinio veteranų lyga) projekto įgyvendinimui.

Paaiškina, kad 2022 m. kovo 21 d. Ministras, atsižvelgdamas į Švietimo mainų paramos fondo direktoriaus 2022 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. VE-43 „Dėl 2022 m. Sporto rėmimo fondo kvietimo teikti paraiškas „Sporto renginių organizavimo“ sporto projektų veiklų srities kokybiškų paraiškų turinio vertinimo išvadų patvirtinimo“ patvirtintas sporto projektų turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo išvadas ir į Sporto projektų komisijos 2022 m. kovo 7 d. protokole Nr. SG2-1 pateiktus siūlymus dėl sporto projektų finansavimo savo įsakymo Nr. V-418 „Dėl 2022 metų sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo 2022–2025 metais įgyvendinamiems sporto projektams, susijusiems su sporto renginių organizavimu“, 1 punktu skyrė finansavimą devyniolikai 2022–2025 m. įgyvendinamų sporto projektų, susijusių su sporto renginių organizavimu, o 2 punktu neskyrė finansavimo 69 projektams. Atkreipia dėmesį, kad Krepšinio veteranų lyga buvo įrašyta Įsakymo 1 punkto priedo Nr. 2 trečiajame punkte.

Nurodo, kad Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai finansavimo ir administravimo taisyklių, patvirtintų Ministro 2021 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-2119 „Dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. V-123 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 85 „Dėl sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijų, sporto rėmimo fondui administravimui skirtų lėšų dalies nustatymo ir sporto rėmimo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ įgyvendinimo“ pakeitimo“, III skyriaus 20 punkte keliamas reikalavimas, kad: juridinis asmuo, kaip pareiškėjas arba sporto projekto partneris, vienai finansuojamai veiklos sričiai gali teikti (arba dalyvauti teikiant kaip sporto projekto partneris) tik vieną paraišką; juridiniam asmeniui pateikus (arba dalyvaujant teikiant kaip sporto projekto partneriui) daugiau kaip vieną paraišką vienai finansuojamai veiklos sričiai, šios pateiktos paraiškos nevertinamos (nebent pareiškėjas pateikdamas paraišką raštu atsisako kitų pateiktų paraiškų arba iki paraiškų pateikimo termino pabaigos raštu pasirenka vieną paraišką ir atsisako kitų pateiktų paraiškų).

Atkreipia dėmesį, kad išnagrinėjo finansuotinų Sporto renginių organizavimo projektų teikėjų (juridinių asmenų) sąrašą (Įsakymo 1 punkto priedas Nr. 1) ir nustatė, kad Ministras Įsakymo 1 punkto priede Nr. 1 skyrė finansavimą: 1) dešimčiai iš devyniolikos juridinių asmenų iš Vilniaus miesto. Tai sudaro 52,63 proc. visų paramos gavėjų, o paskirta parama yra 460 583,60 Eur, kas sudaro 49,89 proc. visiems projektams skirto finansavimo dalį; 2) dešimties iš devyniolikos projektų veiklų pobūdis (remiantis tik projektų pavadinimais) yra susijęs su bėgimo sporto renginių organizavimu, kas sudaro 52,63 proc. visų finansuojamų sporto renginių, o jiems skirta parama yra 520 187,57 Eur arba sudaro net 56,35 proc. visiems projektams skirto finansavimo dalį.

Pažymi, kad nurodytų faktinių aplinkybių jų teisingumo nekvestionuoja, tačiau mano, kad toks Vilniaus miesto, o taip pat bėgimo sporto projektų paramos intensyvumo išskirtinumas nebuvo proporcingas kitų Lietuvos miestų ir sporto šakų atstovų atžvilgiu, todėl pastarųjų, taip pat ir pačios pareiškėjos lūkesčiai gauti finansavimą buvo pažeisti.

