- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-27
- Bylos Nr.
- e2A-369-601/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02498-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- UAB ,,VG Agroholding“
- Ieškovas
- D. G.
- Kategorijos
- 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,VG Agroholding“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovei UAB „VG Agroholding“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės UAB „VG Agroholding“ priešieškinį ieškovui D. G. dėl atlikto įskaitymo patvirtinimo arba nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 7 114,80 Eur skolą, 1 081,41 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. spalio 3 d. su atsakove sudarė žaliavos pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė, o atsakovė nupirko 24 t IV klasės EKO kviečių po 245 Eur už toną (be PVM). Atsakovė kviečius pasikrovė 2016 m. spalio 21 d. Anykščių rajone. Ieškovas iki sutartyje nustatyto termino, t. y. iki 2016 m. spalio 23 d., jokių pretenzijų iš atsakovės negavo. Ieškovas atsakovės pretenziją elektroniniu paštu gavo tik 2016 m. spalio 24 d, kurioje nurodyta, jog pristačius kviečius pirkėjui Vokietijoje buvo nustatyta, kad kviečiai neatitinka sutartyje ekologinei žaliavai keliamų reikalavimų. Atsakovė ieškovui pasiūlė grūdus parduoti už mažesnę kainą. Su pretenzija ieškovas nesutiko, nes laikė ją nepagrįsta ir pateikta pavėluotai. Ieškovas atsakovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą 7 114,80 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2016 m. lapkričio 10 d., tačiau to nepadarė.
Atsakovė priešieškinyje prašė patvirtinti 2017 m. vasario 2 d. atliktą įskaitymą, kuriuo buvo vienašališkai įskaityta ieškovo mokėtina 4 818,63 Eur suma, pripažįstant jį galiojančiu. Tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad 2017 m. vasario 2 d. atliktas įskaitymas yra niekinis, prašė priteisti iš ieškovo 4 818,63 Eur nuostolius ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, jog atsakovė pagal 2016 m. gruodžio 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už sutartimi įsigytą produkciją turėjo sumokėti ieškovui 6 533,76 Eur dydžio sumą. Ieškovas pagal 2016 m. lapkričio 11 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą turėjo sumokėti atsakovei 4 504,43 Eur nuostolius, atsiradusius dėl netinkamo sutarties vykdymo, o pagal 2017 m. sausio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą privalėjo sumokėti 314,20 Eur išlaidas, susijusias su kviečių saugojimu. Tiek ieškovo, tiek atsakovės reikalavimai buvo piniginiai, priešpriešiniai, kilę iš tos pačios sutarties vykdymo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priešieškinį atmetė.
Priteisė ieškovui D. G. iš atsakovės UAB „VG Agroholding“ 5 399,50 Eur skolos, 108,14 Eur delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. vasario 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdo ir 2 730,67 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priėmė ieškovo D. G. atsisakymą dėl ieškinio reikalavimų dalies, t. y. dėl 1 715,13 Eur priteisimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Dėl kviečių kokybės teismas pažymėjo, kad tikėtina, jog sutarties 2.1 punkto, kuriame buvo aptarti kviečių kokybės rodikliai, tinkamas įvykdymas buvo svarbus, norint parduoti kviečius Vokietijos įmonei (duomenys neskelbtini). Tai, kad ieškovo parduotų kviečių rodikliai nebuvo tokie, kokie įrašyti sutartyje, patvirtina šie rašytiniai įrodymai: 2017 m. spalio 13 d. raštas; Vokietijos įmonės atlikta miltų analizė. Ieškovas jokių dokumentų, patvirtinančių, jog jo kviečiai atitinka sutartyje įrašytas papildomas sąlygas kokybei, atsakovei neteikė. Ieškovo kviečių tyrimai UAB „Zujų paukštynas“ buvo atlikti atsakovės iniciatyva, o gauti tyrimo rezultatai buvo įrašyti į šalių pasirašytą sutartį kaip papildomos sąlygos kokybei. Nenustatyta, kad įmonei UAB „Zujų paukštynas“ buvo išduotas (suteiktas) apkreditavimo pažymėjimas atlikti grūdų tyrimus. Duomenų, kad buvo parduoti kiti kviečiai (ne tie, kurių tyrimus atliko atsakovė), byloje nėra. Nustatyta, jog