Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-24691-584/2021 pagal pareiškėjų A. M. ir E. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

3.2. Kadangi proceso teisės pažeidimas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, išsiaiškinti ir nustatyti kreditoriaus poziciją dėl pareiškėjų pateiktos santuokos nutraukimo sutarties tvirtinimo.

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

5. Apeliacijos objektas - Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo, kuriuo nutraukta santuoka bendru sutarimu bei patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6. Apeliantė prašo panaikinti sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui, kadangi buvo pažeistos kreditoriaus (banko) teisės, t. y. kreditoriui nepateikus aiškaus pritarimo dėl sutuoktinių prievolių modifikavimo, buvo patvirtinta pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis.

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu. Bendraskoliai – sutuoktiniai – savo turtinių santykių negali spręsti be trečiųjų asmenų – kreditorių, nes, solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę, kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar bus įvykdyta iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. P. B., D. B., bylos Nr. 3K-7-229/2009).

8. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad santuokos nutraukimas įstatymuose nenustatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį – pareigai atsakyti kreditoriams pagal solidariąją prievolę (pagrindinę). Akivaizdu, kad toks prievolės transformavimas esmingai pakenktų kreditoriaus interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-410/2007; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. P. B., D. B., bylos Nr. 3K-7-229/2009). Išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad sutuoktinių susitarimas santuokos nutraukimo atveju solidariąją prievolę pakeisti į dalinę arba asmeninę reiškia kreditoriaus ir skolininkų sutarties pakeitimą, ir kai dėl tokio pakeitimo nėra aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo, pažeidžia kreditoriaus interesus ir negali būti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).

9. Kasacinio teismo išaiškinta, kad santuokos nutraukimo byloje poveikis į bylą neįtraukto kreditoriaus materialiosioms teisėms ir pareigoms yra tada, kai teismo procesiniu sprendimu pasisakoma dėl kreditoriaus reikalavimo teisės pobūdžio arba sutuoktinių turtas padalijamas tokiu būdu, kuris daro įtaką kreditoriaus reikalavimo patenkinimui, arba kitokiu būdu paveikiamos kreditoriaus teisės. Būtent šiame kontekste kasacinio teismo yra išaiškinta, kad kreditoriai, kurių teisės pažeistos išsprendus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių klausimus (turto ir turtinių prievolių padalijimo), jas pirmiausia turi ginti kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir tik nesant galimybių apginti pažeistas teises šiuo būdu reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015).

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai įvykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą informuoti kreditorių apie bylos iškėlimą. Kreditoriui „Swedbank“, AB 2021 m. spalio 8 d. registruota pašto siunta buvo išsiųstas pareiškėjų pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abipusiu sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių kopijos. Kreditorius „Swedbank“, AB (toliau – ir kreditorius) byloje yra įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Kreditorius į bylą prieštaravimų nepateikė. Taip pat ir nepateikė aiškios nuomonės, kad sutinka su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygomis. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia kasacinio teismo praktika ir aplinkybe, jog kreditorius neišreiškė savo valios dėl sutuoktinių reikalavimo solidariąją prievolę pakeisti asmenine, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog buvo jo sutikimas pakeisti sutartį.

11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamuoju atveju nėra pagrindo konstatuoti kreditoriaus interesų ar apeliantės interesų pažeidimą bei panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, vien tik dėl to, kad kreditorius nepareiškė byloje nuomonės. Apeliantė nenurodė jokių argumentų, jog patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pažeidžia jos teises ir interesus, dėl to laikytina, kad apeliantės interesai nėra pažeisti. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, kreditoriai, kurių teisės pažeistos išsprendus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių klausimus (turto ir turtinių prievolių padalijimo), turi teisę jas ginti kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu arba reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais, todėl dėl kreditoriaus galimai pažeistų teisių kreiptis turi teisę pats kreditorius „Swedbank“, AB, o ne pareiškėja.

12. Pažymėtina, kad argumentus dėl kreditoriaus teisių pažeidimo pateikė ne pats kreditorius, o pareiškėja. Kreditorius neteigia, jog jo teisės tokiu teismo sprendimu pažeistos. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad argumentus dėl kreditoriaus teisių pažeidimo pateikė ne pats kreditorius, o pareiškėja, t. y. kitas subjektas, yra pagrindas konstatuoti, jog šiuo atveju kasacinio teismo praktika, kuria remiasi pareiškėja, nelaikytina tinkamu precedentu. Todėl apeliacinės instancijos teismas ja nesivadovauja.

13. Kitų argumentų, kurie būtų pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepateikta.

14. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjos apeliacinio skundo atmetimas neužkerta kelio kreditoriui šiame teisiniame santykyje ginti savo interesus savarankiškai.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.