Nurodo, kad taip pat išnagrinėjo finansuotinų Sporto renginių organizavimo projektų teikėjų (juridinių asmenų) sąrašą (Įsakymo 1 punkto priedas Nr. 1) ir nustatė, kad: Ministras Įsakymo 1 punkto priede Nr. 1 skyrė finansavimą trims juridiniams asmenims – viešajai įstaigai – (toliau – ir VšĮ) „Sportmanija“, VšĮ „100 marathon club Lithuania“ ir VšĮ „Maratomanija“, kurie atitinkamai vertinimui teikė tris skirtingus projektus – „Bėgimo ir riedučių renginių organizavimas“, „Klajok po Lietuvą bėgimo ritmu“ ir „Sportuok kartu su Maratomanija“. Atkreipia dėmesį, kad visų trijų įmonių buveinių adresai yra identiški, t. y. (duomenys neskelbtini), o dviems iš trijų minėtų juridinių asmenų vadovauja tas pats asmuo, t. y. V. Š. VšĮ „Sportmanijos“ atveju vadovas nenurodomas, tačiau tikėtina, kad vadovauja tas pats fizinis asmuo. Minėtiems tuo pačiu adresu registruotiems trims juridiniams asmenims yra suteikta bendra 130 270,63 Eur paramos suma. Paminėti juridiniai asmenys sudaro 33 proc. Vilniuje finansuojamų juridinių asmenų, o tie patys paminėti finansuotini projektai – 33 proc. visų Lietuvoje finansuotinų projektų, susijusių su bėgimo sportu. Minėtiems projektams skirta 130 270, 63 Eur suma sudaro 14,11 proc. visos Lietuvos Sporto renginių organizavimui skiriamos sumos ir 25,04 proc. nuo visiems su bėgimo sportu susijusiems organizuojamiems renginiams skirtos sumos ir net 28,28 proc. nuo Vilniaus miesto juridinių asmenų projektams finansuoti skirtos finansavimo sumos.

Pareiškėjos nuomone, Įsakymo 1 punkto priede Nr. 1 išvardintų Sporto renginių organizavimo (t. y. tos pačios veiklos) projektų, kuriuos teikė to paties fizinio asmens vadovaujami skirtingi juridiniai asmenys, finansavimas galimai neatitiko Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 (toliau – ir Aprašas), nuostatų, taip pat labai intensyvus projektų, susijusių su bėgimu bei Vilniaus miesto juridinių asmenų finansavimas, pažeidė pareiškėjos lūkesčius gauto Sporto rėmimo fondo finansavimą, t. y. patekti į devyniolikos finansuojamų projektų sąrašą.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į skundą nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kokiais pagrindiniais teisės aktais, reglamentuojančiais institucijų ir įstaigų atsakomybę, lėšų paskirstymą, paraiškų vertinimą bei projektų administravimą vadovaujantis 2021 m. buvo vertinamos sporto projektų paraiškos.

Pažymi, kad Aprašas ir kiti Sporto rėmimo fondo (toliau – ir Fondas) lėšų paskirstymą reglamentuojantys teisės aktai nenustato draudimo keliems skirtingiems juridiniams asmenims, kuriems vadovauja tas pats asmuo, teikti paraiškų tai pačiai Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamai veiklos sričiai, tačiau draudžia tam pačiam juridiniam asmeniui teikti daugiau kaip vieną paraišką tai pačiai Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamai veiklos sričiai. Atsižvelgdama į tai, mano, kad pareiškėjos teiginiai dėl lėšų skyrimo negalimumo keliems skirtingiems juridiniams asmenims, kuriems vadovauja galimai tas pats asmuo, yra teisiškai nepagrįsti.

Atkreipia dėmesį, kad Aprašas ir kiti Sporto rėmimo fondo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato jokių ribojimų ir draudimų skirti lėšas pagal miestų pavadinimus, nenumato jokių ribojimų ir draudimų lėšų procentinių dalių skyrimo miestams, nenumato jokių ribojimų ir draudimų lėšų skyrimui pagal sporto šakas ar sporto sritis, todėl, skirtingai nei skunde nurodo pareiškėja, nebuvo pažeistas lėšų skyrimo reguliavimas ar jos teisėti lūkesčiai, kurie turi kilti tik iš teisės.

Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos sporto įstatymo (toliau – ir Sporto įstatymas) 17 straipsnio 5 dalies reikalavimus sporto projektų 1–4 veiklos sričių vertinimą atliko Švietimo mainų paramos fondas ir finansuoti atrinko projektus, kurie yra geriausiai parengti, kokybiškiausi, atitiko vertinimo metu keliamus reikalavimus ir surinko daugiausia vertinimo balų (nustatyta projektų finansavimo toje veiklos srityje („Sporto renginių organizavimas“) eilė).

