Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresniajam specialistui V. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, A. K. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2014 m. liepos 29 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 57N-15985748-14 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresnysis specialistas V. M. 2014 m. liepos 9 d. surašė A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 57AN-15032028-14 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 133¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 32 punkto reikalavimus, kadangi, būdamas automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, nenurodė asmens duomenų (vardo, pavardės, gimimo metų), kuris 2014-05-22, apie 11.54 val., Švitrigailos g. – Naugarduko g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 50 km/h greitį, nes važiavo 74 km/h greičiu. Išnagrinėjusi A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistė G. L. 2014 m. liepos 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 57N-15985748-14 (toliau – ir Nutarimas) pripažino A. K. kaltu dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam 550 Lt dydžio baudą.

Teisminio nagrinėjimo metu A. K. palaikė savo skundo reikalavimus. Paaiškino, kad gavo iš policijos pranešimą su prašymu atvykti į policiją dėl to, kad įvykdė kažkokį teisės pažeidimą Švitrigailos-Naugarduko gatvių sankryžoje. Nustebo gavęs pranešimą, nes nieko tokio neprisiminė, kad būtų kažką toje vietoje pažeidinėjęs. Paklausė savo žmonos, kuri irgi naudojasi tuo automobiliu, ji irgi pasakė, kad neprisimena, kad ji ten nebuvo važiavusi. Kai nuvyko į policiją, prognozavo, kad greičiausiai galėjo būti užfiksuotas greičio viršijimas, nes akivaizdu, kad kažkas buvo jam nedalyvaujant. Policijoje pareigūnas jam parodė nuotrauką, kurioje matosi automobilis. Nuotraukoje matosi jo automobilis, to jis neginčija, tačiau nei jis prisimena, kad būtų ten važiavęs, nei jo žmona. Tą jis ir pasakė pareigūnui, kad automobiliu naudojasi tik jis ir jo žmona, jokiam kitam pašaliniam žmogui jis tuo metu jo nebuvo perdavęs, tačiau kadangi praėjo pusantro mėnesio, jis elementariai neatsimena, kas tuo metu galėjo vairuoti jo automobilį. Pasiaiškinime policijos pareigūnui jis nurodė, jog nuotraukoje dėl jos žemos kokybės jis negali atpažinti, kuris iš jų, jis ar jo žmona, tą automobilį vairavo. Mano, kad savo pareigas, kurios yra nurodytos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, jis įvykdė, nes jis neslepia, kad automobilio valdytojai ir naudotojai yra jis ir jo žmona, bet tiesiog jis neprisimena, kas tuo metu vairavo automobilį. Įstatymas nereikalauja nurodyti asmenį, kuris konkrečiu momentu vairavo.

Teisminio nagrinėjimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresnysis specialistas V. M. nurodė, jog šioje situacijoje įstatymas labai konkrečiai reglamentuoja, ką turi automobilio savininkas arba valdytojas pateikti tam, kad išaiškinti pažeidimą. Jeigu kiekvienas asmuo ateis su tam tikru sąrašu, kas gali ar galėjo naudotis tuo automobiliu ar panašiai, tai nei vienas pažeidimas iš tų, kuriuose nedalyvauja pareigūnas, nebus išaiškintas. O šiuo konkrečiu atveju pilietis atėjęs ir pamatęs pažeidimą parašė, kad nežino, kas vairavo. Iš esmės jis padarė tą pažeidimą, kuris jam buvo inkriminuojamas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad A. K. pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai, jo veika kvalifikuota tinkamai.

ATPK 133¹ straipsnio 1 dalies nuostatos nustato atsakomybę transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Šios normos blanketinė dispozicija deleguoja į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos taisyklės pažeidimas.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, <...>. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas), nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ATPK nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui (ar jo filialo vadovui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatoms antrina ir KET (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) 32 punktas, numatantis, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę, rūpinasi ja ir privalo, policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nurodyti jam duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Pažymėtina, kad asmuo turi pareigą žinoti, kas ir kada naudojasi jam priklausančiu automobiliu.

Šių teisės normų kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad A. K. Nutarime buvo inkriminuotas būtent Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies ir KET 32 punkte nustatytų pareigų nevykdymas.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga kyla tais atvejais, kai transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu ir transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t. y. jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią.

