Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Visvaldas Kazakiūnas, sekretoriaujant Gintarei Čižiūtei, dalyvaujant vertėjai G. R., pareiškėjui (duomenys neskelbtini), nedalyvaujant pareiškėjai M. R.- V., dalyvaujant abiejų pareiškėjų atstovei, advokato padėjėjai Evelinai Baliko, nedalyvaujant suinteresuotųjų asmenų ir išvadą duodančios institucijos atstovams, teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų M. R.- V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini)), gyvenančių (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl Vilniaus miesto CMS sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo, įpareigojimo pakeisti civilinės būklės aktą ir išduoti naują santuokos liudijimą, suinteresuotieji asmenys: Vilniaus miesto savivaldybės administracija (kodas 188710061), Konstitucijos pr. 3, Vilnius, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (kodas 188604955), Gedimino pr. 30, Vilnius, išvadą duodanti institucija- Valstybinė lietuvių kalbos komisija (kodas 188780533), Gedimino pr. 60, Vilnius ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas (duomenys neskelbtini) ir abiejų pareiškėjų atstovė palaikė pareiškime pareikštus reikalavimus, suinteresuotasis asmuo sutiko su pareiškimu. Paaiškino, kad dėl besiskiriančios pareiškėjo ir jo sutuoktinės pavardžių rašybos jų šeima patiria daugybę nepatogumų, nes abejojama, kad pareiškėjai yra sutuoktiniai arba kyla problemų dėl jų identifikavimo, atliekant įvairias procedūras (gaunant registruotas pašto siuntas ir pan.).

Kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis šiai bylai išnagrinėti (CPK 443 str. 5 d.). Šiems asmenims buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas visiškai tenkintinas.

2007 07 07 susituokė pareiškėjai M. R.-V. (Lietuvos Respublikos pilietė) ir (duomenys neskelbtini) (Lenkijos Respublikos pilietis). Po santuokos sudarymo pareiškėja pasirinko vyro pavardę (duomenys neskelbtini), tačiau registruojant santuoką pareiškėjos pavardė buvo įrašyta V. 2016 05 13 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento civilinės metrikacijos skyrius pateikė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl pavardės keitimo ir naujo santuokos liudijimo išdavimo, nurodydamas, jog tokia forma daryti įrašą draudžia Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas. Pareiškėjai prašo panaikinti šį sprendimą, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos M. R.- V. pavardę į (duomenys neskelbtini) ir išduoti naują santuokos liudijimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje nustatyta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. CK 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą.

Civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras (CK 3.281 str.). Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles (CK 3.282 str.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 07 22 įsakymu patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 11 punkte įtvirtintos nuostatos dėl civilinės būklės aktų įrašų rašymo lietuvių kalba.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 10 21 nutarime nurodė, kad Lietuvoje gyvenantys asmenys save priskiria daugiau kaip šimtui tautybių. Jų tautų kalbose vartojami įvairūs rašmenys, dažnai visiškai arba iš dalies nesutampantys su lietuvių kalbos rašmenimis. Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla. Dėl to piliečiams būtų sunkiau įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus ir būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas jų lygybės įstatymui principas. Įrašų Lietuvos Respublikos piliečio pase rašymas valstybine kalba nepaneigia įvairioms tautinėms grupėms save priskiriančių piliečių teisės rašyti savo vardus ir pavardes bet kokia kita kalba, jeigu tai nesusiję su įstatyme nustatyta valstybinės kalbos vartojimo sritimi. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 11 06 sprendime išaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Taigi Lietuvoje egzistuoja teisinės prielaidos sukurti teisinį reglamentavimą, pagal kurį asmens vardas ir pavardė kituose paso įrašų skyriuose, nei tas, kuriame asmens vardo ir pavardės įrašas yra oficialus, skirtas asmens tapatybei nustatyti, būtų įrašytas nesugramatinta forma, ne lietuviškai rašmenimis.

Nuo šio sprendimo priėmimo jau praėjo keleri metai. Esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų šiuo kontekstu išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti. Byloje išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija nurodė, kad ji yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui išvadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 ir išsakiusi nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų- su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau- ESTT) 2003 10 10 nutarimu byloje C-148/02 konstatuota, kad Europos Bendrijų Steigimo Sutarties 12 ir 17 str. prieštarauja valstybių narių administracinei praktikai, kai atsisakoma tenkinti prašymą pakeisti pavardę, jeigu prašymo priežastis ta, kad pareiškėjas turi kitos Europos Sąjungos valstybes pilietybę ir toje valstybėje jo pavardė buvo užrašyta pagal tos valstybės rašybą. 2008 10 14 nutarimo byloje C-353/06 rezoliucinėje dalyje ESTT taip pat pažymėjo, kad Europos Bendrijų steigimo sutarties 18 str. neleidžia, kad aplinkybėmis, kurios sudaro proceso šalies teisme objektą, valstybės narės institucijos, taikydamos šalies teisės normas, atsisakytų pripažinti vaiko giminės pavardę, kuri nustatyta ir įregistruota kitoje valstybėje narėje, kurioje vaikas gimė ir nuo gimimo yra jo gyvenamoji vieta. ESTT yra ne kartą paminėjęs, kad nors pagal dabar galiojančią Sąjungos teisę asmens vardo ir pavardės užrašymą civilinės būklės aklų įrašuose reglamentuojančios taisykles priklauso valstybių narių kompetencijai, įgyvendindamos šią kompetenciją jos privalo laikytis Sąjungos teises ir Sutarties nuostatų dėl visiems Sąjungos piliečiams pripažintos laisvės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje (2003-10-02 Sprendimas Garcia Avello, C-148/02; 2008-10-14 Sprendimas Grunkin ir Paul, C-353/06).

Tautinių mažumų apsaugos konvencijos 3 str. numato, kad kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai pasirinkti ar su juo turi būti elgiamasi kaip su tautinei mažumai priklausančiu asmeniu, ar ne, ir dėl tokio savo pasirinkimo arba dėl naudojimosi su tokiu pasirinkimu susijusiomis teisėmis jis neturi atsidurti nepalankioje padėtyje. Pagal Tautinių mažumų apsaugos konvencijos 11 str. turi teisę naudoti savo vardą ir pavardę mažumos kalba.

Pareiškėjai yra lenkų kilmės, aiškiai save identifikuoja kaip lenkų tautybės, turi skirtingų šalių pilietybę, akivaizdu, kad puoselėja lenkų tradicijas, kultūrą, dažnai būna tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje, tiek ir kitose šalyse, todėl jiems svarbi pareiškėjos pavardės rašyba. Pareiškėjų pateikti dokumentai patvirtina, kad Lietuvoje pareiškėjai M. R.- V. išduotuose dokumentuose jos pavardė rašomas su raide ,,V“, o Lenkijoje išduotuose dokumentuose- su raide ,,W“. Skirtingas pavardės rašymas sukelia pareiškėjams tam tikrų nepatogumų ir gali sukelti dar didesnių nepatogumų ateityje. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, padėčiai, kai trūksta įstatymų leidėjų iniciatyvos ir aiškaus įtvirtinimo, kas šiuo metu riboja ir akivaizdžiai varžo asmenų teises pasirinkti pavardę, siekiant išvengti didelių nepatogumų rašant jas skirtingai, šeimai gyvenant keliose Europos Sąjungos valstybėse ir laisvai judant visoje Europos Sąjungos teritorijoje, yra pagrindas nukrypti nuo esamo teisinio reguliavimo ir panaikinti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2016 05 13 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta pareiškėjos pavardėje įrašyti lotyniškojo raidyno raidę „W“. Teismo įpareigojimui įvykdyti nustatytinas 30 dienų terminas, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 ir 7 d., 273 str.).

Pagal CPK 443 str. 6 d. nuostatas bylinėjimosi išlaidos pareiškėjams neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Visiškai patenkinti pareiškėjų M. R.- V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (a. k. 78060300396) pareiškimą dėl Vilniaus miesto CMS sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo, įpareigojimo pakeisti civilinės būklės aktą ir išduoti naują santuokos liudijimą, suinteresuotieji asmenys: Vilniaus miesto savivaldybės administracija (kodas 188710061), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (kodas 188604955), išvadą duodanti institucija- Valstybinė lietuvių kalbos komisija (kodas 188780533).

Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2016 05 13 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo šio sprendimo įsiteisimo dienos pakeisti pareiškėjos M. R.-V. (a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę į (duomenys neskelbtini) ir išduoti naują santuokos liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.