pagrindinis rodiklis, dėl kurio Vokietijos įmonė atsisakė pirkti kviečius buvo baltymų kiekis. Tiek tarp šalių sudarytoje sutartyje, tiek su Vokietijos įmone sudarytoje sutartyje buvo numatyta, jog baltymai turi būti min. 11 proc. Nenustatyta, kad ieškovas galėjo turėti ar turėjo tikslą parduoti kviečius, kurie neatitinka sutartyje numatytų papildomų sąlygų kokybei. Byloje esantys įrodymai – ieškovo pateikti paklausimai UAB „Kėdainių aruodas“ ir UAB „Scandarga“ dėl kviečių kainos, patvirtina, kad kviečiai atsakovei buvo parduoti rinkoje galiojusia kaina. Tuo atveju, jeigu atsakovė nebūtų pirkusi kviečių iš ieškovo, jis ekologiškus IV klasės kviečius už panašią kainą galėjo parduoti ir kitiems supirkėjams. Tai, kad baltymų kiekis neturėjo įtakos sutartyje numatytai kviečių kainai patvirtina ir pačios atsakovės ieškovui 2016 m. gruodžio 31 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 218, iš kurios nustatyta, jog atsakovė tuos pačius kviečius iš ieškovo nupirko sumokėdama tokią pačią kainą už toną, kuri buvo numatyta sutartyje, t. y. 245 Eur už toną. Atsakovė, būdama juridiniu asmeniu ir užsiimdama grūdų supirkimu ir pardavimu, savo teisę, įtvirtintą CK 3.328 straipsnio 1 dalyje, įgyvendino aplaidžiai ir nerūpestingai. Ieškovas negarantavo atsakovei, jog jo kviečiai atitinka sutartyje numatytas papildomas sąlygas kokybei, nes, kaip nustatyta, ši nuostata buvo įrašyta atsakovės iniciatyva po to, kai ji atliko tyrimus UAB „Zujų paukštynas“, o ne ieškovui įtikinus atsakovę, kad jo kviečiai yra atitinkamos kokybės ir/ar atitinka tam tikrus rodiklius (parametrus). Atsakovė, savo iniciatyva atlikusi grūdų tyrimus neakredituotoje įstaigoje, ir šios neakredituos įstaigos tyrimo rezultatus įrašydama į sutartį, veikė neatidžiai ir neapdairiai, todėl turi prisiimti ir dėl to kilusias pasekmes. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo parduoti kviečiai buvo netinkamos kokybės, todėl atsakovė už parduotus kviečius privalo ieškovui sumokėti sutartyje sutartą kainą. Dėl kviečių kiekio teismas sprendė, jog objektyvių duomenų, jog ieškovas pardavė ne 24 t, o tik 22,04 t, nėra. Visuose dokumentuose buvo nurodyta, jog atsakovė iš ieškovo nupirko 24 t kviečių. Atsakovės pateiktas svėrimo aktas, kuris buvo surašytas tik 2016 m. spalio 31 d. (praėjus dešimt dienų po to, kai buvo kviečiai pakrauti ir išvežti iš Lietuvos) ir tik po to, kai kviečiai buvo parvežti į Lietuvą su kita transporto priemone ir iš kitos Vokietijos įmonės, nelaikytini objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, jog ieškovas pardavė, o atsakovė nupirko ne 24 t, o tik 22,04 t kviečių. Kilus abejonėms dėl krovinio kiekio atsakovė turėjo imtis visų priemonių tiksliam krovinio svoriui jį pakraunant Lietuvoje arba pristačius į Vokietiją nustatyti, tačiau to nepadarė. 2017 m. vasario 2 d. atsakovė ieškovui sumokėjo 1 715,13 Eur. Teismas ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio, t. y. 1 715,13 Eur priėmė ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė. Sutartyje šalys susitarė ne dėl 0,2 proc., bet dėl 0,02 proc. dydžio delspinigių. Teismas darė išvadą, jog ieškovas, paskaičiuodamas prašomą priteistinų delspinigių sumą, nepagrįstai taikė 0,2 proc. dydžio delspinigius ir ieškovui iš atsakovės priteisė 108,14 Eur (7 114,80 Eur x 0,02 proc. x 76 dienos). Ieškovo prašymu iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. vasario 13 d., ik teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl priešieškinio reikalavimų. Atsakovės prašomus priteisti 4 818,63 Eur nuostolius sudaro: 1 177,33 Eur kviečių transportavimo į Vokietiją išlaidos, 1 464,10 Eur kviečių transportavimo iš Vokietijos išlaidos, 81,07 Eur mokestis už laboratorinį tyrimą UAB „Labtarna“, 314,20 Eur sandėliavimo išlaidos, 1 176 Eur dydžio bauda, paskaičiuota vadovaujantis sutarties 6.1 punktu, ir 1 781,93 Eur negautas pelnas. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti. Nenustačius ieškovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo taikyti sutartinės civilinės atsakomybės. Kadangi ieškovas sutartį įvykdė tinkamai, darytina išvada, jog atsakovė neįrodė, kad turėjo apibrėžtą, galiojantį ir vykdytiną vienarūšį priešpriešinį reikalavimą ieškovui, t. y. buvo visos CK 6.130 straipsnyje nustatytos sąlygos, būtinos įskaitymui atlikti, todėl teismas konstatavo, jog atsakovas nagrinėjamu atveju neturėjo teisinio pagrindo įskaityti priešpriešinius reikalavimus. Teismas darė išvadą, kad patenkinta 85 proc. ieškinio reikalavimų (5 507,69 Eur x 100 proc./6 480,95 Eur). Atsakovės priešieškinį atmetė visiškai. Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovės priteisė 2 730,67 Eur.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7062-921/2017 ir priimti naują sprendimą:
Žemesnės instancijos teismas
atmesti ieškovo D. G. ieškinį pilna apimtimi, ir patenkinti atsakovo UAB „VG Agroholding“ priešieškinį ieškovui: patvirtinti 2017-02-02 UAB „VG Agroholding“ atliktą įskaitymą, o nustačius, kad 2017-02-02 UAB „VG Agroholding“ atliktas įskaitymas yra niekinis, priteisti iš ieškovo D. G. 4 818,63 Eur nuostolius.arba teismui nustačius tam pagrįstas priežastis, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7062-921/2017 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Tuo atveju, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą 2017 m. spalio 31d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7062-921/2017 paliktų nepakeistą, atsakovas prašo iki 1 500 Eur sumažinti ieškovui iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
teismas nepagrįstai darė išvadą, kad atsakovė, būdama juridiniu asmeniu aplaidžiai ir nerūpestingai įgyvendino CK 3.328 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę. Atsakovo atliktas kviečių tyrimas buvo tik reprezentatyvaus pobūdžio, jo tikslas buvo išsiaiškinti, kokia yra galima ieškovo kviečių kokybė ateityje pasirašomai sutarčiai, tačiau tai jokiais būdais nereiškė, kad atsakovas iš anksto tiria pagal sutartį ieškovo 2016-10-21 pateiktų į transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kviečių kokybę. Konkretūs grūdai, iš kurių buvo paimtas atsakovo mėginys, negalėjo būti atsakovo niekaip individualizuoti. Ieškovas vykdydamas sutartį elgėsi nesąžiningai ir atsakovui pateikė kitus grūdus, negu tie, kurie buvo pateikti ištyrimui. Teismas, perkeldamas atsakomybę už sutarties neįvykdymą atsakovui, pažeidžia sutarties šalių pusiausvyros, lygiateisiškumo principus. reprezentatyvių tyrimų ėmimas atitinka įprastą verslo praktiką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo sprendime pateiktas atsakovo atlikto reprezentatyvaus tyrimo fakto interpretavimas paneigia susiformavusią verslo praktiką, nes atlikus preliminarų ūkininko grūdų tyrimą, ūkininkas galėtų pardavinėti bet kokios kokybės grūdus ir taip išvengtų atsakomybės. Nėra jokio tikslo atlikti tokį preliminarų/reprezentatyvų išankstinį grūdų kokybės tyrimą akredituotoje laboratorijoje, kadangi pardavėjas gali pateikti bet kokius grūdus ir tik į transporto priemonę pakrautų konkrečių grūdų tyrimas arba jų mėginių paėmimas arbitražinių maišelių forma ir jų ištyrimas vėliau tarp šalių kilus ginčui dėl kokybės, turėtų būti laikomas tinkamu konkrečiai ieškovo pateiktų grūdų kokybės vertinimu. Teismas nepagrįstai įvertino 2016-09-27 atliktus UAB „Zujų paukštynas“ laboratorijos tyrimus kaip nepatikimus. Laboratorijos akreditacijos nebuvimo faktas pats savaime neįrodo, kad neakredituotos laboratorijos atliktas tyrimas yra neteisingas ar nepatikimas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad UAB „Zujų paukštynas“ laboratorijos tyrimai yra nepatikimi. Nors sutarties sąlygas rengė atsakovas, tačiau tai neįrodo, kad sutarties sąlygos nebuvo individualiai aptariamos ir derinamos su ieškovu;
Šalies argumentai
ieškovas teigė, kad esą nieko nežinojo apie iki sutarties sudarymo atsakovo atliktus tyrimus, tačiau savo teiginius pats paneigia byloje pateikdamas 2016-10-27 elektorinio susirašinėjimo su atsakovės atstove A. N. kopiją, kurioje aišku, kad ieškovui buvo žinoma apie atsakovo atliktus reprezentatyvius kokybės tyrimus. Šios aplinkybės įrodo, kad ieškovas nuo pat ginčo pradžios elgiasi nesąžiningai, meluoja, ir tuo tik siekia išvengti atsakomybės;