Bylos medžiaga nustatyta, to neginčija ir A. K., kad jo, kaip automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininko, buvo pareikalauta pateikti informaciją apie tai, kas 2014 m. gegužės 22 d., apie 11.54 val., naudojosi minėtu automobiliu, kuriuo buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas – Švitrigailos g. - Naugarduko g. sankryžoje, Vilniuje, viršytas leistinas važiavimo greitis, iš ko spręstina, kad informacija buvo pareikalauta siekiant išsiaiškinti padarytą administracinį teisės pažeidimą.

A. K. neginčija ir jam pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį kilusios pareigos, tačiau tvirtina, kad jis policijos pareigūnams suteikė visą jam žinomą informaciją apie automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojus, nurodydamas, kad tiksliai pasakyti, kas, t. y. jis ar jo sutuoktinė, vairavo minėtą automobilį KET pažeidimo padarymo metu, jis negalėjo, nes neprisiminė. Tačiau toks policijos pareigūnų reikalavimo išpildymas nereiškia, jog A. K. tinkamai įvykdė įstatymo numatytą pareigą. Be to, pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu A. K. pateikdamas paaiškinimą apie jam inkriminuojamo pažeidimo aplinkybes, nurodė, kad iš jam pateiktos nuotraukos negali atpažinti asmens KET pažeidimo padarymo metu vairavusio jam priklausančią transporto priemonę, kas neabejotinai skiriasi nuo jo skundo argumentų bei jo paaiškinimų teismo posėdžio metu, kad pareigūnams jis nurodė tik du asmenis, galėjusius KET pažeidimo padarymo metu vairuoti jam priklausančią transporto priemonę, t. y. save ir savo sutuoktinę L. K.. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas – tai yra duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Taigi, siekdamas tinkamai įvykdyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje ir KET 32 punkte nurodytą pareigą A. K., kaip automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, turėjo nurodyti ne visus asmenis, kurie galėjo naudotis minėtu automobiliu, o konkretų vieną asmenį, kuris nurodytu laiku – 2014-05-22, apie 11.54 val., vairavo minėtą automobilį ir galėjo padaryti KET pažeidimą. Tokių konkrečių duomenų A. K. nepateikė. Taip Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos įvykdymo turinys aiškinamas ir LAT 2013 m. gruodžio 17 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-2013.

Pažymėtina, jog vienintelė išimtis, kai transporto priemonės savininkui (valdytojui) negali kilti teisinė pareiga vykdyti policijos pareigūno teisėto reikalavimo, duodamo teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, ir nurodyti, kas konkrečiai nurodytu metu naudojosi transporto priemone, yra numatyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, t. y. kai teisėtas transporto priemonės savininkas (valdytojas) prarado transporto priemonę prieš savo valią. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad A. K., veikdamas kaip rūpestingas ir pareigingas turto (automobilio) valdytojas, negalėjo gauti reikiamų duomenų apie konkretų transporto priemonę vairavusį asmenį dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Todėl pareiškėjo argumentai, kad jis neprisimena, kas naudojosi automobiliu minimu laiku, kad nuotraukoje negalima įžiūrėti vairuotojo, o galimybę naudotis automobiliu turėjo keli asmenys – jis ir jo žmona – nėra pakankama priežastis paneigti pareiškėjo atsakomybę pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas, kaip turto valdytojas, valdantis tokį pavojingą objektą kaip automobilis, privalo imtis priemonių užkirsti kelią galimam pažeidimui. Vien tai, kad numatant įpareigojančią teisės normą nebuvo nustatytos konkrečios pareigos kaip pasiekti reikalaujamo rezultato, o leista įgyvendinimo priemones pasirinkti patiems transporto priemonės savininkams (valdytojams) nereiškia, kad įpareigojanti teisės norma neturi būti vykdoma ar gali būti vykdoma interpretuojant savaip.

Iš pareiškėjo skundo argumentų, taip pat jo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog jis nurodo, kad jo veiksmai nebuvo tyčiniai, jis tyčia nevengė atlikti įstatymo nustatytos pareigos. Tačiau pažymėtina, jog ATPK 9 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teises, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina A. K. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, kuri pasireiškė neatsargumu (ATPK 11 straipsnis), nerūpestingu ir aplaidžiu įstatymo nustatytų transporto priemonės valdytojo pareigų vykdymu.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistė G. L. tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė A. K. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį, jos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama, nenustatyta, todėl nutarimo naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. K. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2014 m. liepos 29 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 57N-15985748-14 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.