Atkreipia dėmesį, kad Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 85 ,,Dėl Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijų, sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalies nustatymo ir sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 punkte Vyriausybė nustatė finansuojamų veiklų sričių proporcijas: 1.1.3 papunkčiu nustatė 15 proc. sporto renginiams organizuoti. Akcentuoja, kad tik Vyriausybė pagal Sporto įstatymo 17 straipsnio nuostatas gali nuspręsti, kokiai veiklos sričiai skirti didesnį dėmesį. Vyriausybė gali proporcijas keisti kasmet prieš Ministerijai tvirtinant konkrečių metų kvietimo teikti paraiškas sąlygas. Taigi, lėšos buvo paskirstytos ne konkretiems miestams, ne sporto šakų grupėms, o juridinių asmenų pateiktoms geriausioms paraiškoms.

Atsakovės nuomone, pareiškėjos reikalavimas panaikinti punktą, kuriuo neskirtas finansavimas jos projektui, yra nelogiškas, nes jį panaikinus pareiškėjos projektas liks nei tarp finansuojamų, nei tarp nefinansuojamų. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja neprašo pervertinti paraiškos, taip pat, kad pareiškėjos prašymas panaikinti punktą, kuriame nurodytas jo projektas, prieštarautų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui, kuriame nustatyta, jog priimant administracinį sprendimą, jame, be kita ko, turi būti nurodytas atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos, administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Atsižvelgdama į tai atsakovė mano, kad pareiškėjos prašymas teismo taip pat negalėtų būti tenkinamas ir minėtu aspektu.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Nurodo, kad minėta teisės akto nuostata suponuoja išvadą, jog viešieji interesai yra ginami tik įstatymų nustatytais atvejais ir tik įstatymuose numatytiems subjektams kreipiantis į teismą, cituoja su tuo susijusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Ministro Įsakymo 2 punkto priedo Nr. 2 trečiojo punkto, kuriuo neskirtas finansavimas pareiškėjos projektui, teisėtumo bei pagrįstumo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 24 d. Ministras priėmė įsakymą Nr. V-2139 „Dėl 2022 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai ir 2022 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, atrinkti, patvirtinimo“, kurio 1 punktu patvirtino 2022 metų kvietimą teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai.

Pareiškėja Ministerijai pateikė paraišką Nr. SRF-SRO-2022-1-0822.

Ministras, vadovaudamasis Sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, Aprašo 55 punktu, atsižvelgdamas į Švietimo mainų paramos fondo direktoriaus 2022 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. VE-43 ,,Dėl 2022 m. Sporto rėmimo fondo kvietimo teikti paraiškas ,,Sporto renginių organizavimo“ sporto projektų veiklų srities kokybiškų paraiškų turinio vertinimo išvadų patvirtinimo“ patvirtintas sporto projektų turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo išvadas ir į Sporto projektų komisijos 2022 m. kovo 7 d. protokole Nr. SG2-1 pateiktus siūlymus dėl sporto projektų finansavimo, 2022 m. kovo 21 d. priėmė įsakymą Nr. V-418 ,,Dėl 2022 metų sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo 2022-2025 metais įgyvendinamiems sporto projektams, susijusiems su sporto renginių organizavimu“, kurio 2 punkto priedo Nr. 2 trečiuoju punktu neskyrė finansavimo pareiškėjos projektui.

Pareiškėja, nesutikdama su Įsakymo dalimi, kuria jai neskirtas finansavimas pagal paraišką Nr. SRF-SRO-2022-1-0822, su skundu kreipėsi į teismą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Sporto įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.), Aprašas (redakcija, galiojusi iki 2022 m. liepos 1 d.) ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai finansavimo ir administravimo taisyklės, patvirtintos Ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 85 ,,Dėl sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijų, sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalies nustatymo ir sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ įgyvendinimo“ (toliau – ir Taisyklės).

Sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos valstybės biudžeto lėšos skirstomos per Sporto rėmimo fondą ir skiriamos įgyvendinti sporto projektams, susijusiems su: 1) sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu; 2) sporto renginių organizavimu; 3) asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimu ir informacijos sklaida; 4) fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą; 5) esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtra, priežiūra ir remontu.

Aprašo 1 punkte nustatyta, kad Aprašas nustato reikalavimus pareiškėjams, paraiškoms Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti ir sporto projektams, jų vertinimo, sprendimų dėl sporto projektų finansavimo skyrimo priėmimo, sporto projektų sutarčių sudarymo, sporto projektams skirtų lėšų naudojimo, grąžinimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas ir panaudotų lėšų kontrolės tvarką. Aprašo 4 punktas nustato, kad Ministras tvirtina Aprašo nuostatas detalizuojančias ar, tiesiogiai Apraše nurodytais atvejais, Aprašo nuostatas įgyvendinančias Taisykles.

Pagal Aprašo 30 punktą Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti pateiktų sporto projektų vertinimą sudaro du etapai: 1) atrankos, kurią atlieka atsakinga institucija vadovaudamasi Aprašu, Taisyklėmis, Ministro nustatytais prioritetais ir patvirtintais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais, ir kuri apima du etapus: paraiškų administracinės atitikties tinkamumo vertinimo (30.1.1 papunktis) ir paraiškų, atitikusių administracinės atitikties tinkamumo vertinimo kriterijus, turinio ir sporto projektų išlaidų pagrįstumo vertinimo. Atlikdama sudėtingų sporto projektų (pavyzdžiui, sporto projektų, susijusių su didelio masto sporto renginių organizavimu, specialios įrangos ar inventoriaus įsigijimu, statinių remonto klausimais ar pan.) vertinimą, atsakinga institucija gali pasitelkti jos pasirinktus ekspertus. Pabaigusi turinio vertinimą, atsakinga institucija per 5 darbo dienas tinkamus finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšomis sporto projektus ir vertinimo išvadas dėl jų tinkamumo finansuoti vertinimo (toliau – išvados) pateikia sporto projektų komisijai (toliau – ir komisija) (30.1.2 papunktis); 2) atsakingos institucijos atrinktų tinkamų finansuoti sporto projektų įvertinimo, kurį atlieka komisija, vadovaudamasi Aprašu, Taisyklėmis, Ministro nustatytais prioritetais ir patvirtintais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais: pritardama atsakingos institucijos išvadoms ir teikdama siūlymus ministerijai ar ministro įgaliotai institucijai dėl sporto projektų finansavimo (30.2.1 papunktis); nepritardama atsakingos institucijos išvadoms ir teikdama motyvuotus siūlymus ministerijai ar ministro įgaliotai institucijai dėl sporto projektų finansavimo (30.2.2 papunktis). Apraše įtvirtinta, kad atsakinga institucija turinio ir sporto projektų išlaidų pagrįstumo vertinimą atlieka tik tų paraiškų, kurios atitiko administracinės atitikties tinkamumo vertinimo kriterijus arba buvo priimtas sprendimas dėl paraiškų administracinės atitikties tinkamumo vertinimo su išlyga (39 punktas); paraiškų turinio vertinimas vykdomas vadovaujantis bendraisiais sporto projektų vertinimo kriterijais (Ministras bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus gali detalizuoti) ir Ministro nustatytais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais, aktualiais konkrečiam kvietimui (40 punktas); jei paraiška nesurenka 56 ir daugiau balų (iš 100 galimų), paraiška atmetama. Nesurinkus Aprašo 40 punkto lentelėje kiekvienai vertinimo kriterijų grupei nustatyto pereinamojo balo, paraiška yra atmetama (41 punktas).

