Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-09-25 · Civilinė byla Nr. e2-28773-465/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-25
Bylos Nr.
e2-28773-465/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22698-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Ambrazaitienė
Ieškovas
SIA „B2Kapital“
Atsakovas
A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-28773-465/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22698-2019-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SIA „B2Kapital“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 836,51 Eur negrąžinto vartojimo kredito, 313,09 Eur palūkanų, 103,46 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirminis kreditorius Bigbank, AS, Lietuvoje veikiantis per Bigbank AS padalinį, su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 0800982/16ba (toliau – Sutartis), pagal kurią jam buvo suteikta 3 000 Lt (868,86 Eur) paskola. Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą dalimis ir mokėti palūkanas. Ieškovas, remdamasis Sutarties 5.1 punktu, reikalauja priteisti iš atsakovo 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir ne daugiau nei už 180 dienų. 2016 m. sausio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius perleido savo reikalavimo teisę į atsakovą ieškovui. Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas raštu.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (paskelbiant specialiame internetiniame tinklapyje nustatyto turinio pranešimą). Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad pirminis kreditorius Bigbank, AS, Lietuvoje veikiantis per Bigbank AS padalinį, 2008 m. gegužės 20 d. su atsakovu A. K. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 0800982/16ba, kurios pagrindu jam buvo suteikta 3 000 Lt (868,86 Eur) paskola (el. b. l. 12-18). Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir mokėti palūkanas, remiantis mokėjimų grafike nustatyta tvarka (Sutarties 3.1. punktas). Sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais atsakovas įsipareigojo nuo pradelstos mokėti sumos mokėti delspinigius už kiekvieną pradelsimo dieną (Sutarties 6.1 punktas). Ieškovo prašomi priteisti delspinigiai lygūs 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir ne daugiau nei už 180 dienų (el. b. l. 2). 2016 m. sausio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius perleido savo reikalavimo teisę ieškovui (el. b. l. 33-56). Atsakovas 2016 m. sausio 29 d. pranešimu buvo informuotas apie reikalavimo perleidimo sutartį (el. b. l. 4-6).

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 2 p.). CK 6.205 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Kaip nustatyta byloje, atsakovui buvo suteikta paskola, kurios ji sutartyje nustatytu laiku ir tvarka negrąžino, todėl reikalavimas dėl 836,51 Eur negrąžinto vartojimo kredito ir 313,09 Eur palūkanų priteisimo laikytinas pagrįstu (CK 6.870 str., 6.873 str.).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas 2016 m. sausio 29 d. pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neginčijo reikalavimo perleidimo sutarties. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog SIA „B2Kapital“ yra tinkamas ieškovas, todėl jam iš atsakovo priteistina 836,51 Eur negrąžinto vartojimo kredito ir 313,09 Eur palūkanų.

Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 punktas numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. Bendrųjų sutarties sąlygų 6.1 punktu atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo pradelstos sumokėti sumos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 0,05 proc. delspinigius už 180 dienų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vėlavo laiku atsiskaityti su ieškovu, iš jo ieškovui priteistina 103,46 Eur delspinigių.

Civilinio proceso kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinio proceso kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 253,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. liepos 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 29,00 Eur žyminio mokesčio ir 30,25 Eur advokato išlaidų, viso – 59,25 Eur (CK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (3,80 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), valstybės naudai iš atsakovo priteisiama 3,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 straipsniu, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 836,51 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt šešis eurus ir 51 ct) negrąžinto vartojimo kredito, 313,09 Eur (tris šimtus trylika eurų ir 9 ct) palūkanų, 103,46 Eur (vieną šimtą tris eurus ir 46 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 253,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 59,25 Eur (penkiasdešimt devynis eurus ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo SIA „B2Kapital“, juridinio asmens kodas 40103645131, naudai.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,80 Eur (tris eurus ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Margarita Ambrazaitienė