Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Robertui Kasnauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. V. 2018 m. balandžio 7 d., apie 10.20 val., Šilutės m., Pramonės g., ties pastatu 1A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Kia Cee'D“, valst., Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio ( kraujyje rasta 1,60 promilių etilo alkoholio).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, be jo paties parodymų, jo kaltė patvirtinta specialisto išvada, alkoholio matuokliu nustatytais duomenimis, liudytojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kita bylos medžiaga. Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis J. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 str. 7 d.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis J. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 str. 7 d.

Dėl laidavimo

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl J. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Kaltinamasis neteistas, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, reali žala niekam nebuvo padaryta, charakterizuojamas teigiamai, dirbantis, turi šeimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą tikėtis, jog ateityje J. V. laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.

Kaltinamasis prašė jo laiduotoju paskirti tėvą R. V., kuris sutiko būti J. V. laiduotoju ir pateikė tai patvirtinantį raštišką sutikimą. Nustatyta, jog santykiai tarp kaltinamojo ir jo tėvo geri, tėvas turi teigiamą įtaką sūnui. R. V. dirba advokatu, jo elgesiu nusiskundimų nėra, neteistas, administracine tvarka nebaustas. R. V. statusas, jį apibūdinančios kitos socialinės ir asmeninės savybės, šeimos ryšiai, leidžia pagrįstai manyti, kad R. V. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti J. V. teigiamą įtaką bei būti laiduotoju, todėl esant visiems BK 40 straipsnyje nustatytiems pagrindams, J. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant terminą vieneriems metams. Atsižvelgiant į tai, jog J. V. anksčiau yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir nors nuobaudų galiojimas yra pasibaigęs tai vertintina kaip kaltinamąjį charakterizuojanti savybė, įvertinus laiduotojo asmenines savybes, jo turtinę padėtį, nustatytinas 300 € dydžio užstatas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Uždraudimas vairuoti transporto priemonę nuo vienų metų iki trijų metų, numatytas BK 68 straipsnyje, skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 9 dalis numato, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalį, t.y. vairavimą esant neblaiviam, kai girtumas neviršija 1,5 promilės, padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones, atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo J. V. padarytas nusikaltimas savo pobūdžiu pagal pavojingumo laipsnį yra pavojingesnis už minėtą administracinį nusižengimą bei į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti autotransporto priemones 1 metus 6 mėnesius.

Nutraukus bylą, kaltinamajam skirtina poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2d. 4p.,71 str.).

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų, o vairuota transporto priemonė – automobilis atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2008-09-17 ir 2009-04-10 nutarimus).

Kasacinio teismo praktikoje dėl turto konfiskavimo taikymo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-09 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-16 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018) akcentuojama tai, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje ir šios baudžiamojo poveikio priemonės pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.

Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-09 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 7 punktą).

Nagrinėjamoje byloje, įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, tai, kad automobilis jam nepriklauso, savininkas jam neblaiviam vairuoti neperdavė, buvo pripažinta, kad yra pagrindas išvadai, jog J. V. laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų ir egzistuoja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrindas (BK 40 straipsnis). Kaltinamajam už padarytą veiką skiriamos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (sudaranti apie 20 proc. automobilio, kurį neblaivus vairavo, vertės ) ir pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Taigi kaltinamasis patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį (dydžiu iš esmės artimą automobilio konfiskavimui), tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą.

Tokiu atveju, atsižvelgdamas į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto teisinę prigimtį ir baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) paskirtį, teismas sprendžia, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė, kaip neatitinkanti teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, netaikytina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, J. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, naikintinos.

Baudžiamojoje byloje saugomas J. V. vairuotojo pažymėjimas Nr. 00246621, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 305, 307 - 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 218 straipsnio 7 dalį ir jį perduoti laiduotojo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą su trijų šimtų eurų (300 Eur) dydžio užstatu vienerių (1) metų laikotarpiui ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Įpareigoti R. V. per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti trijų šimtų eurų (300 Eur ) dydžio užstatą į Tauragės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

Per nustatytą terminą nesumokėjus užstato, bus laikoma, kad laiduotojas atsisako laidavimo.

Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, punktais, 68, 71 straipsniais J. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams,

- 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per du (2) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumento paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

J. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00246621, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti kaltinamajam J. V., kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.