Taisyklės detalizuoja Apraše nustatytus reikalavimus pareiškėjams, paraiškoms Sporto rėmimo fondo lėšomis gauti ir sporto projektams, jų vertinimo, sprendimų dėl projektų finansavimo skyrimo priėmimo, projektų įgyvendinimo sutarčių sudarymo, projektams skirtų lėšų naudojimo, grąžinimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas ir panaudotų lėšų kontrolės, atsiskaitymo už įgyvendintas veiklas ir veiklų viešinimo tvarką (Taisyklių 1 punktas). Paraiškų turinio vertinimas atliekamas vadovaujantis bendraisiais projekto vertinimo kriterijais (Ministras bendruosius projektų vertinimo kriterijus gali detalizuoti) ir Ministro nustatytais specialiaisiais projektų vertinimo kriterijais, kurie detalizuojami kvietime. Paraiška turi atitikti bent vieną ministro nustatytą prioritetą, nurodytą kvietime. Ministerija, kvietime nustatydama vertinimo kriterijus, juos grupuoja ir svorius parenka vadovaudamasi Aprašo 40 punktu (53 punktas). Jei paraiška nesurenka 56 ir daugiau balų (iš 100 galimų), paraiška atmetama. Jei paraiška nesurenka minimalaus kiekvienai vertinimo kriterijų grupei nustatyto pereinamojo balo, paraiška yra atmetama. Ministras priima sprendimą dėl finansavimo neskyrimo, patvirtina Aprašo 46.2 papunktyje nurodytą sąrašą ir atsakinga institucija apie priimtą sprendimą informuoja pareiškėjus raštu per 3 darbo dienas (Taisyklių 54 punktas).

Pagal Aprašo 58 punktą, paraiškų vertinimą atlieka vertintojais paskirti atsakingos institucijos darbuotojai. Atliekant turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimą, atsakinga institucija vertintojais gali pasitelkti pasirinktus ekspertus. Vertintojams paraiškos priskiriamos atsitiktine tvarka. Gavę vertinamų paraiškų sąrašus ir pastebėję galimą interesų konfliktą, kaip nurodyta Aprašo 42 punkte, vertintojai nedelsdami informuoja atsakingą instituciją. Tokiu atveju paraiška, dėl kurios vertintojas deklaruoja galimą interesų konfliktą, pakeičiama kita atsitiktine paraiška. Paraiškos administracinės atitikties tinkamumo vertinimą atlieka vienas vertintojas (Taisyklių 59 punktas). Paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimą atlieka: vienas vertintojas, kai projekto paraiškoje nurodyta prašoma Fondo lėšų suma mažesnė nei 60 000 Eur (60.1 papunktis); du vertintojai, kai projekto paraiškoje nurodyta prašoma Fondo lėšų suma lygi arba yra didesnė nei 60 000 Eur. Bendras paraiškai skiriamas balas paskaičiuojamas išvedant dviejų vertintojų suteiktų balų vidurkį. Tuo atveju, kai dviejų vertintojų paraiškų vertinimo balai skiriasi daugiau nei dvidešimčiai balų, siekiant išsiaiškinti, kuris vertinimas teisingesnis, paraišką įvertinti skiriamas trečias vertintojas. Tokiu atveju paraiškai skiriamas balas nustatomas išvedus aritmetinį vidurkį iš dviejų vertintojų, kurių vertinimo rezultatai yra artimiausi (Taisyklių 60.2 papunktis).

Byloje ginčo dėl to, kad atsakovė netinkamai atliko pareiškėjos paraiškos vertinimą, nėra. Pareiškėja skunde nenurodo jokių su tuo susijusių aplinkybių, tačiau teigia, kad jos lūkesčiai gauti finansavimą buvo pažeisti dėl to, jog didžioji dalis paramos buvo skirta Vilniaus miesto ir bėgimo sporto projektams, kas nėra proporcinga kitų Lietuvos miestų ir sporto šakų atstovų atžvilgiu.

Sporto įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Švietimo mainų paramos fondas atlieka šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sporto projektų, finansuojamų Sporto rėmimo fondo lėšomis, atranką, vadovaudamasis Aprašu ir teikia išvadas sporto projektų komisijai dėl jų tinkamumo finansuoti vertinimo, vykdo atrinktų sporto projektų įgyvendinimo priežiūrą, įgyvendina kitas šiame įstatyme ir Apraše nustatytas funkcijas. Pagal Sporto įstatymo 17 straipsnio 6 dalį, Sporto projektų komisija įvertina jai Švietimo mainų paramos fondo agentūros pateiktus tinkamus finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšomis sporto projektus ir teikia siūlymus Ministerijai ar Ministro įgaliotai institucijai dėl konkrečių sporto projektų finansavimo.

Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 85 1 punkte Vyriausybė nustatė finansuojamų veiklos sričių proporcijas: fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą – 40 proc. (1.1.1papunkčio papunktis); sporto inventoriui ir įrangai įsigyti – 20 proc. (1.1.2 papunkčio papunktis); sporto renginiams organizuoti – 15 proc. (1.1.3 papunkčio papunktis); asmenų, dirbančių ar teikiančių sporto paslaugas sporto srityje, kvalifikacijai tobulinti ir sporto informacijos sklaidai – 5 proc. (1.1.4 papunkčio papunktis); esamų sporto paskirties pastatų arba porto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui – 20 proc. (1.1.5 papunkčio papunktis).

Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepime išdėstyta pozicija, kad pagal Sporto įstatymo 17 straipsnio nuostatas tik Vyriausybė gali nuspręsti, kokiai veiklos sričiai skirti didesnį dėmesį, t. y. kiekvienais metais, prieš Ministerijai tvirtinant konkrečių metų kvietimo sąlygas, gali keisti proporcijas. Atkreiptinas dėmesys, jog Aprašas, jį detalizuojančios Taisyklės bei kiti Sporto rėmimo fondo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato, kad finansavimas yra skiriamas geriausiai parengtiems, atitinkantiems vertinimo metu keliamus reikalavimus ir daugiausiai vertinimo balų surinkusiems projektams. Minėtuose teisės aktuose taip pat nėra jokių ribojimų ar draudimų, susijusių su lėšų procentinių dalių skyrimu miestams, konkrečioms sporto šakoms ar sritims. Taigi, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentu, kad jos lūkesčiai gauti finansavimą buvo pažeisti dėl to, jog didžioji dalis paramos buvo skirta Vilniaus miesto ir bėgimo sporto projektams.

Pareiškėja taip pat remiasi argumentu, kad Ministrui Įsakymo 1 punkto priedu Nr. 1 skyrus finansavimą trims juridiniams asmenims - VšĮ „Sportmanija“, VšĮ „100 marathon club Lithuania“ ir VšĮ „Maratomanija“, kurių buveinių adresai yra identiški ir jiems galimai vadovauja tas pats asmuo, galimai buvo pažeistos Aprašo nuostatos.

Aprašo 29 punkte nustatyta, kad vienas pareiškėjas vienai finansuojamai veiklos sričiai gali teikti tik vieną paraišką. Tas pats pareiškėjas negali teikti paraiškų tai pačiai finansuojamai veiklos sričiai kaip jungtinės veiklos grupės narys ar kitu teisiniu pagrindu veikiantis sporto projekto partneris. Pareiškėjui pateikus daugiau kaip vieną paraišką tai pačiai finansuojamos veiklos sričiai, visos pareiškėjo pateiktos paraiškos nevertinamos (nebent pareiškėjas pateikdamas paraišką raštu atsisako anksčiau pateiktos paraiškos).

Nagrinėjamu atveju įvertinus Aprašo 29 punkto turinį, galima daryti išvadą, kad jame nėra draudimo keliems skirtingiems juridiniams asmenims, kuriems vadovauja tas pats asmuo, teikti paraiškų tai pačiai Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamai veiklos sričiai. Kaip matyti, Aprašo 29 punkte yra nustatytas draudimas tam pačiam juridiniam asmeniui teikti daugiau kaip vieną paraišką tai pačiai Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamai veiklos sričiai. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su atsakove, jog pareiškėjos argumentai dėl lėšų skyrimo negalimumo keliems juridiniams asmenims yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Ministerija tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti pareiškėjos prašomą Įsakymo dalį nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad sprendimas jos projektui neskirti finansavimo buvo priimtas nepagrįstai, pažeidžiant atitinkamas teisės aktų nuostatas ar projektų vertinimo tvarką. Skunde nurodyti argumentai niekaip nepatvirtina, kad pareiškėjos skundo reikalavimas dėl Įsakymo dalies, kuria buvo atsisakyta skirti finansavimą jos teiktam projektui, yra pagrįstas.

Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas nepasisako ir jų nevertina. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos krepšinio veteranų lygos skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Gitana ButrimaitėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė