Alytaus apylinkės teismo sprendimas, e2-185-1060/2021

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-29
Bylos Nr.: e2-185-1060/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Agnė Vyliaudaitė
Ieškovas: AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas: V. K., UAB „Lardum“
Advokatai: Ingrida Varanavičė

Kategorijos

2.1.2.42.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.62.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.22Pavedimas
2.6.8.3Vartojimo sutartis
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
3.2.32pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.62pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.13Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir įsiteisėjimo teisiniai padariniai, res judicata

Civilinė byla Nr. e2-185-1060/2021Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00624-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.42.1; 2.62.3.6; 2.6.22; 2.6.8.3; 2.6.8.10; 3.2.32; 3.2.62; 3.2.6.13 (S)

ALYTAUS apyLINKĖS teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 29 d.Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,

dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovo V. K. atstovui advokato padėjėjui T. R.,

atsakovo UAB „Lardum“ atstovui vadovui L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams V. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „Lardum“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai, jos ir ieškovės pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų argumentai

1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) į teismą kreipėsi su patikslintu ieškiniu prašydama: priteisti solidariai iš atsakovų V. K. ir UAB „Lardum“ 4 414,39 Eur išmokėtą draudimo išmoką dėl nepranešimo apie draudimo rizikos padidėjimą; priteisti iš atsakovo UAB „Lardum“ 4 414,39 Eur išmokėtą draudimo išmoką dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos; priteisti iš atsakovo V. K. ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo UAB „Lardum“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2019 m. kovo 11 d. Vokietijoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo kaltės. Transporto priemonės „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas”, todėl ieškovei draudimo sutarties pagrindu atsirado pareiga išmokėti draudimo išmoką. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu AB „Lietuvos draudimas” atlygino transporto priemonės „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)valdytojo padarytą žalą, išmokėdama 8 828,78 Eur dydžio draudimo išmoką. Draudimo išmokos dydis paskaičiuotas pagal užsienio žalų reguliavimo partnerio pateiktus pranešimus (5 185,26 + 3 643,52 = 8 828,78). A. V. K. ir ieškovės sudarytos draudimo sutarties 1.5.2 punktu šalys susitarė, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama sutarties 1.5.2 punkte nurodytomis sąlygomis: kad transporto priemonė nebus naudojama kelių eisme kitoje valstybėje, jeigu tos valstybės (arba Europos Sąjungos) teisės aktai nustato prievolę perregistruoti transporto priemonę toje valstybėje dėl naudojimo joje termino arba kitų aplinkybių (sutarties 1.5.2.2 punktas); transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio amžius mažesnis nei 25 metai, nepriklausomai nuo jo vairavimo stažo, taip pat asmuo, kurio vairavimo stažas vairuoti sutartyje nurodytą transporto priemonę yra mažesnis nei 2 metai, nepriklausomai nuo jo amžiaus, pažymint, kad šis reikalavimas netaikomas draudimo sutartį sudariusiam draudėjui (sutarties 1.5.2.11 punktas). Eismo įvykio metu automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdęs asmuo neatitiko draudimo sutarties 1.5.2.11 punkto sąlygos. Pažymima, kad nei sudarant, nei vykdant draudimo sutartį nei atsakovas, nei UAB „Lardum“, faktiškai valdęs minėtą transporto priemonę, nepateikė ieškovei informacijos, kad šį automobilį valdys asmuo, kuris neatitinka draudimo sutarties 1.5.2.11 punkto sąlygos, taipogi, jog transporto priemonė bus naudojama užsienio valstybėje dvejus metus. Atsižvelgiant į tai, kad nei draudėjas V. K., nei transporto priemonės valdytojas UAB „Lardum“ nepranešė ieškovei apie draudimo rizikos padidėjimą, iš jų solidariai priteisiama 50 procentų nuo išmokėtų draudimo išmokų, t. y. 4 414,39 Eur. Kadangi eismo įvykį sukėlė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino UAB „Lardum“ darbuotojas, UAB „Lardum“ turi pareigą grąžinti ieškovei išmokėtą draudimo išmoką. Ieškovė turi teisę prašyti priteisti iš atsakovo UAB „Lardum“ 100 proc. išmokėtos draudimo išmokos, tačiau, atsižvelgdama į tai, kad kitu pagrindu yra prašoma priteisti 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, ieškovė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos iš atsakovo UAB „Lardum“ prašo priteisti 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 4 414,39 Eur.

3. Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti procesiniame dokumente išdėstytais motyvais (2021 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 18:10 – 41:55).

II. Atsakovų ir atsakovų pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų argumentai

4. A. V. K. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad eismo įvykio metu automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 2 d. panaudos sutarties pagrindu buvo valdomas UAB „Lardum“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė elektroninį susirašinėjimą tarp AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojų, kuriame A. P. 2021 m. kovo 1 d. informavo M. M., jog jeigu draudėjas (atsakovas) nevykdo Draudimo sutarties 1.5.2.2. punkto, tai draudimo rizika padidėja tokia apimtimi, kad siekiant ją prisiimti draudikui, sudarant Draudimo sutartį, draudimo įmoka būtų buvusi 1 260,06 Eur (maksimali įmoka draudimo santykiuose), o jeigu draudėjas (atsakovas) nevykdo Draudimo sutarties 1.5.2.11 punkto, tai draudimo rizika padidėja tokia apimtimi, kad siekiant ją prisiimti draudikui, sudarant Draudimo sutartį, draudimo įmoka būtų buvusi 286,15 Eur. Pažymima, jog sudarant Draudimo sutartį 2018 m. lapkričio 10 d., draudimo rizika buvo įvertinta nustatant 205,92 Eur draudimo įmoką. Taigi, neva transporto priemonę perdavus naudoti atitinkamo amžiaus ar vairavimo stažo neturinčiam asmeniui, draudimo rizika padidėja 38,96 procentais ((286,15 x 100 / 205,92) - 100), o transporto priemonę naudojant toje šalyje, kur jos naudotojui kyla pareiga perregistruoti transporto priemonę, draudimo rizika padidėja net 6 kartus (1260,06 / 205,92). Atsakovui kyla pagrįstų abejonių dėl minėtų padidėjusios rizikos skaičiavimų, nes jie atlikti ieškovei pavaldaus asmens (darbuotojo), kuris be abejo yra suinteresuotas pateikti darbdaviui palankią informaciją (juolab, kad kaip nurodys vėliau – sudarant Draudimo sutartį iš tiesų buvo įvertinta rizika dėl vairuotojo vairavimo stažo, todėl ji negalėjo padidėti). Pažymima, jog ieškovė konstatuodama minėtų dviejų sąlygų, nulėmusių draudimo rizikos padidėjimą, egzistavimą, nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokių faktų egzistavimą, nors būtent ieškovei kyla pareiga įrodyti ieškinį. Ieškovės pozicija civilinėje byloje yra prieštaringa – ji nurodo, jog atsakovui UAB „Lardum“ atsakomybė kyla dėl to, kad eismo įvykį sukėlė UAB „Lardum“ darbuotojas, kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino, tačiau neidentifikuoja minėto asmens ir nepateikia jokių įrodymų, kad minėtas pasišalinęs darbuotojas neturi 2 metų vairavimo stažo arba yra jaunesnis nei 25 metų amžiaus. Nepaisant to, minėtas aplinkybes pripažįsta egzistuojančiomis (neva automobilį vairavo 2 metų stažo neturintis arba jaunesnis nei 25 metų amžiaus asmuo), nors tokių įrodymų nepateikia. Be to, jeigu tokia ieškovės pozicija apie transporto priemonę vairavusį asmenį ir pasitvirtintų, nesuprantama, kodėl atsakomybė turėtų kilti transporto priemonės savininkui (atsakovui), kuris automobilį panaudos sutarties pagrindu buvo perdavęs valdyti kitam asmeniui – UAB „Lardum“, tokiu būdu prarasdamas galimybę tiesiogiai kontroliuoti asmenis, kurie vairuoja transporto priemonę. Galiausiai, atkreipiamas dėmesys, jog pats atsakovas Draudimo sutarties sudarymo metu buvo vos 25 metų amžiaus, o jo vairavimo stažas buvo mažesnis nei 1 metai (Draudimo sutarties 1.6.1. punkte numatyta, jog „Draudėjas teisę vairuoti draudžiamos kategorijos transporto priemonę įgijo 2017 m. lapkričio 15 d.“, o Draudimo sutartis sudaryta 2018 m. lapkričio 10 d. Taigi, jau Draudimo sutarties sudarymo metu pats draudėjas neatitiko vienos iš Draudimo sutarties sąlygų (1.5.2.11 p.), tačiau draudikas įvertino minėtą draudimo riziką sudarydamas Draudimo sutartį ir atitinkamai apskaičiavo draudimo įmoką. Taigi, nesuprantama apie kokį rizikos padidėjimą kalbama ieškinyje – minėta rizika net negalėtų būti laikoma padidėjusia, jeigu transporto priemonė iš tiesų būtų buvusi perduota kitam asmeniui, neturinčiam 2 metų vairavimo stažo arba esančiam jaunesnio nei 25 metų amžiaus. Antra, ieškovė taip pat nurodo, jog draudimo rizika padidėjo dėl to, kad transporto priemonė buvo naudojama kelių eisme kitoje valstybėje, kai tos valstybės (arba Europos Sąjungos) teisės aktai nustato prievolę perregistruoti transporto priemonę toje valstybėje dėl naudojimo joje termino arba kitų aplinkybių. Pažymima, jog ieškovė nenurodo jokio teisės akto, kuris numatytų pareigą Vokietijoje naudojamą transporto priemonę perregistruoti minėtoje valstybėje, kas sąlygotų transporto priemonės savininko pareigą drausti minėtą automobilį Vokietijos draudimo bendrovėse. Atsižvelgiant į tai, atsakovo manymu, jam minėta pareiga nekilo, dėl ko ir nepadidėjo draudimo rizika, apie kurią nurodo ieškovė.