Žemesnės instancijos teismas
teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tarp šalių pasirašytą sutartį, kurios 3.4 p. šalys susitarė, kad galutinis žaliavos kiekis ir kokybė yra nustatoma grūdų iškrovimo vietoje, kuri pagal byloje pateiktus įrodymus, buvo Vokietijoje. Šalys sutartyje nebuvo susitarę, kad atsakovas privalo pasitikrinti kviečių kokybę akredituotoje laboratorijoje nei grūdų perdavimo metu, nei ikisutartinių santykių metu. Papildomi grūdų kokybės rodikliai ne vienašališkai atsakovės, o bendru sutarimu su ieškovu buvo įrašyti į sutartį. Sutarties 3.4 p. ieškovas su atsakovu susitarė, kad galutinis ieškovo kviečių kiekis ir kokybė bus nustatoma iškrovimo vietoje. Sutarties projektas ieškovui buvo pateiktas elektroniniu paštu iš anksto 2016-10-03, o atsakovo dėl sutarties pasirašymo pas ieškovą vyko tik kitą dieną 2016-10-04, ieškovas turėjo pakankamai laiko susipažinti su sutarties sąlygomis, derėtis dėl sutarties sąlygų, jas keisti;
teismas sprendime nepagrįstai neatsižvelgė aplinkybę, kad ne tik atsakovas, bet ir ieškovas yra verslininkas. Kadangi ieškovas ne tik parduoda grūdus, bet taip pat juos ir gamina, todėl jis privalo gerai išmanyti visus grūdų auginimo reikalavimus, kokybės parametrus ir rodiklius. Teismas vienpusiškai tik atsakovą vertino kaip verslininką, ir nepagrįstai ieškovą įvertino kaip silpnesniąją sandorio šalį. Teismas pažeidė sutarties šalių pusiausvyros ir lygiateisiškumo principus. Ieškovas turėjo prievolę ypatingai rūpintis tinkamu sutarties įvykdymu, tačiau to nepadarė. Ieškovas įvairiais būdais stengėsi išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Nepagrįstai nevertino atsakovo pateiktų netinkamą ieškovo pateiktų kviečių kokybės faktą įrodymų: Elbland Bio-Muhle GmbH laboratorijos protokolo, UAB ,,Labtama” tyrimo protokolo, kuriais atsakovas pilnai įrodė, kad ieškovo pagal sutartį pateikti eko-kviečiai neatitinka sutarties 2.1. p. numatytų papildomų kokybės reikalavimų;
Žemesnės instancijos teismas
teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovės pateiktas svėrimo aktas, kuris buvo surašytas tik 2016 m. spalio 31d. (praėjus 20 d. po to, kai buvo kviečiai pakrauti ir išvežti iš Lietuvos) ir tik po to, kai kviečiai buvo parvežti į Lietuvą su kita transporto priemone ir iš kitos Vokietijos įmonės, nelaikytini objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, jog ieškovas pardavė, o atsakovė nupirko ne 24 t, o tik 22,04 t kviečių. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tarp šalių sudarytos Sutarties 3.4 p. nuostatą, kad galutinis žaliavos kiekis nustatomas grūdų iškrovimo vietoje. Šalys patvirtino, jog kviečiai Lietuvoje juos pakraunant į transporto priemonę nebuvo sverti, o į dokumentus buvo įrašytas apytikslis kviečių svoris, vadovaujantis transporto priemonės vairuotojo apytiksliu įvertinimu, pagal tai kiek transporto priemonė gali vežti. Pristačius kviečius į Vokietiją jie taip pat nebuvo pasverti dėl to, kad Vokietijos įmonė juos atsisakė priimti. Kviečiai buvo pasverti tik 2017 m. spalio 31d. juos parvežus į Lietuvą. Kadangi sutartyje šalys susitarė, kad galutinis žaliavos kiekis nustatomas grūdų iškrovimo vietoje, o grūdai dėl ieškovo netinkamo sutarties vykdomo buvo grąžinti ir iškrauti tik Lietuvoje, teismas turėjo vadovautis 2017 m. spalio 31d. svėrimo akte nurodytu kviečių svoriu, t. y. 22 040 kg;
priteistos 2 730,67 Eur bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai didelės. Nagrinėjama byla nesudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, didelių ieškovo atstovo sąnaudų. Ieškovo atstovo pateikti dokumentai yra nedidelės apimties. Priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 1 500 Eur suma.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti ieškovui iš atsakovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinėje instancijoje. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė šiuo argumentus:
