Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 187 straipsnio 2 dalį ir skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir skirta 20 parų arešto bausmė.

Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta (nustatyta) subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, 2 metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta trečdaliu ir skirta (nustatyta) galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaudamasis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaitytas M. L. laikino sulaikymo ir suėmimo šioje byloje laikas nuo 2017 m. gruodžio 20 d. 22.20 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. L. nuteistas už tai, kad jis visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, o būtent: 2017 m. gruodžio 20 d. apie 22.10 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme padegė nukentėjusiajam A. K. priklausantį (registruotą I. K. vardu) 1 000 Eur vertės automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

1.1. Be to, M. L. nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta data ir laiku, tačiau ne vėliau nei 2017 m. gruodžio 21 d., prie prekybos ir laisvalaikio centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo kastetą, pagamintą pramoniniu būdu, smogiamojo – trupinamojo poveikio, t. y. draudžiamosios kategorijos šaltąjį ginklą, ir jį nešiojosi, kol 2017 m. gruodžio 21 d. 2.28 val. asmens apžiūros ir kratos metu kastetą rado ir paėmė policijos pareigūnai, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis M. L. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, sušvelninti bausmę ir ją paskirti atlikti kalėjimo režimo sąlygomis, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. L. apeliacinis skundas atmestinas

4. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai M. L. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį, nes jis visuotinai pavojingu būdu – padegdamas – sugadino svetimą automobilį bei neteisėtai įgijo ir nešiojosi civilinėje apyvartoje uždraustą nešaunamąjį ginklą – kastetą. Taip pat apylinkės teismas M. L. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė tinkamas bausmes, kurias vertinti kaip aiškiai per griežtas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

5. Atmestina apelianto skunde keliama versija, jog įvykio metu, 2017 m. gruodžio 20 d., įvykio vietoje jis buvo su mergina, kuri paėmusi akmenį ir išdaužė automobilio langą, jog ji kartu dalyvavo padegant automobilį. Pats nuteistasis M. L. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme tvirtino, jog jis vienas nuėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, esančio (duomenys neskelbtini), atsisuko „Pepsi“ buteliuką, kuriame buvo benzinas, apipylė automobilį ir degtukais, gal žiebtuvėliu, uždegė. Taip pat tvirtino, jog į automobilį nelindo, tik išdaužė priekinį dešinės keleivio pusės langą, nes norėjo padegti automobilio saloną. Tai, kad vaikinas, kuris padegė automobilį, ir kurį vėliau sulaikė R. V., buvo vienas, jog merginos nematė, patvirtino liudytojai K. M. ir R. V.. Liudytojas R. V. tik nurodė, jog kai jis pasivijo tą vaikiną, kartu buvo mergina, su kuria M. L. norėjo įeiti į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę. Merginos jis neįsidėmėjo, ji pasišalino, o vaikiną sulaikė. Kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų apelianto nurodytas aplinkybes, kad padegant automobilį su juo kartu buvo mergina, jog mergina paėmusi akmenį išdaužė automobilio langą, byloje nėra surinkta.

5.1. Teisėjų kolegija įvertinusi paties nuteistojo nurodytas įvykio aplinkybes, kad jis degalinėje nusipirko benzino, įsipylė jį į „Pepsi“ buteliuką, nuėjo prie (duomenys neskelbtini), apipylė A. K. automobilį ir uždegė, dar išdaužė priekinį dešinį (keleivio pusės) langą, nes norėjo padegti automobilio saloną, jog jį pastebėjo, pradėjo šaukti, kažkoks vyras jį vijosi, kai vyras jį pagavo, jis jam trenkė kastetu į lūpą, taip pat liudytojų K. M. ir R. V. parodymus, sugretinus juos tarpusavyje bei su kitais byloje esančiais ir teisme ištirtais įrodymais, teisėjų kolegija, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl M. L. kaltės. Tai, kad liudytoja K. M. parodė, jog vaikinas buvo su kauke, o liudytojas R. V. tokių aplinkybių nenurodė, neduoda pagrindo abejoti liudytojos duotais parodymais, kadangi jos ir liudytojo R. V. nurodytos įvykio aplinkybės iš esmės sutampa, juos patvirtina kita bylos medžiaga bei paties nuteistojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai.

5.2. Taigi remdamasi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo M. L. kaltę, jog jis visuotinai pavojingu būdu – padegdamas – sugadino daugiabučio gyvenamojo namo kieme stovėjusį svetimą automobilį bei liudytojo R. V., paties nuteistojo parodymais, specialisto išvada patvirtinta, jog M. L. neteisėtai įgijo ir nešiojosi civilinėje apyvartoje uždraustą nešaunamąjį ginklą – kastetą, ir jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir 258 straipsnio 1 dalį.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. L. prašo jam sušvelninti paskirtą bausmę, teigdamas, jog pripažino kaltę, gailisi padaręs nusikalstamas veikas, nebandė išvengti atsakomybės, jis yra jauno amžiaus, nukentėjusysis jam jokių pretenzijų nereiškė.

6.1. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

6.2. Analizuojant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad teismas, parinkdamas nuteistajam M. L. BK 187 straipsnio 2 dalies ir 258 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas bausmes, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo, jo atsakomybę sunkinančią – jog nusikalto būdamas recidyvistu. Taip pat įvertino nuteistojo asmenybę – teistas 9 kartus, iš jų ir už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, nusikalto teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, iki suėmimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog jam už ankstesnius teistumus taikytos bausmės, taip pat ir laisvės atėmimo bausmės, teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. L. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o už baudžiamąjį nusižengimą – areštą.

6.3. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad M. L. už BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismas skyrė mažesnę nei minėto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, o už BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skyrė arešto bausmę mažesnę nei tos bausmės rūšies vidurkis, numatytas BK 49 straipsnio 3 dalyje. Be to, nuteistajam M. L., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

6.4. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bausme siekiama nusikalstamą veiką padariusį asmenį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl nuteistąjį tenkinančios bausmės skyrimas nelaikytinas aplinkybe, kuri būtų pagrindas švelninti apeliantui paskirtą bausmę.

7. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, jog nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškė, jokių pretenzijų jam nepareiškė, su nukentėjusiuoju susitaikė, nebandė išvengti baudžiamosios atsakomybės, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

8. Nuteistasis M. L. ir jo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė M. L. paskirtą laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti kalėjime, kadangi pataisos namuose bausmę jam atlikti yra pavojinga.

8.1. BK 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 83 straipsnio 1 dalį, kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat į pataisos namų kamerų tipo patalpas perkelti nuteistieji, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime, ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. L. nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą ir apysunkio nusikaltimo padarymą, taigi jis nepatenka į kategoriją asmenų, nurodytų BVK 83 straipsnio 1 dalyje. Be to, BPK 320 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nagrinėjamu atveju byloje gautas tik paties nuteistojo M. L. apeliacinis skundas, taigi, net ir tuo atveju, jei M. L. patektų į BVK 83 straipsnio 1 dalyje numatytų asmenų kategoriją, nesant prokuroro ar nukentėjusiojo skundų, teismas neturėtų galimybės svarstyti nuteistojo prašymo sunkinti jam laisvės atėmimo bausmės režimą.

9. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumos pagrindu aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. L. apeliacinį skundą atmesti.