5. Atsakovė UAB „Lardum“ pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad atsakovei nėra suprantama, kodėl byloje yra patraukta kaip atsakovė, kadangi sužinojus apie eismo įvykį būtent iš atsakovo V. K., tučtuojau nurodė atsakovui V. K., kad tuo metu transporto priemonę (duomenys neskelbtini) kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdė UAB „Lardum“ darbuotojas R. V.. UAB „Lardum“ negalėjo žinoti apie eismo įvykį, nes ant transporto priemonės nesimatė jokių pažeidimų, o tuo metu valdęs transporto priemonę asmuo R. V. nieko apie tai neinformavo. Įmonė negali būti atsakinga už darbuotojų pažeistas kelių eismo taisykles ar padarytas avarijas. Ieškovė teismui pateikė klaidingą informaciją, kad transporto priemonė buvo naudojama dvejus metus Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Transporto priemonė buvo kelis kartus naudojama nuvežti darbuotojos tiek iš Lietuvos į Vokietijos Federacinę Respubliką, tiek iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvą. Be to pastebima, kad pati ieškovė buvo išdavusi taip vadinamąją „žalią kortą“, kuri suteikia teisę transporto priemonei dalyvauti užsienio valstybėse. Ieškovė tai pat bando suklaidinti teismą teigdama, kad eismo įvykio metu automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdęs asmuo neatitiko draudimo sutarties 1.5.2.11 punkto sąlygos. Šis teiginys klaidinantis todėl, kad UAB „Lardum“ patikrino civilinės draudimo atsakomybės polisą, kuriame buvo pažymima, kad pagal šio poliso nuostatas transporto priemonės negali valdyti asmuo neturintis dviejų metų vairavimo stažo ir jaunesni nei 25 metai, tačiau ieškovė apdraudė mašiną šiuo draudimu, kai pats transporto priemonės valdytojas turėjo tik vienerių metų stažą, draudėjas teisę vairuoti draudžiamos kategorijos transporto priemonę įgijo 2017 m. lapkričio 15 d., o draudimo sutartis sudaryta 2018 m. lapkričio 10 d. Taigi, jau draudimo sutarties sudarymo metu pats draudėjas neatitiko 1.5.2.11 draudimo sutarties punkto. Pabrėžtina, jog ieškovė niekur nėra įrodžiusi, ar pateikusi tam pagristų aplinkybių, jog incidento metu transporto priemonę (duomenys neskelbtini)valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdė asmuo jaunesnis nei 25 metai ar neturintis 2 metų vairavimo stažo.

6. A. V. K. atstovas advokato padėjėjas T. R. teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka visiškai ir prašo ieškinį atmesti, jo pozicija išdėstyta procesiniuose dokumentuose. Nori pabrėžti jog ieškovė prašo priteisti tam tikrą išmokos dalį, dėl to kad neva nebuvo pranešta apie draudimo rizikos padidėjimą, tokie ieškovės argumentai neįtikina, nes panaudos sutartis buvo sudaryta 2019 m. sausio 2 d., o eismo įvykis įvyko po dviejų mėnesių, t. y. 2019 m. kovo 11 d. Vien tai kad panaudos sutartis buvo sudaryta sausio 2 d., neleidžia teigti, kad automobilis buvo naudojamas daugiau nei du metus užsienio valstybėje. Panaudos sutartyje nebuvo minima, kad automobilis bus naudojamas užsienio valstybėje, joje buvo minima, kad automobilis buvo naudojamas pagal paskirtį. Atsakovas V. K. neturėjo jokios galimybės kontroliuoti, kuri ir kas naudos automobilį, šie faktai sudaro pagrindą ieškovės ieškinį atsakovo V. K. atžvilgiu atmesti (2021 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 42:17 – 46:10).

Atsiliepimas

7. Atsakovo UAB „Lardum“ atstovas L. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir palaiko savo pareikštus atsikirtimus. Su pareikštu reikalavimu, nesutinka nes įmonė negali atsakyti už darbuotojų padarytus nusižengimus. Apie visą situaciją jis sužinojo kaip į jį praėjus metams laiko, apie liepos mėnesį, po eismo įvykio kreipėsi V. K.. Tada jis visą informaciją perdavė V. K., kas vairavo automobilį ir kitus duomenis. Pats apie įvykį iki tol nežinojo, ant automobilio pats pažeidimų nematė. Jis turi įmonę UAB „Lardum“ ir veža asmenis dirbti į Vokietiją statybų srityje. Kiekvieną savaitę vieni asmenys parvažiuoja kiti išvažiuoja. Tokio maršruto atstumas yra apie 1 000 km. skaičiuojant nuo įmonės bazės (duomenys neskelbtini). Kartais nuvažiavus į Vokietiją niekam nereikia grįžti atgal, dėl to savaitgalį automobilis lieka Vokietijoje, kol su juo į Lietuvą grįžta kiti asmenys. Laikotarpis kol transporto priemonė dalyvauja eisme Vokietijoje yra apie savaitė laiko, bet ne daugiau nei 2 savaitės. Asmenys išvažiuoja įprastai šeštadienį vakare ir grįžta sekantį šeštadienį ar sekmadienį. Vokietijoje įmonė nėra įsteigusi filialo, nes įmonė atlieka tik paslaugas. Vokietijos įmonės iš jo perka darbo jėgą, darbuotojus. Jis tuo metu buvo automobilio valdytojas panaudos sutarties pagrindu ir su minėtu automobiliu buvo išsiuntęs parvežti ir nuvežti asmenis į Vokietiją. Kaip siunčia asmenis į komandiruotę rašo įsakymus. Įvykio atveju taip pat buvo asmenys išsiųsti į komandiruotę ir buvo įsakymas. Jo žiniomis įvykis buvo ne darbo metu, žmonės nuvažiavo į parduotuvę ir ten atsitiko įvykis. Pas jį įmonėje brigadoje dažniausiai dirba po tris žmones, vienas iš jų K. A. B., R. V. buvo patikėtas automobilis ir jis įvykio metu vairavo automobilį. Apie įvykį R. V. jam nepapasakojo, jis pats susižinojo. Šiuo metu R. V. jo įmonėje nedirba, praėjus po įvykio maždaug mėnesiui laiko jis išėjo iš įmonės, su juo santykių nepalaiko. Jo žiniomis R. V. turėjo ne mažiau 5 metų vairavimo stažą, šiuos duomenis jis sužinojo prieš duodamas jam automobilį. Įmonėje nesaugo darbuotojų duomenų. Automobilio perdavimas įmonės darbuotojui nebuvo forminamas (2021 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 50:30: – 63:52).

8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. V. atsiliepimo byloje nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, teismo procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Byla išnagrinėta trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

9. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2018 m. lapkričio 10 d. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią transporto priemonės „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininkas yra atsakovas V. K., valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas”. 2019 m. sausio 2 d. V. K. ir UAB „Lardum“ pasirašė automobilio panaudos sutartį, pagal kurią V. K. perdavė neatlygintinai valdyti UAB „Lardum“ automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. sausio 4 d. darbo sutarties Nr. 95 pagrindu UAB „Lardum“ plataus profilio statybininko pareigoms užimti įdarbino R. V.. Iš pateiktos informacijos apie įmonę UAB „Lardum“ matyti, kad ji užsiima pramoninių pastatų stogų ir fasadų montažu Vokietijoje. 2019 m. kovo 11 d. Vokietijoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo kaltės, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu AB „Lietuvos draudimas” atlygino transporto priemonės „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo padarytą žalą, išmokėdamas 8 828,78 Eur (5 185,26 Eur ir 3 643,52 Eur) dydžio draudimo išmoką.

Dėl nepranešimo apie draudimo rizikos padidėjimą

10. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ) įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje, ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

11. Ieškovė vienu ieškinio reikalavimu prašo priteisti solidariai iš atsakovų V. K. ir UAB „Lardum“ ieškovei 4 414,39 Eur išmokėtą draudimo išmoką dėl nepranešimo apie draudimo rizikos padidėjimą. Nurodo, kad transporto priemonę vairavo R. V., kuris neturi 25 metų arba 2 metų vairavimo stažo, bei kad transporto priemonė buvo 2 metus naudojama užsienio valstybėje.

12. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 114 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi šalims sudarant sutartį), draudikas, vertindamas draudimo riziką, turi teisę atsižvelgti į apdraustojo amžių, sveikatos būklę, profesiją ir kitus draudimo rizikai turinčius reikšmės objektyvius kriterijus, kartu užtikrindamas, kad vienodo rizikos lygio asmenų grupei būtų taikomos vienodos draudimo įmokų ir draudimo išmokų apskaičiavimo sąlygos. Aiškindamas pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas kasacinis teismas, be kita ko, yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų standartizavimas nepaneigia draudikų galimybės nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo jų skirtingu tikėtinumo laipsniu draudikui sukuriamos tikimybės vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudimo įmokų dydžius nustato draudikas. Pagal Sąlygų 26 punktą draudimo įmoką apskaičiuoja draudikas; draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2013).

13. A. V. K. ir ieškovės sudarytos draudimo sutarties 1.5.2 punktu šalys susitarė, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama sutarties 1.5.2 punkte nurodytomis sąlygomis: kad transporto priemonė nebus naudojama kelių eisme kitoje valstybėje, jeigu tos valstybės (arba Europos Sąjungos) teisės aktai nustato prievolę perregistruoti transporto priemonę toje valstybėje dėl naudojimo joje termino arba kitų aplinkybių (sutarties 1.5.2.2 punktas); transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio amžius mažesnis nei 25 metai, nepriklausomai nuo jo vairavimo stažo, taip pat asmuo, kurio vairavimo stažas vairuoti sutartyje nurodytą transporto priemonę yra mažesnis nei 2 metai, nepriklausomai nuo jo amžiaus, pažymint, kad šis reikalavimas netaikomas draudimo sutartį sudariusiam draudėjui (sutarties 1.5.2.11 punktas).

14. Pagal TPVCAPDĮ 1 straipsnio 2 dalį šio įstatymo nuostatos taikomos kiekvienai privalomai registruoti motorinei transporto priemonei, skirtai važiuoti žeme, taip pat mopedams, priekaboms ir puspriekabėms, išskyrus bėgines transporto priemones. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal šio straipsnio 2 dalį už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalis).

15. Pagal nurodytas TPVCAPDĮ nuostatas atsakovas V. K., būdamas automobilio savininku, privalėjo sudaryti draudimo sutartį ir laikytis joje nustatytų sąlygų, tarp kurių ir draudimo perduoti valdyti transporto priemonę jaunesniam, negu 25 metai arba kuriuo vairavimo stažas yra mažesnis nei du metai, taip pat, kad transporto priemonė nebus naudojama kelių eisme kitoje valstybėje, jeigu tos valstybės (arba Europos Sąjungos) teisės aktai nustato prievolę perregistruoti transporto priemonę toje valstybėje dėl naudojimo joje termino arba kitų aplinkybių. 2019 m. sausio 2 d. V. K. ir UAB „Lardum“ pasirašė automobilio panaudos sutartį, pagal kurią V. K. perdavė neatlygintinai valdyti UAB „Lardum“ automobilį „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Lardum“ minėtą automobilį Vokietijoje perdavė vairuoti R. V., kuris yra gimęs 1990 m. liepos 31 d. Šią aplinkybę patvirtina atsakovas UAB „Lardum“ savo atsiliepime į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdė R. V.. 2019 m. kovo 11 d. Vokietijoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo kaltės, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos. Minėtas įvykis Vokietijoje įvyko 2019 m. kovo 11 d., o automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)valdytojas eismo įvykio metu R. V. tuo metu buvo 29 metų amžiaus. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė aplinkybių, kurie pagrįstų, jog R. V. eismo įvykio metu 2019 m. kovo 11 d. neturėjo dviejų metų vairavimo stažo, todėl šiuo pagrindu reiškiamas ieškinio reikalavimas pagal sutarties 1.5.2.11 punktą atmetamas, kaip nepagrįstas. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovė turėjo įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