atsakovas pageidavo įsigyti žemiausios kokybės (IV klasės) pašarinius kviečius, kuriems jokie papildomi specialūs kokybės kriterijai su ieškovu nebuvo aptarti, tad ieškovas neturėjo pareigos pateikti kviečius, kurie atitiko Sutarties 2.1 punkte nurodytus specifinius reikalavimus, įrašytus paties atsakovo atliktų tyrimų pagrindu. Ieškovas apie atsakovo savarankiškai atliktus kviečių tyrimus neakredituotoje įstaigoje nežinojo ir šių tyrimų rezultatus atitinkančių kviečių kokybės pardavimo negarantavo. Tai, kad ieškovas negarantavo atsakovui kokių nors specifinių aukštesnės kokybės kviečių reikalavimų patvirtina ir tai, kad sutartyje nustatyta kaina atitiko tuo metu rinkoje esančią žemiausios kokybės (IV klasės) pašarinių kviečių kainą. Pats atsakovas ginčo kviečius pardavė Vokietijos įmonei ShapfenMuehle GmbH&Co.KG po 360 Eur už toną, o ieškovui nurodė, kad 2017-01-05 atsakovas pats nupirko ginčo kviečius iš atsakovo po 245 Eur/t. Sutartyje esanti kaina atitiko žemiausios kokybės (IV klasės) pašarinių kviečių kainą, o ne aukštesnės klasės kviečių kainą;
tik atsakovui pateikus rašytinius paaiškinimus civilinėje byloje, ieškovui tapo žinoma, kad iki sudarant sutartį atsakovas pats savarankiškai 2016-09-27 atlikinėjo ieškovo kviečių tyrimus. Ieškovas ir atsakovo darbuotoja A. N. el. bylos esančiame susirašinėjime nemini ir neužsimena apie kokį nors 2017-09-27 atliktą kviečių tyrimą, nes toks tyrimas nebuvo ieškovui žinomas. Susirašinėjimas vyksta tik apie atsakovo darbuotojos nurodomą, neva, 2017-10-27 UAB „Zujų paukštynas“ atliktą tyrimą, po kviečių perdavimo;
teismų praktikoje nurodoma, kad aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo – pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Teismas tinkamai įvertino tai, kad ieškovas tiesiog siekė parduoti savo turimus kviečius, jokių specifinių kokybės reikalavimų atsakovui negarantavo. Atsakovas, kaip verslininkas profesionalas, elgėsi itin nerūpestingai, prieš sudarant sutartį kviečių kokybės tyrimus pats atliko itin netinkamai ir nepatikimai: 1) mėginiai paimti jų neautentifikuojant ir neindividualizuojant; 2) tyrimą atliko neakredituota laboratorija. 2016-11-04 UAB „Labtarna“ akredituotoje laboratorijoje atlikto tyrimo rezultatų skirtingumas nuo atsakovo 2017-09-27 atlikto tyrimo neakredituotoje UAB „Zujų paukštynas“ laboratorijoje sukelia abejones dėl pastarosios tyrimo patikimumo;
apeliaciniame skunde nurodoma nauja aplinkybė, kad ieškovas pateikė atsakovui kitus grūdus, negu tie, kurie buvo pateikti ištyrimui. Atsakovė šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nekėlė, todėl tai laikytina nauju apeliacinio skundo argumentu, kurio apeliacinės instancijos teismas neturėtų nagrinėti. Atsakovės darbuotoja A. N. 2016-10-21 dalyvavo ieškovui pakraunant grūdus į transporto priemonę, pati A. N. užpildė CMR važtaraštį. Nei pakraunant grūdus, nei vėliau ieškovui nebuvo pareikštos jokios pretenzijos, kad pateikti ne tie grūdai, kurie buvo parodyti A. N. prieš sudarant sutartį;
Sutarties 4.11 punktas patvirtina, kad ieškovas garantavo tik ekologiškumo reikalavimų atitikimą, o ne specifinius kokybės reikalavimus nurodytus Sutarties 2.1 punkte. Sutartį parengė ir pateikė ieškovui atsakovas. Ieškovas turėjo galimybę tik prisijungti prie sutarties, nes atsakovas ieškovui sutartį atsiuntė el. paštu pdf formatu, kuriame nėra galimybės atlikti jokių pakeitimų, be to pačiame el. laiške atsakovas nurodė: „<...> siunčiu sut. e kviečiams, pasirašykite ir atsiųskite.“
teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas perdavė 24 t kviečių, o 2016-10-31 UAB „Vievio paukščiai“ svėrimo aktą atmetė kaip nepatvirtinantį ieškovo perduotų kviečių kiekio. Iš 2016-10-28 CMR važtaraščio matyti, kad vežant į Lietuvą nurodytas kviečių svoris yra 24 t., bei iš 2016-10-27 sutarties su UAB „Proherus“ matyti, kad 2016-10-28 kviečiai buvo paimti iš kitos vietos nei pristatyti – ne iš Elbland Bio-Muhle GmbH, Roshe, o iš HHDR, (duomenys neskelbtini), Goslar, Vokietija, vilkikas (duomenys neskelbtini), priekaba (duomenys neskelbtini), taigi krovinys buvo perkrautas į kitą transporto priemonę ir priekabą. Atsakovas nėra pateikęs jokių krovinio užplombavimo/atplombavimo aktų, duomenų, kada, kas ir kur krovinį perkrovė, kokį kiekį. Atsakovo dispozicijoje esantys kviečiai Vokietijoje buvo pervežti per kelias vietas, perkrauti iš vienos transporto priemonės į kitą, neužpildant jokių atplombavimo ir užplombavimo aktų. 2016-10-31 svėrimo akte taip pat nėra jokių duomenų apie plombos numerį ir būklę. Atsakovas negali įrodyti, kad 2016-10-31 buvo sveriamas lygiai tie patys ieškovo kviečiai ir toks pat kiekis, koks išvyko iš Lietuvos;
nepagrįstai teigiama, kad byla nebuvo sudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, didelių ieškovo darbo sąnaudų, todėl ieškovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 1 500 Eur. Šie apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti. Byloje yra sprendžiami įvairūs kompleksiniai teisės taikymo ir faktinių aplinkybių nustatymo klausimai, šalių pozicijos byloje nuo pat pradžių buvo iš esmės skirtingos, byloje buvo nagrinėjamas ne tik ieškinys, tačiau ir atsakovo pateiktas priešieškinis, todėl priteistos išlaidos yra pagrįstos ir teisėtos.
Atsiliepimas
dėl priešieškinio nepagrįstumo nurodė, kad palaiko argumentus nurodytus atsiliepime į priešieškinį ir baigiamosiose kalbose. Sutartimi atsakovas pageidavo įsigyti ekologiškus kviečius 4 kl. (žemiausios klasės, pašarinius kviečius), jokie papildomi specialūs kokybės kriterijai su ieškovu nebuvo aptarti. Būtent tokios kokybės kviečius atsakovui ir pateikė ieškovas. Sutartyje įrašyti papildomi specialūs kviečių kokybės kriterijai atsirado vienašališkai tik atsakovo veiksmais. Atsakovas, veikdamas nesąžiningai, sudaromoje sutartyje įrašė net tokius kokybinius rodiklius, kurie aukštesni už atsakovo atliktus tyrimus. Papildomų specialių kriterijų įrašymą sutartyje lėmė vienašališkai atsakovo 2016-09-27 UAB „Zujų paukštynas“ atlikti tyrimai, tačiau ši įmonė net nėra akredituota tokius tyrimus atlikti. Ieškovas tokių specialių kviečių kokybės reikalavimų atitikimo negarantavo ir nėra atsakingas, jei kviečiai šių reikalavimų neatitinka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
Dėl kviečių kokybės
Ginčo esmė – ar sutarties šalys buvo sutarusios dėl į sutarties 2.1 punktą įrašytų papildomų sutarties sąlygų – papildomos sutarties sąlygos kokybei: šiukšlės + kiti grūdai maks. 2 proc., drėgmė maks. 14,7 proc., baltymai min. 11 proc., kritimas min. 209, saikas min. 77, glitimas min. 18,7, kenkėjai gyvi/negyvi – neleistini.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad papildomos sutarties sąlygos kokybei buvo įrašytos atsakovės iniciatyva (ieškovei negarantuojant tokios kokybės), todėl pripažino, jog atsakovė, būdama stipresniąja sutarties šalimi (užsiimančia grūdų supirkimu ir pardavimu), aplaidžiai ir nerūpestingai įgyvendindama savo teises (įrašydama neakredituotos įstaigos grūdų tyrimų rezultatus į sutartį), turi prisiimti dėl to kilusias pasekmes ir nėra pagrindo spręsti, kad parduoti kviečiai buvo netinkamos kokybės.
Pažymėtina, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 str. 1 d.), laikoma, kad deramasi nesąžiningai, kai šalis atlieka sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus (CK 6.163 str. 3 d.), šalys privalo atskleisti viena kitai informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti (CK 6.163 str. 4 d.).
Pagal CK 6.193 straipsnį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis); visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (2 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos <...> sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis). Taigi, CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Visų pirma sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; antra, šioje normoje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo principas, įpareigojant aiškintis tikruosius šalių ketinimus. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad aiškinant sutartį svarbu ne tik sutarties tekstas, bet ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais. Faktiniai šalių veiksmai aiškintini, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus.
Byloje nustatyta, kad ieškovas siekė parduoti savo užaugintus kviečius, o atsakovė siekė įsigyti žemiausios kokybės (IV klasės) pašarinius kviečius. Ieškovė negarantavo jokių kokybinių parduodamų kviečių rodiklių, nesiūlė atsakovei įsigyti tam tikrus kokybinius kriterijus atitinkančius kviečius. Atsakovė pati atliko ieškovės parduodamų kviečių tyrimą ir šių tyrimų rezultatus įrašė į sutartį kaip papildomas sutarties sąlygas kokybei. Ieškovas neigia, jog šių sąlygų įrašymas į sutartį buvo aptartas su juo; tvirtina jas pamatęs tik pateikus jam sutartį elektroniniu būdu 2016 m. spalio 3 d., kurioje nebuvo galima daryti jokių pakeitimų. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog, prieš pateikiant sutartį pasirašyti, su atsakovu buvo aptartos papildomos sutarties sąlygos dėl kokybės (CPK 178 str.). Byloje nėra ginčo, jog 1) ieškovas nesiūlė pirkti tam tikros kokybės kviečius, negarantavo jų tam tikros kokybės, 2) sutarties objektas - žemiausios kokybės (IV klasės) pašariniai kviečiai, kurių kaina atitiko tuo metu rinkoje esančią tokių kviečių kainą be papildomų kokybės garantijų (UAB „Kėdainių aruodas“, UAB „Scandarga“ duomenys apie tokių kviečių kainas 240-260 Eur/t (t. 1, b. l. 24-25)), 3) sutartį parengė ir pasiūlė pasirašyti atsakovė, užsiimanti grūdų supirkimu ir pardavimu, 4) sutartį atsakovė 2016 m. spalio 3 d. atsiuntė ieškovui elektroniniu paštu (pdf formantu – be galimybės koreguoti) su prašymu pasirašyti ir atsiųsti, kuri ir buvo tą pačią dieną pasirašyta, 5) pasikraudama kviečius atsakovė netikrino jų kokybės. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad tikrieji šalių ketinimai buvo: ieškovo parduoti žemiausios kokybės (IV klasės) pašarinius kviečius, negarantuojant jokių kokybinių rodiklių, o atsakovo įsigyti žemiausios kokybės (IV klasės) pašarinius kviečius ir juos perparduoti. Tačiau atsakovas, vykdydamas savo ketinimą, vienašališkai įtraukė į sutartį tik sau palankias papildomas sąlygas kokybei, kurios nebuvo aptartos su ieškovu ir, kurių ieškovas negarantavo. Toks atsakovės elgesys nelaikytinas sąžiningu ir jos neva pažeistos sutartinės teisės dėl įsigytų kviečių kokybės negintinos. Be to, tai, kad atsakovė iš ieškovo įsigytus po 240 Eur/t kviečius pardavė po 360 Eur/t, taip pat leidžia spręsti, jog atsakovės interesai nebuvo pažeisti, t. y. atsakovė turėjo galimybę įsigytus kviečius, nepriklausomai nuo kokybinių rodiklių, parduoti žymiai brangiau (ką ir padarė).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovė laikytina stipresniąja sutarties šalimi, nes ieškovas yra ūkininkas (verslininkas - auginantis grūdus pardavimui), kurio tikslas parduoti užaugintą produkciją, jis neturi teisinio išsilavinimo ir kitų gebėjimų, reikalingų preciziškai įvertinti sutarties sąlygas, kai tuo tarpu atsakovė yra juridinis asmuo, užsiimantis grūdų supirkimu ir pardavimu, sutarčių sudarymu bei turintis teisininkus, kurie rengia sutartis bei kitus teisinius dokumentus. Taigi, nors abi sutarties šalys (tiek ieškovas, tiek atsakovė) yra verslininkai, tačiau jų derybinės pozicijos, tam tikrų sąlygų įtraukimo į sutartį galimybės, yra nelygiavertės (dėl statuso, dydžio ir pan.), t. y. ieškovas turėjo mažesnę galimybę įtakoti tam tikrų sąlygų atsiradimą ar pakeitimą sutartyje.
Tai, kad atsakovė įsipareigojo trečiajam asmeniui Vokietijos įmonei Elbland Bio-Muhle GmbH pateikti tam tikros kokybės kviečius, negali sukelti neigiamų pasekmių ieškovui, kuris nebuvo šio susitarimo dalyvis ir net nežinojo apie tai, juo labiau negarantavo atsakovės norimų kokybės rodiklių.
