Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Indrei Jonauskytei, dalyvaujant apeliantės atstovui V. P., atsakovų C. B. ir A. B. atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo AB “Lietuvos draudimas” apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-458-90/2010 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams Julijai Bulvinienei, R. Š., A. B. dėl sandorių panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

pripažinti negaliojančiu 2007-06-22 sandorį, kuriuo B. C. ir atsakovė C. B. padovanojo atsakovui A. B. nekilnojamajį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini);pripažinti negaliojančia 2007-08-29 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas A. B. pardavė atsakovui R. Š. nekilnojamajį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini);taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą A. B. grąžinti R. Š. už parduotą turtą gautus pinigus; įpareigoti R. Š. grąžinti A. B. 2007-08-29 pirktą nekilnojamąjį turtą; įpareigoti A. B. grąžinti C. B. 2007-06-22 padovanotą nekilnojamąjį turtą. Pritaikius restituciją, įpareigoti C. B. atlikti grąžinto nekilnojamojo turto teisinę registraciją;priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovų prašymą taikyti ieškinio senaties terminą teismas atmetė konstatavęs, kad jis nebuvo praleistas, nes kitoje civilinėje byloje ieškovo pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo patenkintas tik 2009 m. rugsėjo 23 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjus ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą 2011 m. vasario 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 201 m. birželio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2006 m. spalio 31 d. eismo įvykio metu buvo apgadintas ieškovės apdraustas automobilis. Ieškovė nukentėjusiajam išmokėjo 47 229 Lt draudimo išmoką. Eismo įvykį sukėlė į kelią išbėgęs arklys, priklausęs B. C. ir C. B.. 2008 m. gegužės 9 d. ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams B. C. ir C. B. dėl žalos atlyginimo, kurį Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė (civilinė byla Nr. 2-2086-90/2008). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme metu atsakovas B. C. mirė, jo teisių perėmėjų nėra. Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikino ir priteisė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės C. B. 47 229 Lt žalos atlyginimo. Byloje nustatyta, kad atsakovė C. B. nekilnojamojo turto neturi, kadangi 2007 m. birželio 22 d. dovanojimo sutartimi B. C. ir C. B. padovanojo jiems priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), sūnui A. B., kuris 2007 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi dovanotą nekilnojamąjį turtą pardavė R. Š.. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė šiuos sandorius pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu, kurio paskirtis ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. G. Abugelis v. G. Žilionis, Z. Mažeikienė, bylos Nr. 3K-3-424/2003; kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovei pareiškus ieškinį Actio Paulina pagrindu pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti ar yra actio Pauliana instituto taikymo sąlygų visuma: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „ Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., byla Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Vinukas“ v. UAB „LCL“ ir kt., byla Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities VMI v. J. Milinovičius, L. Petrašunienė, bylos Nr. 3K-3-362/2011). Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normą, reglamentuojančią kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius (CK 6.66 straipsnis), kuomet pasisakė tik dėl pirmosios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, o kitų sąlygų egzistavimo nuodugniai nenustatinėjo, tik epizodiškai paminėjo atskirus išsamiu įrodymų tyrimu ir vertinimu nepagrįstus faktus, neištyrė ir neįvertino visų įrodymų, išsamiai nenustatė reikšmingų aplinkybių ir neįvertino jų viseto, kas sudaro pagrindą apelianto apeliacinio skundo argumentus šiuo aspektu pripažinti pagrįstais.

Ieškovė įgijo reikalavimo teisę į skolininkę C. B. subrogacijos tvarka, išmokėjusi draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovė reikalavimo teisę perėmė tik nuo 2007-01-03 (II t., b. l. 17), tačiau jos reikalavimo teisė į skolininkę galioja nuo žalos padarymo momento - 2006 m. spalio 31 d., todėl ginčijamų sandorių sudarymo metu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (pirmoji sąlyga), kurios dydis buvo nustatytas Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimu priteisus iš atsakovės C. B. ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 47 229 Lt žalai atlyginti.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad po dovanojimo sandorio sudarymo skolininkė C. B. iš esmės nebeturi turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su kreditoriumi, todėl ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovės teises (antroji sąlyga).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, kurį prašė taikyti atsakovai. Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį, vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Atsakovai nurodo, kad ieškovė turėjo galimybę sužinoti apie sandorius gaudama NTR centrinės duomenų bazės duomenis anksčiau negu iš prie ieškinio pridėto 2009-02-06 išrašo su istorija. Ginčijama dovanojimo sutartis sudaryta 2007 m. birželio 22 d., o pirkimo–pardavimo sutartis 2007 m. rugpjūčio 29 d. Jau po šių sandorių sudarymo ieškovė Alytaus rajono apylinkės teisme 2008-05-14 iškėlė civilinę bylą Nr. 2-2086-90/2008 atsakovui B. C. dėl žalos atlyginimo. Atsakovai atsikirtimą sunkia turtine padėtimi pradėjo grįsti bei duomenis iš NTR apie tai, kad neturi nekilnojamojo turto bei transporto priemonių (b.l. 121) pateikė tik 2009-03-23 - bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pareikšdami prašymą sumažinti žalos atlyginimą. Vienok ieškovė prie ieškinio šioje byloje pridėjo 2009-02-06 NTR duomenų su istorija išrašą, todėl nuo šios datos skaičiuotinas ieškinio senaties terminas ir darytina išvada, kad ieškinį dėl sandorių panaikinimo pareiškus 2009-12-23, ieškovė vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido. Kolegija nesutinka su atsakovų nuomone, kad ieškovė turėjo domėtis jų turtine padėtimi nuo pat žalos padarymo ir apie sandorius sužinoti iš kart po jų sudarymo išviešinimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kreditorius neturi nuolat domėtis kiekvieno skolininko teisine padėtimi, t.t. periodiškai kreiptis į juridinių asmenų registrą, todėl sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007). Atsakovai turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad ieškovė apie jos teises pažeidžiančius sandorius sužinojo anksčiau negu 2009-02-06, tačiau tokio atsikirtimo neįrodė. Jie elgėsi nesąžiningai nepranešdami kreditorei apie sudarytus sandorius, nors jau buvo gavę jos pretenziją dėl žalos atlyginimo, todėl darytina išvada, kad ieškovė įrodė ir trečiąją actio Paulina taikymo sąlygą.

Atsakovai C. B. ir A. B. teikdami paaiškinimus dėl ketvirtosios actio Paulina taikymo sąlygos – ar jie privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, nurodė aplinkybes, susijusias su B. C. liga. Vienok žalos atlyginimo priteisimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovų nurodytas susirgimas B. C. buvo diagnozuotas 2008-12-17 – 2009-01-30 gydymo KMUK ligoninėje metu (b.l. 118). Taigi, abu ginčijami sandoriai buvo sudaryti ne po nepalankios gydymui ir pasveikimui diagnozės nustatymo B. C., o po žalos padarymo bei 2007-05-24 ieškovės pretenzijos ją atlyginti gavimo, todėl kolegija sprendžia, kad C. B. neįrodė, kad dovanojimo sandorį sudaryti privalėjo, juolab, kad dėl to ji tapo nemoki. Kolegija laiko reikšminga apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjusio civilinę bylą dėl žalos atlyginimo išvadą, kad atsakovų turtinė padėtis po žalos padarymo pablogėjo dėl jų veiksmų – neatlygintino jiems priklausiusio nekilnojamojo turto perleidimo, todėl sprendė, kad mažinti žalos atlyginimo dydį remiantis CK 6.282 straipsnio 3 dalimi nėra pagrindo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad skolininkė ne tik, kad neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, tačiau jos nesąžiningumas, sudarius sandorį su savo sūnumi A. B., yra preziumuojamas (CK 6.67 straipsnio 1 punktas). Šios prezumpcijos atsakovė nenuginčijo, nes ji neabejotinai žinojo apie autoįvykį ir prievolę atlyginti žalą nuo jos padarymo momento. Atsakovo B. C., neatlygintino sandorio sudarymo atveju sąžiningumas ar nesąžiningumas neįrodinėjamas, vienok atsakovas ir neneigia, kad jam buvo žinomos žalos padarymo aplinkybės, todėl kolegija daro išvadą, kad ieškovė įrodė ir penktąją bei šeštąją actio Paulina taikymo sąlygas. Nagrinėjamoje byloje, kaip nurodė ir kasacinis teismas, nėra kreditoriaus reikalavimo ir prašomų panaikinti sandorių vertės disproporcijos (septintoji sąlyga). Kolegija sprendžia, kad ištyręs ir įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo pripažinti, kad ieškovė įrodė, jog 2007-06-22 dovanojimo sandoris, kuriuo B. C. ir atsakovė C. B. padovanojo atsakovui A. B. nekilnojamajį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), pažeidė ieškovės teises, nes skolininkai B .C. ir C. B. dėl to tapo nemokūs, todėl sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys dovanojimo sutarties dalyje tenkintinas visiškai (CK 6.66 straipsnio 1 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pripažinus negaliojančiu dovanojimo sandorį, spręstinas restitucijos klausimas, vienok ginčo turtas buvo perleistas trečiajam asmeniui, kuris nėra prievoliniuose santykiuose nei su kreditore, nei su skolininke C. B., tai klausimas dėl restitucijos spręstinas, taikant CK 6.153 straipsnį, kuriame nustatyti restitucijos padariniai tretiesiems asmenims, kadangi kreditorius neturi teisės actio Pauliano ieškiniu ginčyti šio sandorio, o turto išreikalavimo klausimas iš jį įgijusio asmens sprendžiamas taikant daiktinės, o ne prievolių teisės normas. CK 6.153 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sąžiningi tretieji asmenys, pagal atlygintinį sandorį įgiję nuosavybės teise grąžintiną turtą, gali panaudoti šį sandorį prieš asmenį, kuris reikalauja restitucijos. Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį nekilnojamasis daiktas gali būti išreikalautas tik iš nesąžiningo įgijėjo, o tuo atveju, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, – ir iš sąžiningo įgijėjo. Sprendžiant dėl turto išreikalavimo iš atsakovo R. Š., pastarojo sąžiningumas preziumuojamas, tačiau kreditorius gali įrodyti aplinkybes, paneigiančias šią prezumpciją. Kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės nevienkartinio prašymo išreikalauti duomenis iš LR Gyventojų registro tarnybos, neištyrė ir nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su atsakovo R. Š. sąžiningumo vertinimu. Apeliacinės instancijos teisme gauti duomenys iš LR Gyventojų registro tarnybos (IV t., b.l. 36) patvirtina, kad atsakovas R. Š. yra atsakovo A. B. sesers J. Š. sutuoktinio A. Š. sūnus. Nors ieškovė visos bylos nagrinėjimo metu apeliavo į ginčijamų sandorių šalių artimus ryšius, pastarasis atsakovas, būdamas sąžiningu, jų nenurodė. Bylos duomenys patvirtina, kad apie įvykį su naminiu gyvuliu žinojo B. C. ir C. B. sūnus G. B., kuris žalos atlyginimo byloje paliudijo, kad gyvena kitoje pusėje kelio nuo tėvų sodybos. Jo sutuoktinė O. B. yra V. Š. sesuo, o pastaroji atsakovo R. Š. motina. Atsakovo A. B. sesuo J. Š. lankė nukentėjusiąją A. S. ligoninėje (b.l. 85), todėl jai buvo žinomos motinos prievolės kreditorei, o taip pat įvykio aplinkybės jos sutuoktiniui, atsakovo R. Š. tėvui A. Š., kuris mirė 2010-05-20, t.y. po sandorių sudarymo. Civiliniame procese vertinant įrodymus taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė. Ši taisyklė yra grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvada apie fakto buvimą civiliniame procese gali būti padaroma ir tada, kai išlieka tam tikros abejonės, tačiau įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog šis faktas buvo, nei kad jo nebuvo. Pirmiau nurodytos aplinkybės dėl atsakovų glaudžių tarpusavio ryšių kolegijai duoda labiau tikėtiną pagrindą spręsti, kad atsakovui R. Š. buvo žinoma apie skolininkų turtinę padėtį, kuomet jo motinos sesuo O. B. gyvena kitoje kelio pusėje nuo jo įsigytos sodybos. Jis turėjo suprasti, kad skolininkai turi pareigą atlyginti žalą, jam galėjo būti žinoma apie teisinius ginčus dėl žalos atlyginimo, todėl kolegija sprendžia, kad sandorio sudarymas neįvertinus šių aplinkybių duoda pagrindo abejoti dėl atsakovo sąžiningumu. Atsakovas A. B. paaiškino, kad skelbimo į laikraštį dėl pardavimo nedavė, nes atsirado pirkėjas R. Š. (III t., b.l. 47). A. B. paaiškinimu bei 2010-06-08 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad ginčo namų valdoje R. Š. neapsigyveno, jame kaip gyveno, taip ir toliau gyvena atsakovė C. B., namų valdoje auginami naminiai paukščiai – 8 vištos ir 1 gaidys, sodybos kieme grandine prie būdos prirakintas šuo, elektros energijos sunaudojimas nuo 2007-07-28 – 2009-06-05 yra tapataus lygio, nors R. Š. nuolat gyvena ir dirba užsienyje (III t., b.l. 71,72). Įvertinus įrodymų visumą atsakovą R. Š. laikyti sąžiningu turto įgijėju negalima, todėl jis negali panaudoti ginčo sandorį prieš ieškovę, kuri reikalauja restitucijos (CK 6.153 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas netyręs ir nenustatęs aplinkybių dėl ginčijamų sandorių šalių tarpusavio ryšio, neįvertinęs byloje surinktų įrodymų dėl sandorio šalių sąžiningumo, ieškovo ieškinį dėl 2007-08-29 pirkimo-pardavimo sutarties, kurios šalis A. B. nuosavybės teisę į perleistą turtą neatlygintinu sandoriu įgijo neteisėtai, pripažinimo negaliojančia atmetė nepagrįstai, todėl sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys šioje dalyje tenkintinas bei taikant CK 4.96 straipsnio 2 dalį ginčo turtas išreikalautinas iš atsakovo R. Š. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Reikalavimas restitucijos dalyje dėl teisinės registracijos yra perteklinis, nes nuginčijus nuosavybės teisių atsiradimo pagrindus, teismo sprendimas yra pakankamas pagrindas išregistruoti tų dokumentų pagrindu įregistruotą daiktą ir daiktines teises.

Ieškinį patenkinus visiškai, išspręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnis). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 1112,00 Lt žyminį mokestį (II t. b.l. 50). Be to, byloje pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 50,82 Lt bei 60,50 Lt, (II t., b.l. 113-118) išlaidų už paskelbimą spaudoje apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Žyminis mokestis ieškovei priteistinas iš visų atsakovų lygiomis dalimis, o išlaidos už paskelbimą spaudoje apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką tik iš atsakovo R. Š..

Byloje yra duomenys, kad ieškovė 2011-03-04 mokėjimo nurodymu Nr. 83849 (Swedbank AB) sumokėjo 51,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (III t., b.l. 119), įvykdydama Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-06-23 sprendimą šioje dalyje. Šį sprendimą panaikinus, išspręstinas klausimas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, t.y. pavestina VMI grąžinti ieškovei jos sumokėtus 51,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 762 straipsnio 1 dalis), o šios išlaidos (II t., b.l. 1) priteistinos iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis (CPK 96 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 1112,49 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų (III t., b.l. 66). Bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, ieškovė pateikė kasacinį skundą, kurį apmokėjo 1112,00 Lt žyminiu mokesčiu ir jis buvo patenkintas (III t., b.l. 121). Taip pat ieškovė patyrė apeliacinės instancijos teisme 500 Lt išlaidų už 2010-06-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuris buvo priimtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (III t., b.l. 99), kaip patvirtinantis bylai reikšmingas aplinkybes (III t., b.l. 76). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovų ieškovei lygiomis dalimis.

Apeliacinės instancijos teisme susidarė 20,10 Lt + 20,35 Lt + 2,70 Lt (III t., b.l. 81, 177, IV t. b.l. 2), o kasacinės instancijos teisme 71,60 Lt (III t., b.l. 174) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios taip pat priteistinos valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u sprendžia:

Apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia 2007 m. birželio 22 d. sutartį (notarinio reg. Nr. duomenys neskelbtini)), kuria B. C. a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė C. B. a.k. (duomenys neskelbtini) padovanojo atsakovui A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją ir žemės sklypą grąžinti B. C., mirusio 2009-03-15 nuosavybėn, o gyvenamąjį namą ir pastatus B. C. ir C. B. nuosavybėn.

Pripažinti negaliojančia 2007 m. rugpjūčio 29 d. sutartį (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria atsakovas A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) pardavė atsakovui R. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti R. Š. grąžinti šį turtą atsakovui A. B., o iš A. B. priteisti R. Š. 47 601 (keturiasdešimt septynis tūkstančius šešis šimtus vieną) litą.

Priteisti iš atsakovų C. B., A. B. ir R. Š. ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) iš kiekvieno atsakovo po 1112 (vieną tūkstantį vieną šimtą dvylika) litų žyminio mokesčio ir po 166,67 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt šešis litus 67 ct) kitų bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo R. Š. ieškovei 111,32 Lt (vieną šimtą vienuolika litų 32 ct) išlaidų, susijusių su paskelbimu spaudoje.

Priteisti iš atsakovų C. B., A. B. ir R. Š. valstybei po 55,32 Lt (penkiasdešimt du litus 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM grąžinti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 2011-03-04 mokėjimo nurodymu Nr. 83849 (Swedbank AB) sumokėtų 51,20 Lt (penkiasdešimt vieną litą 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.