16. Taip pat, ieškovė ieškinyje nurodė, kad nei sudarant, nei vykdant draudimo sutartį nei atsakovas V. K., nei atsakovas UAB „Lardum“, faktiškai valdęs minėtą transporto priemonę, nepateikė ieškovei informacijos, jog transporto priemonė bus naudojama užsienio valstybėje dvejus metus. Teismas pažymi, kad Pagal TPVCAPDĮ 10 straipsnio 1 dalį, sumokėjus vieną (bendrą) draudimo įmoką, draudimo sutartis suteikia draudimo apsaugą visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Ši nuostata atitinka Europos Parlamento ir Tarybos 2009-09-16 direktyvos Nr. 2009/103/EB Preambulės (8) punkto ir 14 straipsnio reikalavimus. Standartinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47, 5 punkte taip pat numatyta, kad „Visą draudimo sutarties galiojimo terminą draudimo sutartimi suteikiama draudimo apsauga visose Europos Sąjungos valstybėse narėse <...>“, o šiuo atveju sutarties 1.5.2.2 punktas numato, kad transporto priemonė nebus naudojama kelių eisme kitoje valstybėje, jeigu tos valstybės (arba Europos Sąjungos) teisės aktai nustato prievolę perregistruoti transporto priemonę toje valstybėje dėl naudojimo joje termino arba kitų aplinkybių (sutarties). Šiuo atveju ieškovės pateiktas Vokietijos Federacinės Respublikos įsakymo dėl transporto priemonių patvirtinimo kelių eismui (Transporto priemonių patvirtinimo potvarkis – FZV) 20 straipsnio dėl laikino dalyvavimo kelių eisme Vokietijoje 1 punktas numato, kad Transporto priemonės, registruotos kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusioje valstybėje narėje, gali laikinai dalyvauti vidaus eisme, jei kitos valstybės narės kompetentinga institucija jiems išdavė galiojantį registracijos liudijimą, arba kitoje pasirašiusioje valstybėje ir yra šalies viduje, nėra nustatyta reguliari vieta. Registracijos liudijime turi būti bent jau tokia informacija, kuri pateikiama transporto priemonių su raudonu valstybiniu numeriu registracijos knygelėje pagal 9 priedėlį. Registracijos liudijimus pagal 1 sakinį, kurie atitinka 2 sakinio reikalavimus ir išduodami tik transporto priemonei perduoti, eismo leidinyje skelbia Federalinė transporto ir skaitmeninės infrastruktūros ministerija. Minėto straipsnio 6 punktas numato, kad laikotarpis iki vienerių metų laikomas laikinu, kaip apibrėžta 1 ir 2 dalyse. Prasideda laikotarpis registracijos pažymėjimams su sienos kirtimo diena ir tarptautinių registracijos liudijimų atveju pagal 1926 m. balandžio 24 d. Tarptautinį susitarimą dėl motorinių transporto priemonių eismo – jų išdavimo diena.

17. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovė nepateikė duomenų, kad minėta transporto priemonė buvo daugiau ne du metus, kaip ji pati teigia, naudota Vokietijoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad draudimo sutartis sudaryta 2019 m. sausio 2 d., o eismo įvykis įvyko po dviejų mėnesių, t. y. 2019 m. kovo 11 d., ginčo transporto priemonė buvo skirta atvežti į Vokietiją ir parvežti iš Vokietijos darbuotojus, UAB „Lardum“ darbuotojams dirbti buvo skirta kita Vokietijoje registruota transporto priemonė (žr. Sprendimo 23 punktą). Pagal ieškovės pateiktą Vokietijos teisinį reglamentavimą, nesant byloje priešingų duomenų, teismas sprendžia, kad transporto priemonei „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo leidžiamas eismas, nes ji turėjo Europos Sąjungos valstybėje išduotą galiojantį registracijos liudijimą ir nebuvo praėję daugiau kaip metai nuo Vokietijos sienos kirtimo. Nenustatytas sutarties 1.5.2.2 punkto nesilaikymas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad šis ieškinio faktinis pagrindas yra pagrįstas.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuojama, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai ir dėl to nebuvo nustatytos aplinkybės, kurių pagrindų būtų galima pripažinti atsiradusį draudimo rizikos padidėjimo faktą, todėl atmetamas ieškinio reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų V. K. ir UAB „Lardum“ ieškovei 4 414,39 Eur išmokėtą draudimo išmoką dėl nepranešimo apie draudimo rizikos padidėjimą.

Dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos

19. Antru ieškinio reikalavimu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės UAB „Lardum“ 4 414,39 Eur išmokėtą draudimo išmoką dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Nurodo, kad po eismo įvykio 2019 m. kovo 11 d., o automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas pasišalino iš eismo įvykio vietos.

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnis). Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis pasišalino iš eismo įvykio vietos.

21. CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Darbdavio atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, bet ir papildomos sąlygos – turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, esminę reikšmę turi aplinkybė, kad darbuotojas darydamas žalą veikė kaip darbuotojas, o ne savo asmeniniais interesais. Darbuotojas tretiesiems asmenims tiesiogiai atsako tada, kai nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos, bet nėra bent vienos iš dviejų papildomų darbdavio atsakomybės sąlygų (nėra darbo santykių ar žala padaryta nevykdant darbo funkcijų) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2013).

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. sausio 2 d. V. K. ir UAB „Lardum“ pasirašė automobilio panaudos sutartį, pagal kurią V. K. perdavė neatlygintinai valdyti UAB „Lardum“ automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties 7 punkte nurodyta, kad panaudos gavėjas, šiuo atveju UAB „Lardum“ atsako už žalą, padarytą tretiesiems asmenims naudojant transporto priemonę, jeigu neįrodo, jog žala atsirado dėl panaudos davėjo ar asmens transporto priemonė perduota panaudos davėjo sutikimu, tyčios ar didelio neatsargumo. Bylos duomenis nustatyta, kad UAB „Lardum“ minėtą automobilį Vokietijoje perdavė vairuoti R. V.. Byloje nėra duomenų, kad V. K., būtų davęs sutikimą minėtą automobilį perduoti R. V., todėl pagal 2019 m. sausio 2 d. panaudos sutarties 7 punktą už visą žalą padarytą tretiesiems asmenims atsakovo panaudos gavėjas UAB „Lardum“. 2019 m. kovo 11 d. Vokietijoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo kaltės, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos. AB „Lietuvos draudimas” atlygino transporto priemonės ,,VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)valdytojo padarytą žalą, išmokėdamas 8 828,78 Eur dydžio draudimo išmoką. Atsižvelgiant į tai, ieškovė iš atsakingo už žalą asmens pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnį ir 2019 m. sausio 2 d. panaudos sutarties 7 punktą, turi teisę reikalauti iš UAB „Lardum“ atlyginti padarytą žalą.

23. K. A. B. teismo posėdžio metu parodė, jog jis įvykio datos neatsimena, įvykis buvo Vokietijoje. Jis dirbo įmonėje UAB „Lardum“ statybininku ir su kitais šešiais darbuotojais automobiliu VW Transporter važiavo į Vokietiją dirbti. Automobilis „VW Transporter“ buvo skirtas vežti darbuotojus. Darbui Vokietijoje yra skirta kita transporto priemonė. Jis gyveno kartu su R. V. viešbutyje. R. V. taip pat dirbo įmonėje UAB „Lardum“. Jų darbo grafikas buvo nuo pirmadienio iki penktadienio, darbo pradžios laikas priklausydavo, nuo to kiek atstumo iki jų darbo objekto. Darbo pradžia būdavo apie 6.00 – 7.00 val. Įvykio tikslios datos pasakyti negalėjo, nes neatsimena. Įvykio dieną, apie 19.00 – 20.00 val., po darbo jie buvo grįžę į viešbutį ir R. V. atsisėdo už automobilio vairo ir nuvažiavo į parduotuvę. Kiek jam pasakojo žmonės, R. V. įvažiavo į parduotuvę, tai jam pasakojo, asmuo, kuris važiavo kartu su R. V. automobilyje, bet jis negali nurodyti kas tai per asmuo, nes praėjo daug laiko. Po įvažiavimo į parduotuvę R. V. iškarto išvažiavo iš įvykio vietos. Jo nuomone R. V. ir kitas su juo važiavęs asmuo nesuprato kas įvyko, galimai abu buvo girti ir išvažiavo iš įvykio vietos. Apie tai, kad įvyko įvykis suprato tik kitą dieną ir apie jį papasakojo tik tiems asmenims su kuriais dirbo, o nuo visų kitų bandė nuslėpti. Jis pats įvykio metu automobiliu nevažiavo, bet matė kaip išvažiuojant už vairo sėdėjo R. V. ir kaip grįžo atgal taip pat matė, kad už vairo buvo R. V.. R. V. vienintelis turėjo teisę vairuoti, jo žiniomis vairavimo stažas buvo virš 2 metų, tai sakė pats R. V.. Jis yra ne kartą važiavęs automobiliu, kai jį vairavo R. V. (į darbą, iš darbo). Jo nuomone R. V. vairuodavo pakankamai gerai (2021 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 69:50 – 80:35).