Taigi pažymėtina, nors ieškovas ir pasirašė 2018 m. spalio 3 d. sutartį su papildomom sąlygom kokybei, tačiau, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir tai, kad šias sąlygas vienašališkai į sutartį įtraukė atsakovė, laikytina, kad dėl šių sąlygų šalys nebuvo susitarusios.
Dėl kviečių kiekio
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į sutarties 3.4 p. nuostatą, kad galutinis žaliavos kiekis nustatomas grūdų iškrovimo vietoje, t. y. teismas turėjo įvertinti, kad pakraunant Lietuvoje grūdus, jie nebuvo pasverti (svoris nurodytas apytiksliai), o buvo pasverti 2017 m. spalio 31 d., juos parvežus į Lietuvą. Tokiu būdu faktiškai nupirktas grūdų kiekis buvo ne 24 t, o 22,04 t.
Nustatyta, kad atsakovė grūdus pasikrovė 2017 m. spalio 21 d., jų nesvėrė ir išvežė juos į Vokietiją. Dokumentuose, t. y. ekologinio krovinio važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini), ekologiškų prekių krovinio dokumente Nr. (duomenys neskelbtini), tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini), šalys nurodė, jog į Vokietiją yra vežama 24 000 kg kviečių. Vokietijoje grūdai taip pat nebuvo sveriami, jie buvo nuvežti į vieną įmonę, po to 4 dienas sandėliuojami kitoje įmonėje, o vėliau kita transporto priemone 2017 m. spalio 31 d. parvežti į Lietuvą ir pasverti (rastas svoris 22,04 t).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, esant nustatytoms aplinkybės, negali būti vadovaujamasi 2017 m. spalio 31 d. grūdų svėrimo aktu, nes, atsižvelgiant į tai, kad po grūdų pakrovimo jie buvo iškrauti, sandėliuojami, vėl pakrauti ir vežami atgal į Lietuvą ir tik po 10 dienų pasverti, nėra pakankamai patikimas įrodymas nustatyti grūdų kiekiui. Šiuo atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog grūdų kiekis nebuvo pakrautas toks, koks nurodytas dokumentuose (24 t), tačiau atsakovė nepateikė tokių įrodymų (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad atsakovė disponuodama vežamais grūdais, turėjo imtis priemonių juos pasverti iškrovimo vietoje, nuėmusi plombas (Vokietijoje), tačiau to nepadarė, dėl ko turi prisiimti atsakomybę dėl grūdų trūkumo.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Apeliantė nesutinka su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu (2 730,67 Eur), nurodydama, jog jos yra nepagrįstai didelės, nes byla yra nesudėtinga, nereikalaujanti specialių teisinių žinių, didelių ieškovo atstovo darbo sąnaudų, ieškovo atstovo pateikti procesiniai dokumentai yra nedidelės apimties. Prašo jas sumažinti iki 1 500 Eur.
Kaip matyti, apeliantė prašo sumažinti iš jos priteistas ieškovei bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškovė patyrė dėl jai suteiktų teisinių paslaugų (3 028,55 Eur). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo patirtos išlaidos už advokato teisines paslaugas susidaro už ieškinio surašymą, dubliko surašymą, atsiliepimo į priešieškinį surašymą, už advokato pasiruošimą teismo posėdžiams ir dalyvavimą juose (vyko 4 teismo posėdžiai, bendra trukmė apie 6 val.). Taigi, įvertinus vien ieškovo atstovo surašytus procesinius dokumentus (nevertinant pasiruošimo, teismo posėdžių laiko), už kuriuos pagal rekomendacijas gali būti priteista apie 5 150 Eur, galima spręsti, jog ieškovo patirta bylinėjimosi išlaidų suma už teisines paslaugas (3 028,55 Eur) nėra nepagrįstai didelė. Tuo tarpu apeliantės motyvas, jog procesiniai dokumentai yra nedidelės apimties, neturi ir negali turėti įtakos išlaidų dydžiui, nes ne procesinio dokumento apimtis lemia atstovo darbo ir laiko sąnaudas, o procesinio dokumento kokybė (pažymėtina, kad dažnai kelių lapų procesinis dokumentas yra labiau informatyvus (motyvuotas) ir reikalaujantis didelių laiko ir darbo sąnaudų, negu procesinis dokumentas iš 20 lapų, kuriame sukelta teismų praktika, ištraukos iš kitų procesinių dokumentų ir pan., o reikalingos informacijos, faktinių aplinkybių ir motyvų yra mažiau, nei kelių lapų procesiniame dokumente).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, dėl jam suteiktų teisinių paslaugų, yra pagrįstos ir jų mažinti nėra teisinio pagrindo, todėl nėra pagrindo keisti (mažinti) pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.