- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-28
- Bylos Nr.
- e2-1622-666/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01366-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Ieškovas
- Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- L. P.
Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Erikas Jurgutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei L. P. dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 366,00 Eur nuostolių, kuri atsirado neteisėtai pasinaudojus Europos sveikatos draudimo kortele (toliau – ESDK). Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 str. nustatyta tvarka, atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad atsakovei L. P. buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos Islandijoje. Sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos pateikiant ESDK Islandijos sveikatos priežiūros įstaigai. Pažymėtina, kad atsakovė tuo metu nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK. Valstybinė ligonių kasa iš Islandijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas, patvirtinančias paslaugų suteikimą atsakovei. Pateiktos sąskaitos buvo apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis, todėl PSDF biudžetui padaryta 366,00 Eur dydžio žala. Byloje duomenų, apie tai, kad prašoma suma sumokėta, nėra.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 10 punktas nustato, kad asmuo, kuriam buvo išduota ESDK, pasirašytinai įsipareigoja informuoti ESDK išdavusią teritorinę ligonių kasą apie draustumo statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą. Asmuo, kuriam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ES šalyse, nepranešęs apie draudiminio statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka, nes asmens sveikatos priežiūros išlaidos PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims. Atsakovė būdama nedrausta privalomuoju sveikatos draudimu, pateikė ESDK Islandijos sveikatos priežiūros įstaigai, taip pažeidė nustatytą ESDK naudojimo tvarką, todėl atsakovei taikytina civilinė atsakomybė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.280 str. nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau - Sveikatos draudimo įstatymo) 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, ir 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte, nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja VLK prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Teritorinės ligonių kasos. Sveikatos draudimo įstatymo 34 str. 10 p. įtvirtinta teritorinių ligonių kasų teisė teikti ieškinius asmenims dėl jiems neteisėtai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų išieškojimo.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pateikė ESDK Islandijos sveikatos priežiūros įstaigai pažeisdama nustatytą tvarką ir taip padarė žalos ieškovei, darytina išvada, jog ieškovė, kompensavusi 366,00 Eur dydžio sumą už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, kurios gautos neteisėtai, įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės, taigi ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą regreso teise yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 366,00 Eur nuostolių atlyginimas.
Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 5 p. nustato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos, kai ieškinys pareiškiamas siekiant apginti valstybės arba savivaldybės interesus. CPK 96 str. 1 d. nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi, ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88-99 str., iš atsakovės priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės pajamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniais, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 366,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 00 ct) žalos, padarytos neteisėtai pasinaudojus ESDK, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai.
Priteisti iš atsakovės L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolika eurų ir 00 ct) nesumokėto žyminio mokesčio į valstybės pajamas. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą - 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kretingos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.