24. Iš eismo įvykio akto surašyto Grosefėno policijos skyriaus pareigūno matoma, jog įvykis įvyko 2019 m. kovo 11 d. 11.10 val. adresu (duomenys neskelbtini).Eismo įvykio metu buvo lietingas, drėgnas oras, šlapia kelio danga. Įvykyje dalyvavo 2 eismo įvykio dalyviai: T. S. vairuojamas lengvasis automobilis F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nenustatyto asmens vairuojamas lengvasis automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio pobūdis: susidūrimas su kita transporto priemone, kuri užvažiuoja, sustabdo arba stovi automobilių aikštelėje ar aikštelėje. Pasak eismo įvykio liudininkės W. M. lengvojo automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pavažiavo su savo transporto priemone atgal ir atsitrenkė į tinkamai parkuojamą automobilį F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po atsitrenkimo lengvojo automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nuvažiavo ir tokiu būdu pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu automobiliui F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įlenktas užpakalinis kairės pusės automobilio sparnas, o automobiliui „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta užpakalinė kairė automobilio dalis. Kaip avarijos liudininkai eismo įvykio akte yra nurodyti trys asmenys: Vokietijos pilietė W. M., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvis pilietis M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), ir Lietuvos pilietis R. V., gimęs (duomenys neskelbtini).

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įrodyti šias aplinkybes turi ieškovė, t. y. draudikas, išmokėjęs nukentėjusiajam draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 111-1075/2019). Šiuo atveju byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad 2019 m. kovo 11 d. Vokietijoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykį 2019 m. kovo 11 d. 11.10 val. darbo metu sukėlė R. V., kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos, priešingų duomenų byloje nėra. Šias aplinkybes patvirtina eismo įvykio aktas ir liudytojo K A. B. parodymai apie tai, kad sekančią dieną sužinojo apie įvykį iš pačio R. V.. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad R. V. suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, todėl pagal CK 6.264 straipsnį UAB „Lardum“ kaip darbdavys atsako už visą žalą, padarytą tretiesiems asmenims darbuotojo veiksmais, atliekant jam darbo funkcijas. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB „Lardum“ 4 414,39 Eur išmokėtą draudimo išmoką dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos tenkinamas.

26. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, iš atsakovės UAB „Lardum“ priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 4 414,39 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ byloje prašė priteisti 70,08 Eur už teisines paslaugas, 199,00 Eur žyminį mokestį ir 106,06 Eur už dokumentų vertimą, iš viso 375,14 Eur (civilinė byla Nr. e2-4762-1023/2020 CBP-3575, civilinė byla Nr. e2-185-1060/2021 DOK-6047). A. V. K. už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sumokėjo 38,00 Eur žyminį mokestį (DOK-32245). Šiuo atveju ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimų dalis dėl žalos priteisimo iš UAB „Lardum“ buvo patenkinta 50 procentų, atsakovo V. K. atsikirtimai į ieškinį patenkinti 100 procentų. Atsižvelgiant į teismo priimto procesinio sprendimo rezultatą, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš UAB „Lardum“ priteisiama 187,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui V. K. iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisiamas 38,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

28. Valstybė šioje byloje patyrė 31,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus 50,00 procentų, šios išlaidos padalinamos tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės UAB „Lardum“ po lygiai, iš kiekvieno po 17,75 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Lardum“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 414,39 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų keturiolikos eurų ir trisdešimt devynių centų) išmokėtą draudimo išmoką ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 414,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 187,57 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt septynių eurų ir penkiasdešimt septynių centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 38,00 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lardum“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 17,75 Eur (septyniolikos eurų ir septyniasdešimt penkių centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė